Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis reikalauja KPD vadovų atsakomybės ir skubios Vilniaus, Trakų ir Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos

Apie 100 žmonių dalyvavo Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio surengtoje akcijoje už Misionierių ansamblio apsaugojimą nuo naikinimo, vykdomo Kultūros paveldo departamentui (KPD) leidus statyti daugiabučius, kurie sudarkytų Vilniaus senamiesčio – UNESCO saugomos pasaulio paveldo vietovės – istorinį kraštovaizdį ir vieną iškiliausių Vilniaus baroko architektūros mokyklos kūrinių.

Akcijos dalyviai pasirašė Kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui adresuotą kreipimąsi, kuriame nurodyta, kad su atsakingų institucijų pritarimu yra vykdomas sistemingas kultūros paveldo vertybių, tarp jų ir pačių vertingiausių Lietuvos paminklų ir istorinių kraštovaizdžių, naikinimas, todėl piliečiai prašo inicijuoti tyrimą dėl KPD veiklos, kurio tikslas – įvertinti KPD vadovų bei tarnautojų, tiesiogiai sudariusių sąlygas paveldo naikinimui, atsakomybę ir inicijuoti pertvarkas, būtinas norint išsaugoti paveldą ateities kartoms. Tyrimui atlikti prašoma sudaryti nešališką komisiją lygiomis dalimis iš visuomenininkų, tarp jų ir Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio atstovų, bei Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovų, mokslininkų, paveldo tyrinėtojų ir restauratorių, kuriems vertinti KPD veiklą netrukdytų viešųjų ir privačių interesų konfliktai.

„Taip pat prašome nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų užkardytos grėsmės, iškilusios Vilniaus, Trakų ir Kuršių nerijos kultūriniam kraštovaizdžiui, bei informuojame, kad per mėnesį nuo šio kreipimosi nesulaukę konkrečių veiksmų būsime priversti dėl pasaulio paveldo vertybėms iškilusios grėsmės kreiptis į UNESCO Pasaulio paveldo komitetą ir Europos parlamentą“, – nurodoma kreipimesi, kurį pasirašė apie 70 žmonių.

Prašoma skubiai imtis būtinų veiksmų sustabdyti Misionierių ansamblio teritorijoje vykdomas daugiabučių statybas, keliančias akivaizdžią grėsmę Vilniaus senamiesčio išskirtinei visuotinei vertei, dėl kurios jis yra pripažintas pasaulio paveldo vertybe, ir užtikrinti, kad projekto plėtotojui padarytą žalą atlygins tarnautojai ir ekspertai, sudarę sąlygas vystyti tokį projektą.

Taip pat raginama atsižvelgiant į Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2017 m. balandžio 7 d. nutarimą pavesti Kultūros ministerijai pavaldžiam KPD nepritarti parengtam Trakų autobusų stoties rekonstrukcijos ir prekybos centro statybos projektui, kuriuo numatytą užstatymą ši komisija įvertino kaip agresyvų ir nesuderinamą su paveldo išsaugojimu.

Kreipimesi priminta, kad KPD jau ne pirmą kartą ištinka krizė, dėl kurios tenka konstatuoti, kad jis tapo mokesčių mokėtojams brangiai kainuojančia paveldo naikinimo institucija. Prieš dešimtmetį didžiulio visuomenės pasipiktinimo ir neigiamų tarptautinių ekspertų vertinimų susilaukė istorinį Vilniaus kraštovaizdį sudarkiusių agresyvių svetimkūnių – viešbučio „Novotelis“, prie Katedros aikštės iškilusio viešbučio „Klaipėda“, vertingiausias miesto panoramas subjaurojusio aukštybinio pastato Savanorių g. 1 ir kitų – statybos, atnešusios didelį pelną privatiems asmenims, bet padariusios neįkainojamą žalą per amžius susiklosčiusiam istoriniam kraštovaizdžiui.

Reaguodamas į visuomenės pasipiktinimą Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2006 m. atleido KPD direktorę Dianą Varnaitę iš pareigų, motyvuodamas tuo, kad valdininkė leido darkyti UNESCO saugomą Vilniaus senamiestį, tačiau 2008 m. ji buvo grąžinta į pareigas teismo sprendimu. Tada D.Varnaitė aiškino pasirašinėjusi leidimus statyboms, nes siekta pritraukti investicijas į Vilniaus senamiestį. „Iš tikrųjų varžtai buvo atleisti taip, kad kuo didesnės investicijos patektų į senamiestį, kitus saugomus paveldo objektus. Matyt, tik vėliau buvo suprasta, kad buvo tas laikas, kai reikėjo tas investicijas šiek tiek ir pristabdyti, kad jos nedarytų žalos kultūros paveldui“, – savo klaidas tuo metu pripažino D. Varnaitė. Ji teigė turėjusi laiko apmąstyti klaidas ir dabar jau principingai stosianti paveldo išsaugojimo pusėn (žr.: http://www.tv3.lt/naujiena/187081/d-varnaite-vel-vadovauja-kulturos-paveldo-departamentui).

„Deja, priemonės, kurių buvo imtasi po tų skandalų, neužtikrino patenkinamos KPD veiklos ir vėl tas pats asmuo sugrįžo prie savo klaidų beatodairiškai skatinti investicijas saugomuose kultūros paveldo objektuose ir vietovėse. Nors dar 2001 m. buvo konstatuota, jog departamente (tuomet – KVAD) nėra tinkamos kontrolės, 2010 metais Valstybės kontrolės auditas patvirtino, kad Lietuvos kultūros paveldas saugomas netinkamai, tačiau padėtis nuo to laiko ne pagerėjo, bet pablogėjo. Šiandien tampa akivaizdu, kad užsiėmęs abejotina veikla bet kuria kaina skatinti investicijas bendradarbiaujant su neatsakingais investuotojais, KPD nebeatlieka savo tiesioginės pareigos saugoti nacionalinį turtą – Lietuvos kultūros paveldą.“, – rašoma kultūros ministrei L. Ruokytei Jonsson ir Seimo kultūros komiteto pirmininkui R. Karbauskiui adresuotame rašte.

Kad būtų sąžiningai įvertinta dabartinė Lietuvos paveldosaugos būklė ir KPD vadovų bei paveldui žalingus sprendimus priėmusių tarnautojų atsakomybė, tyrimą prašoma atlikti dėl kelių ypač ciniškų ir didelę žalą padariusių bei šiuo metu darančių „legalaus“ paveldo naikinimo atvejų ir sąlygas tokiam naikinimui sudarančių sprendimų, kurie liudija apie visišką paveldosaugos sistemos degradaciją.

Pirmiausia nurodoma daugiabučių statyba Vilniaus baroko šedevro – Misionierių ansamblio teritorijoje, vykdoma remiantis nekokybiškai atliktais, o galbūt ir sąmoningai suklastotais istoriniais tyrimais, nepaisant Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato nepritarimo bei perspėjimo, kad tai gali padaryti neigiamą poveikį Vilniaus istorinio centro panoramoms, siluetui ir vietos charakteriui.

Taip pat prašoma ištirti didelį visuomenės pasipiktinimą bei protestus sukėlusį KPD tarnautojų pritarimą Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo dokumentus pažeidžiantiems verslininko Dariaus Nedzinsko planams rekonstruojant autobusų stotį ties įvažiavimu į Trakus pastatyti prekybos centrą „Rimi“, kuriuos įgyvendinant būtų sudarkytas per amžius susiklostęs šio mažo mastelio miesto istorinis kraštovaizdis. Šį atvejį išnagrinėjusi Valstybinė kultūros paveldo komisija 2017 m. balandžio 7 d. nutarime konstatavo, kad „Numatomas erdviškai agresyvus užstatymas prieštarauja įsteigto nacionalinio parko koncepcijai, urbanistinio draustinio tikslams, Europos kraštovaizdžio konvencijos nuostatoms, Pasaulio kultūros paveldo vietų bei vietovių priežiūros gairėms“, todėl pasiūlė Vyriausybei įpareigoti Kultūros ministeriją, atsakingą už Trakų senamiesčio urbanistinio draustinio apsaugą, pavesti jai pavaldžioms institucijoms nepritarti šiems su paveldo išsaugojimu nesuderinamiems sprendimams.

Be to, Aplinkos ir paveldo išsaugojimo sąjūdis prašo ištirti ir su KPD tarnautojų pritarimu įvykdytą valstybės saugomos kultūros vertybės – istorinėje Vilniaus dalyje, vadinamoje Žvėrynu, adresu Birutės g. 40, stovėjusios medinės vilos – nugriovimą, prieš tai išmokėjus kompensaciją už jos tyrimus ir tvarkybos darbų projektavimą. Šiam atvejui visuomenėje prigijo „skrajojančio paveldo“ pavadinimas, nes vilą leista nugriauti ir perstatyti kitoje vietoje. Už tai atsakingi tarnautojai iki šiol nėra nubausti ir pinigai į biudžetą negrąžinti, nors pirma šio atvejo tyrimui sudaryta komisija dar 2016 m. birželio 16 d. išvadoje konstatavo pažeidimus, lėmusius vertybės sunaikinimą. Ši išvada buvo nuslėpta, netaikant tarnautojams jokios atsakomybės, ir tik Žvėryno bendruomenei pateikus skundą KPD direktorė Diana Varnaitė 2017 m. vasario 22 d. įsakymu sudarė antrą komisiją to paties atvejo tyrimui. Šis atvejis simptomiškas tiek dėl ciniško vertybės sunaikinimo, tiek dėl tarnautojų nebaudžiamumo, sąmoningai vengiant taikyti atsakomybę už leidimus naikinti paveldą.

Taip pat prašoma įvertinti su KPD tarnautojų pritarimu įvykdytą Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso sudarkymą akivaizdžiai netinkamos architektūros ir medžiagų svetimkūniais, Vilniaus senamiesčio panoraminį kraštovaizdį sudarkiusių pastatų statybas Basanavičiaus g. 9A, unikalios buv. Umiastovskių rūmų valdos Trakų g. 2 ir buv. Oskierkų rūmų teritorijos Klaipėdos gatvėje sudarkymą, gerai išsilaikiusios gynybinės sienos dalies ir siauriausios Vilniuje Odminių gildijos gatvelės, jungiančios Trakų ir Klaipėdos gatves, užstatymą. „Tokiais veiksmais KPD grubiai pažeidė Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus įgyvendinant Kraštovaizdžio konvenciją ir saugant Europos kraštovaizdį, Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją ir Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus saugant pasaulinės svarbos objektus bei LR Konstitucijos 54 straipsnį“, – nurodoma rašte.

Be to, Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis prašo įvertinti sisteminę paveldui pražūtingą praktiką – slapta nuo visuomenės vykdomą masinį kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijų mažinimą, kurį atlieka KPD nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Kaip pavyzdys nurodomas KPD Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. vasario 9 d. aktas, kuriuo buvo sumažinta Trakų senamiesčio pietinė dalis – kaip konstatuota Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2017 m. kovo 31 d. posėdžio pažymoje, tai padaryta nepaisant atliktų tyrimų išvadų, prieštarauja visuotinai pripažintoms vertybėms ir sudarė sąlygas su paveldo išsaugojimo principais nesuderinamai statybų plėtrai Trakų senamiesčio draustinio pietinėje dalyje. Apie šį ir kitus vertybių teritorijų sumažinimus nėra informuojama visuomenė, taip šiurkščiai pažeidžiant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostatą, kad dėl objektyvių priežasčių keičiant kultūros paveldo vietovės aktą apie tai turi būti paskelbta spaudoje prieš tris mėnesius, kitus teisės aktus, užtikrinančius visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese, tarp jų ir Orhuso konvenciją. Dar daugiau, tokie mažinimai ne tik vykdomi slapta nuo visuomenės, bet ir jų rezultatai yra įslaptinti ir visuomenei neprieinami: KPD teigia negalįs pateikti informacijos, kokių objektų teritorijos buvo tokiu būdu sumažintos. Ciniška ir tai, kad keičiant vertybių ribas žinybiniais vertinimo tarybų aktais yra „išplaunama“ KPD atsakomybė dėl tokių sprendimų.

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis pabrėžė, kad užsiimdamas „taškine“ atskirų objektų apsauga, KPD sudaro sąlygas naikinti visumą – kultūrinį kraštovaizdį ir netgi aktyviai siekia įteisinti statybas, kurias teismai, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pripažino nelegaliomis. 2007 m. KPD kreipėsi į prokuratūrą dėl verčių sunaikinimo pastate adresu Naglių g. 17, Nidoje, tačiau vidury teisminių procesų, kainavusių nemažai valstybės lėšų, staiga pakeitė savo poziciją, pareikšdamas, kad nebemato padarytos žalos. Dar daugiau – 2016 m. paruoštu nauju specialiuoju planu, kuriam buvo išleistos didelės valstybės lėšos, KPD įteisino visų instancijų teismų neteisėtais pripažintus pastatus, kuriuos tarptautiniai UNESCO ekspertai yra įvertinę kaip darančius didelę žalą svarbiam pasaulio paveldui – Kuršių Nerijai. Šiais savo veiksmais KPD pažeidė Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus vykdant Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos ir Kraštovaizdžio konvencijas, taip pat LR Konstitucijos 54 straipsnį, Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimą dėl Kuršių nerijos bei 2006 m. kovo 14 d. nutarimą dėl pažeidimų saugomose teritorijose: „tokių teisės pažeidimų padariniai jokiais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti įteisinti (legalizuoti) vėliau priimtais kokių nors institucijų ar pareigūnų sprendimais“. Kaip nurodo Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis, toks KPD elgesys labai smukdo Lietuvos kaip teisinės valstybės prestižą tarptautiniu mastu, nes 2007 metais UNESCO asamblėja priėmė nutarimą atidžiai stebėti neteisėtų pastatų Kuršių nerijoje bylų eigą ir pagal tai spręsti, ar Lietuva vykdo savo įsipareigojimus, ar yra teisinė valstybė. Be to, tokiu elgesiu KPD ne tik demonstruoja teisinį nihilizmą, bet ir kelia tarpinstitucinius karus Europos kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos srityje. KPD direktorės pavaduotojas A. Degutis viešojoje erdvėje leidžia sau teigti, kad „VSTT nori griauti pastatus motyvuodami UNESCO korta, nors mes manome, kad vienas ar keli pastatai neturi jokios įtakos visos teritorijos reikšmingumui.“ (http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/kursiu-nerija-tarp-kujo-ir-priekalo/227460).

„Kyla klausimas, kodėl KPD, nevykdantis savo pareigų ir neužtikrinantis net pačių reikšmingiausių Lietuvos kultūros vertybių išsaugojimo, ignoruojantis kultūros vertybių kompleksiškumą ir tuo nuolat pažeidinėjantis tarptautines konvencijas ir chartijas, kurių principais privalo vadovautis, kariauja su valstybės institucijomis, siekiančiomis išsaugoti kultūrinį kraštovaizdį?“, – klausia piliečiai, pasirašę prašymą inicijuoti tyrimą ir įvertinti KPD vadovų ir tarnautojų atsakomybę.

Visą kreipimosi tekstą rasite žemiau.

*******

Lietuvos Respublikos kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson
Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui
Žiniai: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio

PRAŠYMAS
dėl KPD vadovų ir tarnautojų atsakomybės už sistemingą kultūros paveldo naikinimą,
jo išsaugojimui būtinų pertvarkų
ir skubios Vilniaus, Trakų ir Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos

2017 m. balandžio 18 d.

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis, susibūręs ginti viešąsias erdves ir kultūros paveldą nuo naikinimo ir valdžios savivalės, taip pat kitų visuomeninių organizacijų nariai ir piliečiai, įvertinę su atsakingų institucijų pritarimu vykdomą sistemingą kultūros paveldo vertybių, tarp jų ir pačių vertingiausių Lietuvos paminklų ir istorinių kraštovaizdžių, naikinimą, prašo inicijuoti tyrimą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) veiklos, kurio tikslas – įvertinti KPD vadovų bei tarnautojų, tiesiogiai sudariusių sąlygas paveldo naikinimui, atsakomybę ir inicijuoti pertvarkas, būtinas norint išsaugoti paveldą ateities kartoms. Šiam tyrimui atlikti prašome sudaryti nešališką komisiją lygiomis dalimis iš visuomenininkų, tarp jų ir Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio atstovų, bei Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovų, mokslininkų, paveldo tyrinėtojų ir restauratorių, kuriems vertinti KPD veiklą netrukdytų viešųjų ir privačių interesų konfliktai. Taip pat prašome nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų užkardytos grėsmės, iškilusios Vilniaus, Trakų ir Kuršių nerijos kultūriniam kraštovaizdžiui, bei informuojame, kad per mėnesį nuo šio kreipimosi nesulaukę konkrečių veiksmų būsime priversti dėl pasaulio paveldo vertybėms iškilusios grėsmės kreiptis į UNESCO Pasaulio paveldo komitetą ir Europos parlamentą.

Pažymime, kad KPD jau ne pirmą kartą ištinka krizė, dėl kurios tenka konstatuoti, kad jis tapo mokesčių mokėtojams brangiai kainuojančia paveldo naikinimo institucija. Prieš dešimtmetį didžiulio visuomenės pasipiktinimo ir neigiamų tarptautinių ekspertų vertinimų susilaukė istorinį Vilniaus kraštovaizdį sudarkiusių agresyvių svetimkūnių – viešbučio „Novotelis“, prie Katedros aikštės iškilusio viešbučio „Klaipėda“, vertingiausias miesto panoramas subjaurojusio aukštybinio pastato Savanorių g. 1 ir kitų – statybos, atnešusios didelį pelną privatiems asmenims, bet padariusios neįkainojamą žalą per amžius susiklosčiusiam istoriniam kraštovaizdžiui.

Reaguodamas į visuomenės pasipiktinimą Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2006 m. atleido KPD direktorę Dianą Varnaitę iš pareigų, motyvuodamas tuo, kad valdininkė leido darkyti UNESCO saugomą Vilniaus senamiestį, tačiau 2008 m. ji buvo grąžinta į pareigas teismo sprendimu. Tada D.Varnaitė aiškino pasirašinėjusi leidimus statyboms, nes siekta pritraukti investicijas į Vilniaus senamiestį. „Iš tikrųjų varžtai buvo atleisti taip, kad kuo didesnės investicijos patektų į senamiestį, kitus saugomus paveldo objektus. Matyt, tik vėliau buvo suprasta, kad buvo tas laikas, kai reikėjo tas investicijas šiek tiek ir pristabdyti, kad jos nedarytų žalos kultūros paveldui“, – savo klaidas tuo metu pripažino D. Varnaitė. Ji teigė turėjusi laiko apmąstyti klaidas ir dabar jau principingai stosianti paveldo išsaugojimo pusėn (žr.: http://www.tv3.lt/naujiena/187081/d-varnaite-vel-vadovauja-kulturos-paveldo-departamentui).

Deja, priemonės, kurių buvo imtasi po tų skandalų, neužtikrino patenkinamos KPD veiklos ir vėl tas pats asmuo sugrįžo prie savo klaidų beatodairiškai skatinti investicijas saugomuose kultūros paveldo objektuose ir vietovėse. Nors dar 2001 m. buvo konstatuota, jog departamente (tuomet – KVAD) nėra tinkamos kontrolės, 2010 metais Valstybės kontrolės auditas patvirtino, kad Lietuvos kultūros paveldas saugomas netinkamai, tačiau padėtis nuo to laiko ne pagerėjo, bet pablogėjo. Šiandien tampa akivaizdu, kad užsiėmęs abejotina veikla bet kuria kaina skatinti investicijas bendradarbiaujant su neatsakingais investuotojais, KPD nebeatlieka savo tiesioginės pareigos saugoti nacionalinį turtą – Lietuvos kultūros paveldą.

Pažymėtina, kad Valstybės kontrolė 2017 m. vasario 28 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-50-2-3 „Kaip Kultūros ministerija formuoja kultūros politiką, organizuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą“ (dokumentas .pdf formatu) pabrėžė, kad KPD iki šiol nėra įgyvendinęs dar 2012 m. pateiktų rekomendacijų dėl KPD veiklos tobulinimo, nors, valstybės auditorių nuomone, „visos teiktos rekomendacijos lieka aktualios ir turėtų būti įgyvendintos neatidėliojant“. Kaip nurodė valstybės auditoriai, KPD direktorė D.Varnaitė teigia, jog „funkcijų peržiūros ataskaitos nematė ir su ja supažindinta nebuvo“.

Siekdami, kad būtų sąžiningai įvertinta dabartinė Lietuvos paveldosaugos būklė, KPD vadovų ir tarnautojų atsakomybė dėl paveldo vertybių naikinimo, nustatyti tinkamiausi sisteminių problemų sprendimo būdai ir inicijuotos pertvarkos, būtinos paveldo išsaugojimui, prašome atlikti tyrimą dėl kelių ypač ciniškų ir didelę žalą padariusių bei šiuo metu darančių „legalaus“ paveldo naikinimo atvejų ir sąlygas tokiam naikinimui sudarančių sprendimų, kurie liudija apie visišką paveldosaugos sistemos degradaciją:

– daugiabučių statyba buvusio Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblio teritorijoje, vykdoma remiantis nekokybiškai atliktais, o galbūt ir sąmoningai suklastotais istoriniais tyrimais, nepaisant Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato nepritarimo bei perspėjimo, kad tai gali padaryti neigiamą poveikį Vilniaus istorinio centro panoramoms, siluetui ir vietos charakteriui. Pažymime, kad apie šias didelio masto statybas nebuvo informuotas Pasaulio paveldo centras, nors Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo gairės nustato, kad konvenciją ratifikavusios valstybės turėtų iš anksto informuoti apie statybas, galinčias paveikti pasaulio paveldo vertybės išskirtinę visuotinę vertę. Būtent tokios statybos ir yra vykdomos Misionierių ansamblyje, kuris yra vienas iškiliausių Vilniaus baroko architektūros mokyklos kūrinių ir UNESCO Pasaulio paveldo centre deponuotoje pasaulio paveldo vietovės – Vilniaus istorinio centro nominacinėje byloje priskirtas reikšmingiausiems senamiestyje.

– slapta nuo visuomenės vykdomas, paveldui pražūtingas masinis kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijų mažinimas, kurį atlieka KPD nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Pvz., Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2017 m. kovo 31 d. posėdžio pažymoje konstatuota, kad KPD Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, nepaisydama atliktų tyrimų išvadų ir prieštaraudama visuotinai pripažintoms vertybėms 2016 m. vasario 9 d. aktu Nr. KPD-RM-627/l nustatė, kad Trakų senamiesčio pietinė dalis ties Lukos ir Totoriškių ežerų sąsmauka nėra vertinga ir tuo pagrindu pakeitė Trakų senamiesčio 17114 pietinės dalies ribas, taip sudarydama sąlygas su paveldo išsaugojimo principais nesuderinamai statybų plėtrai Trakų senamiesčio draustinio pietinėje dalyje (nuoroda į internete paskelbtą pažymos tekstą: http://lietuvos.link/valstybines-kulturos-paveldo-komisijos-pazyma-traku-senamiestis-sumazintas-nepaisant-tyrimu-isvadu-ir-visuotinai-pripazintu-vertybiu-tai-sudaro-salygas-vykdyti-pletra-nesuderinama-su-paveldo-issaug/). Apie šį ir kitus vertybių teritorijų sumažinimus nėra informuojama visuomenė, taip šiurkščiai pažeidžiant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostatą, kad dėl objektyvių priežasčių keičiant kultūros paveldo vietovės aktą apie tai turi būti paskelbta spaudoje prieš tris mėnesius, kitus teisės aktus, užtikrinančius visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese, tarp jų ir Orhuso konvencija vadinamą Jungtinių Tautų konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais. Dar daugiau, tokie mažinimai ne tik vykdomi slapta nuo visuomenės, bet ir jų rezultatai yra įslaptinti ir visuomenei neprieinami: KPD teigia negalįs pateikti informacijos, kokių objektų teritorijos buvo tokiu būdu sumažintos. Ciniška ir tai, kad keičiant vertybių ribas žinybiniais vertinimo tarybų aktais yra „išplaunama“ KPD atsakomybė dėl tokių sprendimų. Pažymėtina, kad Kultūros paveldo centras, kurio savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra KPD, nevykdo jam priskirtų funkcijų, o yra perdavęs jų vykdymą vertinimo taryboms. Jau minėtoje 2017 m. vasario 28 d. valstybinio audito ataskaitoje nurodyta, kad viena iš iki šiol neįgyvendintų, tačiau aktualių rekomendacijų dėl KPD veiklos gerinimo, kurios turėtų būti įgyvendintos nedelsiant – „atskirti Kultūros paveldo departamento ir Kultūros paveldo centro atliekamas kultūros paveldo apskaitos funkcijas, Kultūros paveldo centrą reorganizuoti į ministerijai pavaldžią biudžetinę įstaigą“.

– su KPD tarnautojų pritarimu įvykdytas valstybės saugomos kultūros vertybės – istorinėje Vilniaus dalyje, vadinamoje Žvėrynu, adresu Birutės g. 40, stovėjusios medinės vilos – nugriovimas, prieš tai išmokėjus kompensaciją už jos tyrimus ir tvarkybos darbų projektavimą. Šiam atvejui visuomenėje prigijo „skrajojančio paveldo“ pavadinimas, nes vilą leista nugriauti ir perstatyti kitoje vietoje. Už tai atsakingi tarnautojai iki šiol nėra nubausti ir pinigai į biudžetą negrąžinti, nors pirma šio atvejo tyrimui sudaryta komisija dar 2016 m. birželio 16 d. išvadoje konstatavo pažeidimus, lėmusius vertybės sunaikinimą. Ši išvada buvo nuslėpta, netaikant tarnautojams jokios atsakomybės, ir tik Žvėryno bendruomenei pateikus skundą, KPD direktorė Diana Varnaitė 2017 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. Į-40 sudarė antrą komisiją to paties atvejo tyrimui. Šis atvejis simptomiškas tiek dėl ciniško vertybės sunaikinimo, tiek dėl tarnautojų nebaudžiamumo, sąmoningai vengiant taikyti atsakomybę už leidimus naikinti paveldą. Labai retai, dažniausiai tik simboliškai KPD baudžia ir pačius paveldo objektų savininkus, dėl kurių neatsakingos veiklos ar nepriežiūros vien per pastarąjį dešimtmetį sunaikinta šimtai nekilnojamųjų kultūros vertybių.

