Dėl Lietuvos Sąrašo 2016 m. gautos fizinio asmens paskolos

Spalio 26 dieną Vyriausioji rinkimų komisija (VRK)  svarstė Lietuvos Sąrašo 2016 metų finansinių ataskaitų rinkinio ir priedų patikrinimo rezultatus ir konstatavo, kad 2016 m. partija gavo dvi neteisėtas įmokos iš fizinio asmens – LS Tarybos nario – partijos sąrašo rinkimų užstatui sumokėti (7569 eur) bei laikraščio leidybai (2600 eur).

Šios įmokos ir finansiniuose dokumentuose (einamosios banko sąskaitos išraše), ir Lietuvos Sąrašo finansinėje ataskaitoje yra įvardijamos būtent kaip fizinio asmens paskolos su numatytomis metinėmis palūkanomis, nurodyti Sutarčių numeriai, pridėti jų nuorašai, pateiktas ir LS Tarybos sprendimas tokias sutartis sudaryti.

Vis dėlto taip buvo nusižengta Politinių partijų įstatymui, kuriame toks partijų finansavimo šaltinis nenumatytas.

Pagal Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio pirmąją dalį, partijos finansavimo šaltiniai gali būti tik partijos narių mokesčiai, valstybės biudžeto asignavimai, lėšos, politinės partijos gautos iš kitos veiklos ar nuosavo turto valdymo, Lietuvos gyventojų savanoriškai skiriamas vienas procentas sumokėto metinių pajamų mokesčio ir bankų paskolos.

2016 m. vasarą LS suvažiavime apsisprendę dalyvauti 2016 m. Seimo rinkimuose, kreipėmės dėl paskolos į Lietuvoje veikiančius bankus, deja, gavome neigiamą atsakymą. Šią situaciją įvardijome ir Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtame rašte (2017 birželio 6 d.):

„Informuojame, kad per 2016 metų rinkimus į LR Seimą politinė partija „Lietuvos Sąrašas“ buvo priversta imti paskolą rinkiminiam užstatui už partijos iškeltų kandidatų sąrašą bei avansiniam mokėjimui už rinkiminio laikraščio leidybos paslaugas.

Buvo kreiptasi į komercinius bankus, kurie informavo, kad partijai paskolos suteikti negali, kadangi „Lietuvos sąrašas“ nedisponuoja jokiu nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu, taip pat negauna valstybės biudžeto asignavimų ir negali pasiūlyti jokio kito užstato.

Todėl 2016 liepos 26 d. LS Tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas dėl paskolos kreiptis į „Lietuvos Sąrašo“ Tarybos narius. Paskolą suteikti sutiko „Lietuvos Sąrašo“ Tarybos narys (rašte nurodyta pavardė), tad LS Taryba įgaliojo pirmininką sudaryti <…> dvi paskolos sutartis: 2016 metų  rugpjūčio 4 dieną – 7569 eurų sumai, skirtai partijos rinkiminiam užstatui, ir 2016 metų rugsėjo 14 dieną – 2600 eurų sumai, skirtai rinkiminio laikraščio leidybai. Viso gauta 10 169 eur paskola su 5 proc. metinių palūkanų <…>.
Šia proga norėtume pastebėti, kad šiuo metu jaunoms, besikuriančioms politinėms partijoms yra sukurtos itin nepalankios sąlygos per rinkimus varžytis su politinėmis partijomis, kurios yra dosniai finansuojamos iš valstybės biudžeto.“

2017 m. rugsėjo 11 d. VRK parengtoje Pažymoje taip pat konstatuojama, kad:

„1. 2016 m. rugpjūčio 4 d. gauta 7569 Eur paskola panaudota pagal paskolos sutartyje nurodytą paskirtį, tai yra tą pačią dieną iš einamosios LS sąskaitos VRK sumokėtas 7569 eur rinkimų užstatas už LS kandidatų sąrašą.
2. 2016 m. rugsėjo 16 d. gauta paskola 2600 eurų. Tą pačią dieną visa suma pervesta į LS politinės kampanijos sąskaitą. <…> Paskolos suma panaudota pagal paskolos sutartyje nurodytą paskirtį, tai yra sumokėta už laikraščio leidybą“.

Bet „LS iš fizinio asmens paimta paskola (10 169 Eur) laikytina finansavimu iš neteisėtų finansavimo šaltinių.“

Pastebėtas ir kitas dalykas – 2016 m. leistinas maksimalus partijos nario mokesčio dydis buvo 15 140 eur.

Šių metų spalio 26 d. didžioji šių paskolų dalis jau buvo grąžinta, 2016 m. rudenį partijai gavus 1 proc. GPM mokesčio, taip pat panaudojus 2017 m. VRK sugrąžintus užstatus ir nario mokesčius.

Tad likusi neišmokėta paskolos dalis – 2650 eur ir dalis palūkanų.

Vyriausiajai rinkimų komisijai komentuodamas susidariusią situaciją, partijos pirmininkas Darius Kuolys pripažino, kad buvo priimtas neteisingas sprendimas – tai buvo apmaudi klaida, bet, tai supratus, apsispręsta veikti maksimaliai skaidriai – deklaruoti padarytą sprendimą, sudarytas Sutartis, kaip ir visus kitus partijos finansavimo šaltinius.

Kita vertus, jis pastebėjo, jog tokia Politinių partijų įstatymo nuostata kertasi su Konstitucijos Lietuvos piliečiams suteikta teise dalyvauti valstybės valdyme. Naujai susibūrusios partijos, atstovaujančios savo steigėjų – daugiau nei 2000 piliečių – interesus,  šiuo metu be bankų paskolų negali dalyvauti rinkimuose. Kita vertus, bankai – verslo struktūros – atsisakydamos tokias paskolas teikti jauniems politiniams dariniams, dar neužsitikrinusiems kasmetinių subsidijų iš valstybės biudžeto, iš esmės taip dalyvauja ir mūsų politinio lauko formavime.

Partijos iždininkė Saulė Matulevičienė pastebėjo, kad negalėjome ir nenorėjome šios paskolos įvardinti, tarkim, partijos nario mokesčiu – tai būtų teisėta ir leistina, nario mokesčio suma nebūtų viršyta. Nes tai ir buvo paskola, kurią įsipareigojome grąžinti, kaip būtume grąžinę ir banko paskolą.

VRK komisijos nariai taip pat išsakė savo pozicijas, pripažino, kad ši problema egzistuoja, konstatavo, kad vienintelis jos sprendimo būdas – teikti Seimui svarstyti Politinių partijų įstatymo pataisas.

O pagal dabar veikiantį Politinių partijų įstatymą jie turi perduoti šią informaciją Lietuvos respublikos generalinei prokuratūrai, kad būtų ištirta, ar partija, jos valdymo organai ir jų nariai veikė tinkamai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *