Danutė Jokubėnienė, Žvėryno bendruomenės pirmininkė: Nepražiopsokime šios galimybės

Niekada neagitavau už jokią partiją ir jokį kandidatą. Bet dabar Žvėrynui ir Senamiesčiui likimas pagaliau siunčia Darių Kuolį – išsilavinusį ir padorų žmogų. Nepražiopsokime šios galimybės – pasinaudokime proga išsirinkti savo apygardoje kandidatą, kuris ne tik atstovaus mums, bet ir girdės mūsų nuomonę, kaip girdėjo ją dirbdamas Vilniaus savivaldybės taryboje.

Žinoma, Seime Darius Kuolys spręs valstybės klausimus. Bet ar mes nenusipelnėme pagaliau Parlamente turėti tokių atstovų, kurie supranta, kokius įstatymus priiminėja, o ne kilnoja rankas pagal partijų vadovų nurodymus? Sakysite, ką jis ten vienas padarys. O gal pabandykime, juk kalbame apie mūsų gyvenimą ir valstybės likimą.

Pažįstu Darių dar nuo Sąjūdžio ištakų, kai keli drąsūs, jauni Vilniaus universiteto literatai ėmė pogrindyje leisti kultūros žurnalą „Sietynas“. Taktiškas, sugebantis kitus išgirsti, be puikybės jis buvo mūsų pirmosios vyriausybės kultūros ir švietimo ministras.

Darius ir jo suburto „Lietuvos sąrašo“ žmonės: Liutauras Stoškus, Gediminas Storpirštis, Gintautas Terleckas, dirbo praėjusią kadenciją Vilniaus savivaldybės taryboje. Jie vieninteliai talkino Žvėryno bendruomenei aiškinantis teritorijų planavimo, aplinkosaugos bėdas, ginant kultūros paveldą ne tik Žvėryne. Ne kas kitas, o Darius Kuolys sėdėjo teisme remdamas paveldosaugininkę Rasą Kalinauskaitę, iš kurios statybų magnatai už viešai išsakytą nuomonę mėgino prisiteisti 50 000 eurų.

Principingumo ir drąsos Dariui pakanka, intelekto bei sąžinės taip pat. Tad tegu mūsų išrinktas dirba „vardan tos Lietuvos“!