Darius Kuolys

Darius Kuolys: Kaip vilniečiams valdyti Vilnių?

Šią savaitę Šiauliuose kalbėjomės su naujuoju miesto meru Artūru Visocku, visuomenininku, laimėjusiu savivaldos rinkimus. Klausiausi jo ir stebėjausi, kodėl nacionalinei Lietuvos žiniasklaidai nerūpi, ką veikia ir galvoja, kokias idėjas mėgina įgyvendinti visuomenės pasitikėjimo sulaukę nauji nepartiniai miestų vadovai. Jų patirtys tikrai galėtų būti įdomios, svarbios ne tik jų miestų žmonėms. Kalbėjomės apie miestiečių apklausas: gal Vilnius galėtų iš Šiaulių pasimokyti? …

Skaityti toliau »

Darius Kuolys: Kai gąsdinome Europos despotijas

Kovo 11-ajai tinkančios kelios istorinės pastabos 1990-ųjų rudenį JAV vykusiame tarptautiniame mokslo forume Vytautas Kavolis klausė: kodėl būtent lietuviai pirmieji iš Sovietų Sąjungos tautų paskelbė nepriklausomybę? Kodėl būtent lietuvių išsivadavimo veiksmai to meto pasaulio vaizduotėje tapo „mažos tautos teisėtos kovos už laisvę universaliu simboliu“? Ir pats mėgino atsakyti. Pasak Kavolio, XX amžiaus pabaigos lietuvių „beprotiškai rizikingą drąsą“ bus nulėmusi jų …

Skaityti toliau »

Darius Kuolys: Taigi, Lietuva – nomenklatūros vystomas vaikas, ar laisvų žmonių bendrija?

Dalijamės  pirmąja „Žinių radijuje“ vykusia diskusija su LS pirmininku Darium Kuoliu. “ Teigiau, kad vystomam vaikui ir toliau reikės „gelbėtojų“, o laisvai bendrijai būtina stipri, intelektuali Lietuvos komanda, – tąkart dalijosi įspūdžiais D. Kuolys. – Norėjosi šiek tiek daugiau dėmesio Lietuvos ateities alternatyvoms. Bet Aurimas sako, kad dar bus laiko ir progų.“   Klausyti čia: www.ziniuradijas.lt

Skaityti toliau »

Jono Basanavičiaus paminklo byla

Vilniaus meras paprašė pasiūlyti miesto tarybai, kurioje sostinės vietoje derėtų įamžinti Jono Basanavičiaus atminimą. Keista, lietuvius jau supriešinusi byla. Su vicemeru Gintautu Palucku ir tarybos nare, mokytoja Aldona Šventickiene peržvelgėme visas lig šiol diskusijose išsakytas nuomones, sąžiningai išnagrinėjome visus išdėstytus argumentus. Ir surašėme štai tokias išvadas, dėl kurių rytoj turėtų apsispręsti miesto taryba. Mūsų išvados kiek skiriasi nuo emocingo kultūros …

Skaityti toliau »

Žinia norintiems Vilniui padėti

Darius Kuolys

Kodėl iš visų Lietuvos miestų mažiausią kainą už šilumą moka šiauliečiai? Ogi todėl, kad Šiauliuose susibūrė stipri visuomeninė energetikos ekspertų grupė: ji stebėjo valdžios veiklą, kėlė nemalonius klausimus, teikė pasiūlymus ir taip užkirto kelią neatsakingiems ir korumpuotiems politikų sprendimams. Vilniuje, turinčiame kur kas daugiau energetikos ir finansų ekspertų, tokios visuomeninės grupės neatsirado. Todėl vilniečiai turi tai, ką turi. Paskutiniame posėdyje …

Skaityti toliau »

Kai Lietuva mokė pasaulį

„Atmintis – mūsų siela. Praradę atmintį prarandame sielą. Būtent tai šiandien mane pritrenkia – tas visuotinis, globalus reiškinys, atminties praradimas. (…) Man jis atrodo pagrindinė mūsų laikų negalia ir dėl jo man neramu“, – sako Umberto Eco, kalbėdamasis su žurnalistais apie šiemet išleistą naujausią savo romaną „Numero Zero“. Pasak jo, esminės politikų klaidos padaromos užmiršus praeities patyrimą. Kadaise bičiulis Emanuelis …

Skaityti toliau »

Liutauras Stoškus. Vilniaus taryba apmaudžiai suklydo

„Stokit, kur einate? Esate privačioje teritorijoje. Jei neklausysite, paleisiu šunį“. Tokių ir panašių grasinimų, manau, teko išgirsti ne kartą visiems, kas mėgsta savaitgaliais nuvykti pasivaikščioti po bet kurio gražesnio ežero apylinkes. Nesvarbu, kad jūs esate ežero apsauginėje zonoje, kur įstatymai numato laisvą visų žmonių judėjimą. Teritorijos savininkas taip pat išmano nuosavybę ginančius įstatymus ir savo teises, gal net geriau už …

Skaityti toliau »

Ugnė ir jos lietuvybė

„Mes gražūs, protingi ir galime viską“,- kartodavo 1991-aisiais Paryžiaus lietuvė Ugnė Karvelytė stumdama kuklius Lietuvos valstybės pareigūnus į Prancūzijos kultūros ministro kabinetą, vesdama juos klaidžiais UNESCO koridoriais, verdama prancūzų Užsienio reikalų ministerijos duris. „Kiek aš su jumis, lietuviais, dar vargsiu: veikti nemokate ir mokytis nenorite“,- priekaištaudavo vakarais prie vyno taurės. „Kas tokia esi, kad mus auklėtum“,- sykį neištvėrė per Paryžių …

Skaityti toliau »

D. Kuolys. Po dvidešimt penkerių metų

Ketvirtis amžiaus atkurtos valstybės gyvenimo. Regis, šis laikas galėjo tapti nueito Lietuvos Respublikos kelio ir jo galimos tąsos rimtesnių svarstymų metais. Tačiau netapo. Lietuvos bendruomenė tokiems svarstymams pristigo ir intelektualinių galių, ir noro. Prieš metus istoriko Zenono Norkaus studijoje „Du nepriklausomybės dešimtmečiai“ iškelti esminiai, „nepatogūs“ krašto raidos klausimai taip ir liko lėkštėjančioje viešumoje neaptarti. Pokolonijinės, tikrojo savarankiškumo neatgavusios visuomenės būklė? …

Skaityti toliau »