Požiūris

Šiandien – LS diskusija Klaipėdoje: Kokių pokyčių reikia Lietuvos švietimui ir valstybei?

Rugsėjo 13 d. 18 val. Klaipėdos L. Stulpino progimnazijoje (Bandužių g. 4) vyks diskusija su Lietuvos sąrašo kandidatais į LR Seimą „KOKIŲ POKYČIŲ REIKIA LIETUVOS ŠVIETIMUI IR VALSTYBEI?“ Dalyvauja: 1. Dr. Darius Kuolys, kultūros istorikas. 2. Jūratė Zabielaitė, advokatė. 3. Prof. Antanas Kulakauskas, istorikas, politologas. 4. Kristina Paulikė, edukologė, Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė. Programoje: 1. Kandidatų prisistatymas 2. Trumpas …

Skaityti toliau »

Antanas Kulakauskas. Apie demokratiją kaip žodį ir kūną

Neverta tikėtis, kad vartotojiškos visuomenės ir realpolitik sąlygomis politikoje imtų dominuoti idealistai. Tiesą sakant, idealizmas idealizmui nelygu. Žmonijos istorijoje, ir visai nesenoje, būta atvejų, kai idealistų diktatūra visuomenės gyvenimą buvo pavertusi veik pragaru. Bėda yra ne idealistų stoka, o racionalaus ir sąžiningo demokratiniu vadinamo politinio žaidimo taisyklių nebuvimas, ko nesupranta didžioji dalis šiame žaidime dalyvaujančiųjų, kuo ir pasinaudoja energingi, demagogiją …

Skaityti toliau »

LS kandidatė Nida Poderienė: Ne ardyti – o telkti ir kurti

Dirbau mokykloje, paskutinius septynerius  metus Švietimo ir mokslo ministerijoje, esu atsakinga už lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo turinį Lietuvos ir užsienio lietuviškose mokyklose. Kodėl einu į rinkimus su Lietuvos Sąrašu? Todėl, kad  Lietuvos Sąrašą laikau politine jėga, kuri turi idėjų ir kuri klausimą, kas yra naudinga, keičia klausimu, kas yra svarbu ir prasminga valstybei. Todėl, kad šita partija kalba apie …

Skaityti toliau »

Dainora Eigminienė. Kaip išugdyti stiprias, išsilavinusias asmenybes ir ką reikėtų keisti Lietuvos mokyklose?

Viena didžiausių problemų mokykloje yra bendruomeniškumo ir mokinių atsakomybės ugdymo stoka. Yra išsilavinusių, yra siekiančių, yra gabių, yra besiveržiančių, yra talentingų, bet mes jų nematome arba per mažai matome viešajame gyvenime. Mokiniai mūsų mokyklose atitrūkę nuo visuomeninio gyvenimo, gyvena lyg uždaroje teritorijoje, savotiškoje atskirty. Nuolat akcentuojama, kad jų pagrindinė  pareiga gerai mokytis. Tarsi tas geras mokymasis yra pats sau tikslas, …

Skaityti toliau »

Antanas Kulakauskas. Lietuva Europos Sąjungoje ir pasaulyje: šis tas apie jos geopolitinį statusą.

Esu pusėje tų žmonijos istoriją ir šiuolaikinio pasaulio tvarką bei raidą gvildenančių analitikų, kurie teigia, kad ir šiuolaikiniame pasaulyje, įskaitant Vakarų geopolitinę erdvę, į kurią prieš porą dešimtmečių sugrįžo Lietuva, tebedominuoja realpolitik principai. Beje, tai taikytina ne tik užsienio, bet ir vidaus politikai. Vadinamosios vertybės, pavyzdžiui, demokratija ar žmogaus teisės, vis labiau globalėjančio ir pagal ekonominio neoliberalizmo doktriną tvarkomo pasaulio …

Skaityti toliau »

Piliečiai siūlo. Indrė Jovaišaitė-Blaževičienė: Skaudu dėl senjorų, gaunančių labai mažas pensijas, ir jaunų šeimų gyvenimo

Kokia didžiausia nūdienės Lietuvos problema? Jei reikėtų paminėti tik vieną, sakyčiau, kad nusivylimas-abejingumas. Tie, kas yra veiklūs, užsiima savais reikalais ir nesitiki, kad kas nors ateis ir pakeis jų gyvenimą į dar geresnį. Iš tų, kurie nieko negeba ar nieko nenori, naudos mažai, bet jie visur pralenda. Jei reikėtų pasakyti konkrečiau, tai man skaudu dėl dviejų dalykų: senjorų, gaunančių labai …

Skaityti toliau »

LS kandidatė Aušra Maldeikienė: Ką man reiškia neoliberalizmas?

Atsakau į rinkėjo klausimą, kuris man buvo užduotas „Žinau, ką renku“ platformoje. Kalbant labai bendrai, neoliberalizmą suprantu kaip tam tikrą ideologinę ir politinę (dažnai agresyviai libertarinę) poziciją, kylančią iš aštunto dešimtmečio pabaigos-devinto dešimtmečio pradžios „Naujosios dešinės“, kuri apytikriai tuo metu įsitvirtino visoje eilėje valstybių (Britanijoje, JAV, Naujojoje Zelandijoje… Nuo dešimto dešimtmečio vidurio – ir Baltijos valstybėse). Intelektualiai neoliberalizmą sieju su …

Skaityti toliau »

Nė vienas pilietis negali prarasti Lietuvos pilietybės, įgytos gimus, prieš savo valią

 „Lietuvos piliečių vaikai pilietybę gauna ne iš valdžios malonės, o iš tėvų ir protėvių – iš laisvos politinės bendruomenės narių“ teigiama  LS pirmininko Dariaus Kuolio  prieš devynerius metus, 2007-aisiais, parašytame straipsnyje „Konstitucijos egzaminas Seimui, gimtosios kalbos – Konstituciniam teismui“. Jis aktualus ir šiandien.  Kas yra Lietuvos valstybė: iš komunistų partijos perimtas prievartos aparatas ar kovo 11-ąją atkurtas laisvų piliečių susivienijimas? Kas yra lietuviai: …

Skaityti toliau »

Piliečiai siūlo. Dr. Jolita Pons: Svarbu jaunimą įgalinti veikti

Kokią matau didžiausią nūdienės Lietuvos problemą? Man regis, didžiausia problema yra silpna teisinė valstybė. Bėda dvejopa: institucijų silpnumas ir tebevešinti korupcija beveik visose gyvenimo srityse bei žmonių rezignacija. Atrodo,  niekas net nesitiki, kad jų teisės gali būti apgintos, kad „teisybė“ ar „tvarka“ yra pasiekiamos. Vyrauja pasyvus pesimizmas, žmonės atrodo įsitikinę, kad nieko nepadarysi. Tarsi visai tautai rankos būtų nusvirusios. Teisinės valstybės …

Skaityti toliau »

LS kandidatė Vilija Morkūnaitė: Jei nesaugosime savo kultūros, kam reikalinga sava kariuomenė?

Jei nesaugosime savo kultūros, kam tuomet reikalinga sava kariuomenė? Štai tokią tezę pasirinkau savo pagrindiniu rinkimų šūkiu. Ne vieną dešimtmetį dirbu kultūros srityje, todėl geriausiai suprantu šios srities situaciją ir problemas. Kultūrą suprantu kaip platų būties lauką, kuriame sudygsta visos sėklos: istorinės atminties ir mokslo pažangos, švietimo ir verslo. Tai dirva, kurioje skleidžiasi mūsų tapatybė. Tad, jei nesaugosime to, kas …

Skaityti toliau »