Aktualijos

Lietuvos Sąrašas telkia aktyvius piliečius – mokslo, kultūros, visuomenės žmones, siekiančius atgaivinti demokratinę Lietuvos Respubliką ir sąžiningą politiką. Tai savita partija, veikianti kaip piliečių judėjimas. Lietuvos Sąrašo uždavinys – iš esmės atnaujinti Lietuvos politinę dienotvarkę, kad joje vyrautų svarbiausi tautos gyvenimo klausimai: teisingumo užtikrinimas, piliečių ir tautos kūrybinių galių ugdymas, jų ūkinio savarankiškumo stiprinimas, socialinės atskirties ir skurdo mažinimas, visuomenės …

Šį straipsnį skiriu mokytojams. Mano mamytė, Julė Braziulienė, buvo puiki mokytoja. Pats baigiau Vilniaus pedagoginį universitetą ir įgijau mokytojo kvalifikaciją. Taigi puikiai žinau, kas yra mokytojas, koks svarbus ir sudėtingas yra jo darbas. Mokytojai, eikite protestuoti prie Konstitucinio Teismo (KT) rūmų, nes šio teismo teisėjai grubiai pažeidė Konstituciją ir jūsų teises. Jūs galite teisėtai reikalauti, kad Vyriausybė, Švietimo ir mokslo, …

  Šiandien, sausio 17-ąją, sekmadienį, Laisvieji menininkai ir laisvi piliečiai  vėl rinkosi Vilniaus Simono Daukanto aikštėje  į  pilietinio meno akciją “Neužmiršim, nesitrauksim”. Jau ketvirtus metus besitęsiančia akcija minimas Lietuvos Konstituciją pamynusios valdžios smurtavimas Garliavoje ir primenamas siekis kurti tiesa ir pasitikėjimu grindžiamą valstybę. Juozo Valiušaičio nuotraukos. 2015 sausio 17 d.

Konkursai į Vilniaus seniūnijų seniūnų pareigas vyks: Lazdynų seniūno – 2016.02.09 Senamiesčio seniūno – 2016.02.24 Naujamiesčio seniūno – 2016.03.08 Rasų seniūno – 2016.03.22 Viršuliškių seniūno – 2016.04.05 Žvėryno seniūno – 2016.04.19 Visiems pretendentams į  seniūnus būtina turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir vadovaujamo darbo patirties. Plačiau: http://www.vilnius.lt/index.php?3873762386  

Niekas to nesitikėjo. Mirtinos grėsmės akivaizdoje, net ir būdami kartu, kiekvienas renkamės skyrium. Tuomet viską lemia įsipareigojimas žmoniškumui ir valia jį apginti. Tąnakt istorija buvo patirta ir kaip asmeninis likimas. Turbūt neperdėsime sakydami, jog bent sausy barikadų apjuostas ir naktinių laužų tvieskiamas Vilnius buvo lyg židinys, iš kurio spinduliavo idealų vidujinė šviesa. Visi šūviai, tomis sausio naktimis nuaidėję, ataidi šūviu, …

Man ši diena žymi krikščioniškųjų vertybių pergalę – daug metų žeminta tauta sukyla už savo laisvę ne su ginklu rankoje, o su daina lūpose ir atsitveria tylos siena. Sausio 13- oji man reiškia ilgametės agresijos kulminaciją. Daug metų kankinta tauta sukyla už savo laisvę.  Gal tai tik proveržis, bet jis yra. Man ši diena – tai diena, kai mūsų tauta …

Primename 2006 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputato, Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo PATACKO (1943-2015) kalbą „Sausio 13-oji“.

Nesu nusiteikęs prieš įvairius simbolius ir tikrai nematau reikalo dėl jų ginčytis ir pyktis, tačiau kam juos kurti vis naujus? Juk turime pakankamai daug gražių ir ilgaamžių, dėl kurių daug kentėta, kraujo upės pralietos, kurie, tikriausiai, jau mūsų genuose yra įrašyti. Kodėl, pavyzdžiui, nenaudojame nuolatos Vyčio ar Gediminaičių stulpų, ir nekalame jų žmonėms į galvą taip, kaip naujųjų simbolių? Simboliai …

Baigiantis 2015 metams Marijos radijo studijoje prof. habil. dr. Vilija Targamadzė iniciavo diskusiją tema „Ugdymo esmė: prarastis ir atrastis“. Kalbėtasi apie Lietuvos švietimo koncepciją, ugdymo turinį ir paskirtį bei kitus visai mūsų bendruomenei aktualius tautos kultūros, istorijos ir dabarties klausimus. Mintimis dalijosi Vilniaus universteto doc. dr. Naglis Kardelis ir doc. dr. Darius Kuolys. Kviečiame pasiklausyti čia >>       …

Lituanistikos tema yra ir lietuvių tautos, lietuvybės, lietuviškumo, gyvenimo ir jo būdų tema. Ir problema, jei mąstome kiečiau ir griežčiau. Tautos formavosi ne tik turėdamos žemę, kalbą, papročius (ir pagal Mikalojų Daukšą), bet ir suvokdamos, kad tai turi. Kad tai yra. Visa, kas yra, kinta ir keičiasi. Bet juk kinta ir keičiasi tik tai, kas mums kaip nors yra, ką …