Darius Kuolys: Laikas tartis ir susitarti dėl ilgalaikės švietimo vizijos

Esminis rūpestis: kaip susitvarkyti, kad išliktume, išliktume savimi, išliktume savarankiški pasaulio valstybių ir kultūrų poliloge, – kadaise teigė Meilė Lukšienė.

Kaip susitvarkyti, kad atitiktume EBPO ir kitų tarptautinių organizacijų tyrimų rezultatus ir jų rekomendacijas, – toks, regis, šiandien tapo esminis Švietimo ir mokslo ministerijos rūpestis.

Į radikaliai pasikeitusią Lietuvos švietimo politikos kryptį mėginau atkreipti kolegų dėmesį šią savaitę Seime vykusioje konferencijoje bendrojo ugdymo turinio kaitai aptarti.

[Diskusijos vaizdo įrašas skelbiamas čia].

Viešai nusakomas būsimo, atnaujinto ugdymo turinio siekinys – „asmuo, gebantis kurti asmeninę ir visuomeninę gerovę“. Klausiau: argi tokio tikslo negalėtų turėti ir mūsų kaimynių Baltarusijos, Rusijos, kiek toliau esančios Šiaurės Korėjos ugdymo programos? Kodėl iš Lietuvos mokyklos ugdytinų vertybių ėmė ir pradingo asmens laisvė ir įsipareigojimas savo kultūrai, savo valstybei, jų kūrimui?

Priminiau ir bičiulį Leonidą Donskį, dar 2015-aisiais įspėjusį mokslo ir švietimo administratorius: „žaidžiama politinės vaikystės ir intelektualinio infantilumo aksesuarais, sėdima toje pačioje smėlio dėžėje, o šalis mūsų akyse tampa Europos provincija. Kas yra laisvanoriškai prisiimtas savo kultūros ir intelektualinio gyvenimo kolonizavimas? Tai savęs matavimas svetimais kriterijais ir kitų šalių bei institucijų sukurto politinio istorinio pasakojimo apie save priėmimas. <…> Jei mes neprakalbinsime savo ateities, mes jos ir neturėsime. Ją mums už mus kurs ir pasakos kiti.“

Netekęs patikimos ilgalaikės vizijos Lietuvos švietimas kreipiamas į trumpalaikius instrumentinius uždavinius: „realizuoti vyriausybės programos gaires“, iki 2020 metų 10 procentų pagerinti EBPO PISA tyrimų rezultatus…

Viešai tarptautinių tyrimų rezultatus ir EBPO rekomendacijas Švietimo ir mokslo ministerija jau vadina mūsų „susitarimais“, taip paneigdama pačią susitarimų esmę.

Kas lieka? Atidžiai perskaityti ministerijos paskelbtą „Bendrųjų programų atnaujinimo gairių“ projektą ir pradėti rimtą kalbą apie Lietuvos švietimo ateitį, tartis ir susitarti dėl ilgalaikės švietimo vizijos.

Paskelbtame projekte nurodoma tokia pagrindinė ugdymo programų atnaujinimo priežastis:

„XXI amžiuje pastebimai pasikeitė pasaulio, žmogaus ir visuomenės vertybės ir gyvenimo būdas, taip pat požiūris į asmenybę ir jos ugdymo(si) tikslus.“

Galvoju: ir ką apie tai pasakytų Algis Mickūnas su savo mokytoju Sokratu? 

Daugiau apie ŠMM ugdymo turinio reformą skaitykite čia.
Teikti pastabas gairių projektui galima čia.

Aurimo Rapečkos nuotraukoje – buvusios Kurnėnų pradinės mokyklos kuoras.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *