Remdamasis sukaupta kultūros ir švietimo ministro, Respublikos prezidento patarėjo, Vilniaus universiteto mokslininko patirtimi, sieksiu, kad mūsų Seimas pereitų nuo smulkių rietenų, dirbtinio susipriešinimo prie atsakingo svarbiausių tautos reikalų svarstymo.
Būtina iš esmės pagerinti įstatymų leidybą: apsaugoti ją nuo chaotiškų ir savanaudiškų sprendimų, užtikrinti visuomenės ir ekspertų dalyvavimą teisėkūroje, visus priimamus įstatymus vertinti pagal ilgalaikę Lietuvos viziją. Taip pat svarbu pasirūpinti veiksminga parlamentine ir pilietine įstatymų įgyvendinimo priežiūra.
Rūpindamasis teisingumu valstybėje, Seimas turi padidinti prokuratūros ir teismų veiklos skaidrumą, jų atskaitomybę visuomenei, bylas tiriančių prokurorų ir teisėjų nepriklausomumą, užtikrinti visuomenės dalyvavimą vykdant teisingumą, suteikti piliečiams teisę ginti viešąjį interesą teismuose, laiduoti atsakomybės už padarytus nusikaltimus neišvengiamumą.
Seimas privalo imtis neatidėliotinų sprendimų, kad Lietuvos švietimas ir mokslas pasivytų Vakarų Europos standartus, kad gabiausiems mūsų žmonėms netektų išvykti, o išvykę galėtų sugrįžti. Tam būtinas ne tik tarppartinis, bet ir platus nacionalinis susitarimas dėl švietimo, mokslo, kultūros plėtros ilgalaikės strategijos ir skubiai bei nuosekliai didinamas šių sričių finansavimas, investicijos į čia dirbančius žmones.
Turime pradėti vertinti žmonių išsilavinimą, protus, kūrybą, idėjas ir kaip patikimiausią ekonomikos variklį, ir kaip svarbiausią tautos savarankiškumo ir kūrybingumo garantą.