– su KPD tarnautojų pritarimu įvykdytas Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso sudarkymas akivaizdžiai netinkamos architektūros ir medžiagų svetimkūniais, pastatytais pažeidžiant nuo 2010-ųjų galiojantį specialųjį planą. Dar 2012 m. svarstant Sapiegų rūmų rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus, KPD direktorės pavaduotojas A. Degutis viešai pareiškė, jog restauruojant paveldo objektus vadovautis Tarptautine paminklų ir vietų bei vietovių konservavimo ir restauravimo chartija nėra privaloma. Nenuostabu, jog restauruojant rūmus į šio svarbaus dokumento reikalavimus žiūrėta pro pirštus, dar po kiek laiko architektūros ansamblyje pastatytos didžiulės stiklinės verandos, be jokio projekto kertami parko medžiai, jo rekonstrukciją planuoja kraštovaizdžio architektų pasipiktinimą sukėlusios Palangos Basanavičiaus gatvės rekonstrukcijos autoriai.

– su KPD derinimais Vilniaus senamiesčio panoraminis kraštovaizdis sudarkytas trimis naujais, jam nebūdingais aukščiu ir forma pastatais adresu Basanavičiaus g. 9A; pritarus darkančioms statyboms sunaikinta unikali buv. Umiastovskių rūmų valda Trakų g. 2; sudarkyta buv. Oskierkų rūmų teritorija Klaipėdos g.; naujais pastatais užstatytos kelių šimtų metrų ilgio gerai išsilaikiusi gynybinės sienos dalis ir siauriausia Vilniuje Odminių gildijos gatvelė, jungianti Trakų ir Klaipėdos g. ir t. t. Tokiais veiksmais KPD grubiai pažeidė Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus įgyvendinant Kraštovaizdžio konvenciją ir saugant Europos kraštovaizdį, Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją ir Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus saugant pasaulinės svarbos objektus bei LR Konstitucijos 54 straipsnį (Konstitucinio Teismo 2005 gegužės 13 d. nutarimas: „Pagal Konstituciją ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė“). Pagal LR Kultūros paveldo apsaugos įstatymą ši priedermė patikėta Kultūros paveldo departamentui.

– dėl paveldo likimo sunerimusios visuomenės protestus sukėlęs KPD tarnautojų pritarimas Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo dokumentus pažeidžiantiems verslininko Dariaus Nedzinsko planams rekonstruojant autobusų stotį ties įvažiavimu į Trakus pastatyti prekybos centrą „Rimi“, kuriuos įgyvendinant būtų sudarkytas per amžius susiklostęs šio mažo mastelio miesto istorinis kraštovaizdis. Šį atvejį išnagrinėjusi Valstybinė kultūros paveldo komisija 2017 m. balandžio 7 d. nutarime konstatavo, kad „Numatomas erdviškai agresyvus užstatymas prieštarauja įsteigto nacionalinio parko koncepcijai, urbanistinio draustinio tikslams, Europos kraštovaizdžio konvencijos nuostatoms, Pasaulio kultūros paveldo vietų bei vietovių priežiūros gairėms“, todėl pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei „įpareigoti Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją, atsakingą už Trakų senamiesčio urbanistinio draustinio apsaugą, pavesti jai pavaldžioms institucijoms nepritarti sprendimams, neatitinkantiems Trakų istorinio nacionalinio parko steigimo bei išsaugojimo tikslų bei darnios plėtros ir prieštaraujantiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės suformuluotai nuostatai – saugoti bei atkurti kultūrinį palikimą, formuojantį istoriškai susiklosčiusį Trakų miesto ir apylinkių vaizdą“.

