Dėl ieškinio visuomenininkei Lietuvos sąrašas kreipėsi į Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociaciją. Atsakymas nuvylė.

Vilniaus „vystytojai“ UAB „Lords LB“ pakvietė vilniečius į diskusiją dėl šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios užstatymo projekto ir sykiu nusprendė juos įbauginti ieškiniais teisme už viešai išsakytą nuomonę.

Liepos31 d. Vilniaus savivaldybėje buvo pakartotinai viešai pristatytas biurų ir septynių aukštų viešbučio pastato šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo ansamblio teritorijoje projektas, deja, nė vienas iš diskusijoje pasisakiusių ekspertų rezultatu nesidžiaugė.

Kitą dieną viena iš diskusijos dalyvių, Rasa Kalinauskaitė, sulaukė projekto rengėjų 50.000 eurų dydžio ieškinio ir reikalavimo areštuoti jos turtą.  Plačiau žr. čia.

Manome, kad ieškinys Rasai Kalinauskaitei, siekiant areštuoti jos turtą ir prisiteisti 50 000 eur, – tai akivaizdus siekis  įbauginti. Nežiūrint to, kad teismas prašymą dėl turto arešto atmetė, pats faktas, kai nekilnojamo turto vystytojai, naudodamiesi savo galia, bando paspausti Vilniaus paveldą ginančius piliečius, gali būti įvardintas tik kaip absoliutus ciniškumas, nepriimtinas demokratinei visuomenei.

Kol neturime nuo tokių atvejų apsaugančios teisinės sistemos, nėra stipresnio ginklo, kaip bendras visų pusių, tarp jų  ir atsakingų nekilnojamo turto vystytojų, nepakantumas tokiems reiškiniams. 

Todėl šiandien Lietuvos Sąrašo frakcijos Vilniaus m. Taryboje vardu kreipėmės viešai į Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorių Mindaugą Statulevičių, norėdami išgirsti jo vadovaujamos asociacijos nuomonę  dėl tokių veiksmų, kai nekilnojamo turto vystytojai, siekdami savo tikslų, bando aktyvius piliečius atgrasyti nuo viešo nuomonės reiškimo, oponavimo ir įvelti juos į bylinėjimosi procesą.

Toks reiškinys pasaulyje nuo praėjusio šimtmečio pabaigos yra žinomas kaip SLAPP (strategic lawsuit against public participation).

Manėme, kad LNTPA, kaip viena įtakingiausių nekilnojamo turto vystytojus vienijančių organizacijų, galėtų visuomenei išsakyti savo požiūrį į tokius reiškinius. Tai leistų geriau suprasti nekilnojamo turto vystytojų nuostatas ir galėtų prisidėti prie tarpusavio pasitikėjimo stiprinimo.

Iš LNTPA vadovo M. Statulevičiaus po keleto dienų atėjo komentaras el.paštu (kadangi kreipėmės oficialiai, tai manome, kad nors ir neformalus atsakymas nėra tik asmeniniam naudojimui skirta žinutė, todėl gali ir turi būti paviešinta):

„dėkoju už laišką ir kvietimą asociacijos vardu pareikšti nuomonę dėl Jūsų minimo veiksmo.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, būdama atvira ekspertine organizacija, vienijanti nekilnojamojo turto plėtros proceso profesionalus, visuomet pasisako už tiesioginį, geranorišką ir skaidrų visų šalių, suinteresuotų darnia miesto plėtra, bendravimą ir bendradarbiavimą. Tai atspindėta ir asociacijos garbės kodekse, kurio nuostatų visų LNTPA narių prašome laikytis savo profesinėje veikloje.
Tuo pačiu pažymime, kad mūsų teisinėje valstybėje visoms suinteresuotoms proceso šalims galioja tie patys įstatymai, procedūros ir normos (įkaitant ir etikos) ir tai yra prielaida bei paskata investicijoms, auginančioms mūsų miestus.

Todėl šio konkretaus ginčo atveju, nežinodami visų aplinkybių ir nedalyvaudami procese, nesiimame vertinti bendrovės veiksmų. Visgi tikimės, kad pradėta diskusija ieškant geriausio sprendimo šiam projektui, tęsis konstruktyviai ir etiškai.“

Jei nežinote, tai gal norite susipažinti su dokumentais, kad galėtumėte savo ekspertinę nuomonę išreikšti, – dar kartą perklausėme. Ilgai laukėme, tačiau į šį paraginimą jokio atsako nebuvo.

Ar tokios atsiribojančios ir nureikšminančios šį atvejį žinutės gali didinti pasitikėjimą verslu? Negi iš tiesų vieno visuomeniško žmogaus totalaus sužlugdymo siekiantis veiksmas – tai nevertas pasidomėjimo faktas?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *