Darius Kuolys. Lietuvos Sąrašo pasiūlymai Vilniaus švietimui

Kultūros istorijos tyrinėtojas, visuomenės veikėjas, straipsnių politikos, kultūros, socialinių procesų Lietuvoje temomis autorius Darius Kuolys.
dr. Darius Kuolys

Tezės išdėstytos forume „Kokį švietimą kursime Vilniuje?“, vykusiame 2015 m. spalio 7 d. sostinės savivaldybės Tarybos salėje

Įvertinęs esamą Vilniaus švietimo, jo politikos ir vadybos būklę, Lietuvos Sąrašas teikia Vilniaus švietimo bendruomenei, visuomenei ir politikams šiuos pasiūlymus:

1. Vilniui būtina savarankiška viešoji švietimo politika.

Kol kas sostinė net neturėjo ambicijų tokios politikos imtis. Vilniui šiandien derėtų ryžtis kurti viešąją švietimo politiką – į jos formavimą įtraukti mokyklas, akademinę bendruomenę, miesto visuomenę.

2. Vilnius turi turėti ilgalaikę švietimo strategiją su ambicingais tikslais ir uždaviniais. Svarbiausias tokios strategijos tikslas – kokybiškas ugdymas visiems sostinės vaikams ir jaunuoliams.

Gerai apgalvotas, su mokyklomis ir visuomene aptartas strateginis švietimo plėtotės kelias turėtų solidarizuoti, sutelkti susiskaidžiusią švietimo bendruomenę.

3. Vilniui reikalinga šiuolaikinė švietimo vadyba, pagrįsta švietimo būklės bei procesų stebėsena ir savalaike veiksminga pagalba mokyklų bendruomenėms.

Savivaldybė turėtų ne mechaniškai administruoti mokyklas, bet užsiimti rimta švietimo vadyba, kuri būtų nukreipta į išsikeltus ugdymo tikslus, uždavinius ir puoselėtų miesto bendruomenei svarbias vertybes: solidarumą, partnerystę, pagarbą mokytojo ir mokinio asmeniui.

4. Būtina įtvirtinti Vilniaus mokyklų savarankiškuma. Mokyklos turi būti ugdomos kaip savarankiškos bendruomenės, kaip mažosios respublikos. Mokykloms reikalingas ne tik ūkinis, bet ir politinis savarankiškumas: jos turėtų kurtis savo ugdymo politiką. Tik savarankiška mokykla ugdys savarankiškus asmenis ir stiprią Vilniaus bendruomenę.

Taigi, jei norime savarankiškos, orios Vilniaus piliečių visuomenės, tokią visuomenę turime auginti mokykloje. Mokyklos bendruomenė negali būti iš šalies klupdoma, žeminama neskaidriais, neargumentuotas administraciniais sprendimais.

5. Svarbu kurti bendrą ir atvirą Vilniaus švietimo, kultūros ir mokslo erdvę. Sostinė turi švietimo reikmėms išnaudoti visą joje esantį kūrybinį mokslo ir kultūros potencialą.

Šiandien Vilniaus erdvės – bendrojo lavinimo mokyklų, profesinių mokyklų, kolegijų, universitetų, muziejų erdvės – yra gana uždaros. Universitetai, kolegijos, profesinės mokyklos galėtų plačiau atsiverti gimnazijoms – teikti gimnazistams tam tikrus studijų ir profesinio mokymo modulius, o universitetai mokytojams – ir kvalifikacijos tobulinimo programas. Savivaldybė, inicijuodama ir remdama edukacines ir kultūrines programas, turėtų skatinti kuo glaudesnę švietimo, kultūros, mokslo sąveiką.

6. Sostinės švietimui, ugdymui reikalingas Vilniaus matmuo, Vilniaus dimensija.

Bendrieji ugdymo planai ir programos leidžia sostinės mokykloms tokį matmenį ugdymui suteikti. Vilniaus mokyklos turėtų ugdyti solidarią daugiakultūrę Vilniaus bendruomenę, Vilniaus piliečius, pažįstančius miesto istoriją, įaugančius į jo kultūrą.

Nuo mokyklų šiandien priklauso Vilniaus tapatybė – ar rasis šią tapatybę kuriančių, bendrai ateičiai įsipareigojusių Vilniaus patriotų bendruomenė.

7. Vilniui būtini nuolatiniai vieši forumai, viešos diskusijos, konsultacijos, kūrybinė partnerystė kaip viešosios politikos kūrimo ir švietimo tobulinimo būdas.

Stiprėjančios propagandos, įmantrėjančių viešųjų ryšių žaidimų akivaizdoje sostinė turėtų atgauti ir išsaugoti laisvą diskusijų erdvę, kurioje Vilniaus piliečiai galėtų keistis nuomonėmis, ginčytis, tartis ir susitarti dėl bendrų reikalų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *