Darių Kuolį priskirčiau prie žmonių, geriausiai pasiruošusių ir labiausiai tinkamų dirbti Tautos Atstovybėje. Tai žmogus, įgijęs didelę patirtį įvairiose visuomeninio ir politinio darbo pozicijose: Sąjūdžio jaunosios kartos intelektualinio kultūrinio darbo organizatorius, pirmasis ir jauniausias nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos kultūros ir švietimo ministras, Respublikos Prezidento patarėjas per pirmąją Valdo Adamkaus kadenciją, aktyvus praėjusios kadencijos Vilniaus savivaldybės tarybos narys, nedidelės, bet savitą ir, mano galva, reikalingą Lietuvai politinio veikimo būdą siūlančios partijos „Lietuvos sąrašas” lyderis. Sykiu tai iškilus Lietuvos kultūros istorikas, intelektualas, Vilniaus universiteto dėstytojas, vienas „Santaros-Šviesos” judėjimo lyderių, aktyvus visuomenininkas ir publicistas. Per daugiau nei 30 metų jis pademonstravo, kad politika jam – ne savitikslio valdžios siekimo ir buvimo joje instrumentas, o būdas kelti ir spręsti bendras tautos problemas. Ir spręsti jas, prioritetu laikant asmens laisvės ir oraus gyvenimo galimybių užtikrinimą, tikros, visavertės demokratijos plėtrą ir kovą su oligarchijos apraiškomis, sąlygų tautos kultūrinei tapatybei ir kultūriniam savitumai sudarymą. Tai itin retos Lietuvoje „politinio žmogaus“ savybės.
