Aktualijos

Martynas Švėgžda von Bekker. Jungiuosi, nes to seniai reikėjo

Gerbiamieji Lietuvos Sąrašo bičiuliai, Su džiaugsmu jungiuosi į Jūsų gretas – to seniai reikėjo. Apie tai esu dažnai diskutavęs bičiulių rate Vilniuje, 2003-2013 m. susitikdamas su a.a. Romualdu Ozolu ir pritardamas jam, kad atėjo laikas intelektualiniam-tautiniam sąjūdžiui, kuris privalo atgaivinti mūsų giluminės tapatybes ir tikrų vertybių paieškas,  šių vertybių ugdymą, pilietiškumo puoselėjimą bei spinduliavimą į išorę, kaimynines bei pasaulio šalis.  …

Skaityti toliau »

Kai Lietuva mokė pasaulį

„Atmintis – mūsų siela. Praradę atmintį prarandame sielą. Būtent tai šiandien mane pritrenkia – tas visuotinis, globalus reiškinys, atminties praradimas. (…) Man jis atrodo pagrindinė mūsų laikų negalia ir dėl jo man neramu“, – sako Umberto Eco, kalbėdamasis su žurnalistais apie šiemet išleistą naujausią savo romaną „Numero Zero“. Pasak jo, esminės politikų klaidos padaromos užmiršus praeities patyrimą. Kadaise bičiulis Emanuelis …

Skaityti toliau »

Jolanta Urbanovič: Mūsų požiūris į mokytojus – pagal Europos mokytojų atlyginimus

Mokytojai surengė įspėjamąjį streiką ir dar kartą priminė, kad prioritetine sritimi visų partijų programose laikomas švietimas, ko gero, ir toliau sėkmingai atliks amžinojo prašytojo vaidmenį. Vis dėl to ore sklando abejonės, „ar mūsų mokytojai nenori per daug…“ Skeptikai ant stalo deda formalius Lietuvos Statistikos departamento duomenis, pagal kuriuos mokytojų atlyginimai neatrodo tokie jau ir tragiški. Tačiau skeptikų entuziazmą gali prislopinti …

Skaityti toliau »

Liutauras Stoškus. Vilniaus taryba apmaudžiai suklydo

„Stokit, kur einate? Esate privačioje teritorijoje. Jei neklausysite, paleisiu šunį“. Tokių ir panašių grasinimų, manau, teko išgirsti ne kartą visiems, kas mėgsta savaitgaliais nuvykti pasivaikščioti po bet kurio gražesnio ežero apylinkes. Nesvarbu, kad jūs esate ežero apsauginėje zonoje, kur įstatymai numato laisvą visų žmonių judėjimą. Teritorijos savininkas taip pat išmano nuosavybę ginančius įstatymus ir savo teises, gal net geriau už …

Skaityti toliau »

Aušra Maldeikienė: Kaip taisyklės leidžia savintis miestiečių turtą

Spalio pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užklausiau apie Lazdynų baseine mokamus darbo užmokesčius bei aplinkybes, kuriomis ne konkurso būdu Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijai skirtos patalpos buvo pernuomotos švietimo įstaigai už 25 kartus didesnį atlygį. Buvo priekaištauta, kad vėluoju, tad iš karto pasakau, kad Administracija atsakymus atsiuntė laiku, tačiau mano įrašas šiek tiek vėluoja: darbų gausa verčia …

Skaityti toliau »

Kastytis Braziulis: Esu Lietuvos Sąraše, nes man rūpi visuomenės reikalai

Kartais pasiduodi nematomam, tačiau stipriai juntamam spaudimui – nekišk nosies į valstybės reikalus. Nusispjauni ir sau sakai: „Užteks, nusiramink, tai ne tavo reikalai, vis vien nieko padaryti negali, nerašyk, nekritikuok, vieni nuostoliai iš šios veiklos, gyvenk savo ir savo šeimos reikalais bei interesais“. Meti viską ir bandai kardinaliai keisti savo įpročius. Stengiesi tapti kitu žmogumi, priimtinesniu mūsų sisteminėms partijoms ir …

Skaityti toliau »

Liutauras Stoškus. Lietuvos Sąrašo frakcija siūlo demokratizuoti Vilniaus valdymą – sukurti veikiančias visuomenines komisijas

Iki šiol į Vilniaus miesto visuomenines komisijas galėjo įeiti visi, kas nori. Būdavo, kad į tas komisijas prisirašo daug žmonių, o po to lieka keli, kurie visų vardu priiminėdavo sprendimus. Tokiu būdu prisidengiant visuomeninių komisijų vardu buvo galima (nesakau, kad visais atvejais taip ir buvo) bandyti prastūminėti savo dalinius interesėlius arba, dar blogiau, vykdyti neįteisintą lobizmą. Visa tai žinodami politikai …

Skaityti toliau »

Aloyzas Sakalas apie mokytojus ir mokslininkus

Tai rašau ne dėl to, kad jausčiau nostalgiją „aniems geriems laikams“, o dėl to, kad mokslininkai ir mokytojai pagaliau pajustų, kad Nepriklausomoje Lietuvoje jie yra daugiau vertinami ir globojami nei tada. Deja, visos mūsų valdžios ir visos partijos, nepriklausomai nuo jų politinių spalvų, savo dėmesiu apgaubia kitas sritis, bet ne mokslą ir švietimą. Kiekviena save gerbianti valstybė žino, kad švietimas …

Skaityti toliau »

Ugnė ir jos lietuvybė

„Mes gražūs, protingi ir galime viską“,- kartodavo 1991-aisiais Paryžiaus lietuvė Ugnė Karvelytė stumdama kuklius Lietuvos valstybės pareigūnus į Prancūzijos kultūros ministro kabinetą, vesdama juos klaidžiais UNESCO koridoriais, verdama prancūzų Užsienio reikalų ministerijos duris. „Kiek aš su jumis, lietuviais, dar vargsiu: veikti nemokate ir mokytis nenorite“,- priekaištaudavo vakarais prie vyno taurės. „Kas tokia esi, kad mus auklėtum“,- sykį neištvėrė per Paryžių …

Skaityti toliau »