Už asmens virsmą oriu piliečiu, už laisvą tautą, savą valstybę!
Užaugau rezistentų Antano ir Elenos Terleckų šeimoje, kur buvo puoselėjamas rūpinimasis artimu, kovojama už asmenybės, tautos laisvę. Šiomis vertybėmis, istorijos mokytojo, verslininko, Vilniaus m. savivaldybės tarybos nario, kultūros darbuotojo patirtimi vadovaudamasis sieksiu, kad Lietuvos Respublikos Seimas taptų mūsų valstybės piliečių teisėtiems interesams atstovaujančia jėga. Lietuvos valstybė – visų čia gyvenančių, besimokančių, dirbančių, dėl įvairių priežasčių nedirbančių, mūsų gerovę kūrusių senjorų, įvairių sociumų, tautybių, kultūrų namai. Tėvynę kursime visi: eisime ne savigriovos, o demokratinės savikūros keliu. Piliečiai turi įgyti galimybę daryti įtaką Seime priimamų įstatymų turiniui, sukurtais svertais kontroliuoti jų vykdymo sėkmę. Visų lygių valdžios, priimdamos sprendimus, privalo tartis su visuomene: tai įgyvendinama viešomis diskusijomis, konsultacijomis, apklausomis, referendumais. Sieksiu, kad Seimo, savivaldybių nariai, vykdomųjų valdžių pareigūnai atsakytų už savo veiką.
Suprasdamas Lietuvos Respublikos narystės NATO ir ES svarbą, sieksiu, kad Lietuva neprarastų savo valstybingumo ir valstybės galios būtų grąžintos. Europos Sąjungą suprantu kaip valstybių konfederaciją, o ne unitarinį kosmopolitinį darinį. Prarasdami valstybę, prarasime savo tėvų kalbą, kultūrą, neteksime savęs.
Bendruomenės, tautos, demokratinės valstybės gyvavimas susijęs su švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos sistemos tvarumu. Tik laisvas, materialinio nepritekliaus, biurokratinių reikalavimų beprasmybės nevaržomas pedagogas, kultūros puoselėtojas, mokslininkas, sveikatinimo specialistas, socialinis ar kitos srities darbuotojas gali kurti palankią terpę visuomenės ir tautos brandai. Todėl remsiu įstatymus, kuriančius sąlygas oriam jų gyvenimui.
Ekonomikos augimas šiuo metu neužtikrina mūsų visuomenės tvarumo: skurdas, pajamų nelygybė ir demografinės tendencijos pakerta ir ekonomines Lietuvos perspektyvas. Todėl Seimas turi skirti ypatingą dėmesį įstatymams, mažinantiems socialinę nelygybę, skurdą. Milijardinės lėšos turės būti skiriamos ne trumpalaikių lobistinių interesų tenkinimui, o sferoms, kurios garantuos teigiamas valstybės vystymosi perspektyvas: mokslui, švietimui, kultūrai, sveikatos priežiūrai, verslo skatinimui, gamtosaugai. Reikia susikurti civilizuotus santykius tarp verslo, kapitalo ir Valstybės. Valdžia privalo sukurti tvarką, kuri skatintų socialiai orientuotus darbdavius. Dirbančio piliečio gyvenimo kokybė lemia kuriamo produkto vertę. Dirbantysis, gaudamas atlygį, turi ne tik išgyventi, tenkinti pagrindinius poreikius, bet ir gyventi oriai. Pritarsiu tokiems įstatymas, kurie skatins sveiką konkurenciją, neproteguos monopolijų, nepaliks galimybių karteliniams susitarimams, laisvins sąžiningą verslą nuo perdėtos biurokratų priežiūros. Tik tokioje erdvėje gali gyvuoti smulkus ir vidutinis verslas, išgyventi ūkininkas, kurtis vidurinė klasė, mažėti pragyvenimo kaštai. Taip plėsis ne valstybės paramos prašančių, o mokesčius mokančių, save išlaikančių piliečių ratas. Siūlysiu įstatymus, skatinančius neįgaliųjų integraciją, šeimų, globojančių neįgaliuosius rėmimą.
Dėkoju.
Pagarbiai
Gintautas