– Užsiimdamas „taškine“ atskirų objektų apsauga, KPD sudaro sąlygas naikinti visumą – kultūrinį kraštovaizdį ir netgi aktyviai siekia įteisinti statybas, kurias teismai, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pripažino nelegaliomis. 2007 m. KPD kreipėsi į prokuratūrą dėl verčių sunaikinimo pastate adresu Naglių g.17, Nidoje, tačiau vidury teisminių procesų, kainavusių nemažai valstybės lėšų, staiga pakeitė savo poziciją, pareikšdamas, kad nebemato padarytos žalos. Dar daugiau – 2016 m. paruoštu nauju specialiuoju planu, kuriam buvo išleistos didelės valstybės lėšos, KPD įteisino visų instancijų teismų neteisėtais pripažintus pastatus, kuriuos tarptautiniai UNESCO ekspertai yra įvertinę kaip darančius didelę žalą svarbiam pasaulio paveldui – Kuršių Nerijai. Šiais savo veiksmais KPD pažeidė Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus vykdant Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos ir Kraštovaizdžio konvencijas, taip pat LR Konstitucijos 54 straipsnį, Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimą dėl Kuršių nerijos bei 2006 m. kovo 14 d. nutarimą dėl pažeidimų saugomose teritorijose: „tokių teisės pažeidimų padariniai jokiais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti įteisinti (legalizuoti) vėliau priimtais kokių nors institucijų ar pareigūnų sprendimais“. Toks KPD elgesys labai smukdo Lietuvos kaip teisinės valstybės prestižą tarptautiniu mastu, nes 2007 metais UNESCO asamblėja priėmė nutarimą atidžiai stebėti neteisėtų pastatų Kuršių nerijoje bylų eigą ir pagal tai spręsti, ar Lietuva vykdo savo įsipareigojimus, ar yra teisinė valstybė. Be to, tokiu elgesiu KPD ne tik demonstruoja teisinį nihilizmą, bet ir kelia tarpinstitucinius karus Europos kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos srityje. KPD direktorės pavaduotojas A. Degutis viešojoje erdvėje leidžia sau teigti, kad „VSTT nori griauti pastatus motyvuodami UNESCO korta, nors mes manome, kad vienas ar keli pastatai neturi jokios įtakos visos teritorijos reikšmingumui.“ (http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/kursiu-nerija-tarp-kujo-ir-priekalo/227460). Kyla klausimas, kodėl KPD, nevykdantis savo pareigų ir neužtikrinantis net pačių reikšmingiausių Lietuvos kultūros vertybių išsaugojimo, ignoruojantis kultūros vertybių kompleksiškumą ir tuo nuolat pažeidinėjantis tarptautines konvencijas ir chartijas, kurių principais privalo vadovautis, kariauja su valstybės institucijomis, siekiančiomis išsaugoti kultūrinį kraštovaizdį?

– nekompetentingai, o galbūt ir savanaudiškai parengti, paveldui grėsmę keliantys pasaulio paveldo vietovių specialiųjų planų projektai – Vilniaus senamiesčio specialieji planai, kurių priėmimas buvo sustabdytas tik Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir visuomenės pastangomis, taip pat Kuršių nerijos gyvenviečių Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos ir Smiltynės, kurių siūlomai nesuderinamai su nacionalinio parko tikslais kaitai priešinasi Saugomų teritorijų tarnyba.

Taip pat prašome, įvertinus šiuo metu Vilniaus, Trakų ir Kuršių nerijos kultūriniam kraštovaizdžiui iškilusį pavojų:

1. skubiai imtis būtinų veiksmų sustabdyti Misionierių ansamblio teritorijoje vykdomas daugiabučių statybas, keliančias akivaizdžią grėsmę Vilniaus senamiesčio išskirtinei visuotinei vertei, dėl kurios jis yra pripažintas pasaulio paveldo vertybe, ir užtikrinti, kad projekto plėtotojui padarytą žalą atlygins tarnautojai ir ekspertai, sudarę sąlygas vystyti tokį projektą.

2. atsižvelgti į Valstybinės kultūros paveldo komisijos – valstybės ekspertės ir patarėjos kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais – 2017 m. balandžio 7 d. nutarimą ir pavesti Kultūros ministerijai pavaldžiam KPD nepritarti parengtam Trakų autobusų stoties rekonstrukcijos ir prekybos centro statybos projektui, kuriuo numatytą užstatymą ši komisija įvertino kaip agresyvų ir nesuderinamą su paveldo išsaugojimu.

3. Įvertinti KPD vadovybės veiklą siekiant įteisinti teismų nelegaliomis pripažintas statybas Kuršių nerijos nacionaliniame parke ir valstybės biudžeto lėšų naudojimą dokumentams, kuriais numatoma sunaikinti UNESCO saugomos teritorijos vertes.

4. užtikrinti, kad bus nedelsiant įgyvendintos Valstybės kontrolės 2017 m. vasario 28 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-50-2-3 nurodytos rekomendacijos dėl KPD veiklos tobulinimo, tarp jų ir rekomendacija atskirti KPD ir Kultūros paveldo centro atliekamas kultūros paveldo apskaitos funkcijas, Kultūros paveldo centrą reorganizuojant į Kultūros ministerijai pavaldžią biudžetinę įstaigą.

Pastaba: apie Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio įsteigimą galima paskaityti čia:
„Aplinkos ir paveldo apsaugos sąjūdis gins viešąsias erdves ir paveldą nuo valdžios savivalės“

Pagarbiai,

P. S. Atsakymus prašytume siųsti nurodytais el. pašto adresais

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio nariai
Rasa Kalinauskaitė, Lina Leparskienė, Dainius Labeckis, Paulius Markevičius (jų adresais prašome siųsti atsakymus), dar daugiau nei 60 piliečių

Šaltinis: lietuvos.link
Foto: Marius Matulevičius