Kastytis Braziulis. Kodėl nebalsuosiu už sisteminę partiją?

Man visada kildavo, o gal geriau rašyti – iškildavo klausimas: kas yra sisteminė partija? Kuo ji skiriasi nuo kitų politinių partijų? Ir kodėl sisteminė partija yra taip puoselėjama, saugoma?

Yra žmonių, labai įtakingų, kurie nori, kad Lietuvoje egzistuotų dvipartinė sistema. Pavyzdžiui,  socialdemokratai ir konservatoriai. Šie žmonės ne tik nori, bet ir atkakliai dirba šia linkme. Dėkui Dievui ir Lietuvos visuomenei, kad jiems nelabai sekasi žingsniuoti nusibrėžtu keliu.

Įdomu išsiaiškinti, kokie pagrindiniai sisteminės partijos požymiai. Gal tuomet geriau suprastume ir padėtį Lietuvoje? Vieną požymį gerai matau ir net savo kailiu pajutau. Tai griežta partinė diktatūra. Pabrėžiu, ne paprasta, o griežta, beveik prilygstanti proletariato diktatūrai, partinė diktatūra.

Pamenu, tai buvo labai seniai, guliu vakare ant sofos, žiūriu žinias, siubčioju alutį. Staiga per LNK žinių laidą praneša, kad konservatorių partija įtraukė mane ir mano kolegą Vytautą Damulį į Seimo rinkimų sąrašą. Aš dalyvausiu rinkimuose! Na, nieko sau, pagalvojau. Juk niekas su manimi nekalbėjo, niekas mano nuomonės neklausė…

Skambina Vytautas, taip pat nustebęs ir pasimetęs, klausia: „Ar aš žinojau šias naujienas?“ Atsakiau, kad ne. Na, tiek to. Nutarėme nesiimti jokių veiksmų, o žiūrėti, kuo gi viskas baigsis.

Po kelių dienų parašiau straipsnį apie dujas, dujų tarpininkus ir problemas, su kuriomis susiduria Lietuvos visuomenė. Visuomet straipsnių temas pasirenku pats. Kol kas užsakymų negavau, deja. 🙂 Straipsnį išspausdino naujienų portalas www.alfa.lt. Jis seniai mano straipsnius spausdina.

Sulaukiau skambučio. Paskambino konservatorių partijos narys, man žinomas ir mano gerbiamas žmogus. Ir sako, kad aš straipsnyje parašiau kažką ne taip kaip reikia. Žodžiu, važiuok pas tą ir aną, kurie žino padėtį dujų ūkyje, ir su jais pasikalbėk. Padėjau telefono ragelį. Pagalvojau: „Pakalbėsiu, kažką naujo sužinosiu. Juk per galvą negausiu.“ Nuvažiavau. Ir ką jūs manote? Man dar nespėjus užeiti į kabinetą, konservatorių partijos narys, tačiau ne Seimo narys, o jo padėjėjas, o gal ir padėjėjo padėjėjas pradėjo priekaištauti, reikšti nepasitenkinimą dėl straipsnio ir pasirinktos temos. Sako: „Ne viską žinai, neturi visos informacijos, pateikei iškreiptą vaizdą.“ Prašau: „Tai paaiškink, pasakyk man, kuris mano teiginys netikslus?“ Tyla, neaiškina, nenori diskutuoti. Nori tik priekaištauti. Žodžiu, pabarė ir liepė kitą kartą straipsnių turinį suderinti su jais.

Supratau, kad šioje partijoje savo nuomonės turėti negali. Vyrauja kažkieno kito nuomonė, tačiau kieno.. ? Lieka didžiulis klaustukas. Galbūt partijos tarybos, tačiau ji nesusirenka išsamiai aptarti kiekvieno klausimo.  Tad ją galime atmesti. Galbūt  partijos lyderio? Tačiau ir jis ne viską skaito, mato ir žino. Be to, jis neseka kiekvieno partijos nario ar asmens, kurį partija nusprendė remti, straipsnių ir pasisakymų. O ypač tų asmenų, kurie yra mažareikšmiai ir neįtakingi. Galime atmesti ir šią kandidatūrą. Tai gali būti suinteresuoti asmenys, tie patys dujininkai, apie kuriuos rašiau. Štai jiems svarbu žinoti, kas ir ką apie juos parašė, o jei parašė neigiamai, tai jie išsyk skambina savo politikams ir liepia ištaisyti klaidą, ir daugiau taip nebedaryti, nes, žiūrėk, kitą kartą neaukos pinigėlių, pasirinks kitus politikierius. Matyt, ši versija realiausia.

Ir vėl penktadienio ar ketvirtadienio vakarą guliu ant minkštos sofutės,  ir vėl žiūriu LNK žinias. Laidos vedėjas pranešė, kad konservatorių partijos taryba nusprendė išbraukti V. Damulį ir K. Braziulį iš rinkiminių sąrašų. Skambinu aš Vytautui ir klausiu: „Ar žinai naujienas? Ar su tavimi kas nors kalbėjo apie įtraukimą į sąrašus ir išbraukimą iš jų?“ Pasirodo, kad ne. Kažkur, kažkoks procesas vyksta, tu esi į jį įtrauktas, tačiau nieko apie tai nežinai, negali net žodžio pasakyti, savo nuomonę išreikšti. Procesas vykst,a tik jis vyksta be tavęs. Tu, jei ir reikalingas, tai reikalingas kaip statistinis vienetas, turintis rankas ir galintis jas pagal duotą komandą kilnoti. Tai į viršų, tai į apačią, tai į viršų, tai į apačią – pagal Dirigento rankos mostelėjimus.

Partijoje viskas sustyguota, visos stygos suderintos. Peržiūri partijos natas (vidaus taisykles), paklausai partijos vadovų giesmių, ir negali atsistebėti aukšto lygio demokratija. Jei taip būtų valstybėje!… Tačiau, kai žvilgteli giliau ir atidžiau, kai konkrečiai susiduri su partijos vadovų ar jų patarnautojų veiksmais, pamatai, kad tos demokratijos partijoje nėra. Yra tik didelis butaforinis orkestras naivuoliams kvailinti.

„Tačiau kuo toliau, tuo labiau mačiau, kad įsivyrauja diktatas ir komjaunuoliška valia. Tai manęs tikrai netenkina. Todėl palieku partiją ramia sąžine“, – teigė ilgametė partijos narė, Seimo narė, profesorė, gydytoja, tremtinė, itin gerbiama asmenybė Vida Marija Čigriejienė.

Tokį žmogų reikia branginti ir saugoti, o ne vyti iš partijos gretų. Deja, profesorė V. M. Čigriejienė nenorėjo būti tik statistiniu vienetu.

Mano manymu, vienu iš pagrindinių sisteminės partijos bruožų yra griežta partinė diktatūra. Partijos nariai besąlygiškai privalo paklusti partijos vadovui ir vykdyti jo nurodymus. O mes, rinkėjai, renkame ir tikimės, kad Seimo narys atstovaus mūsų interesus. Niekada daugiau nebalsuosiu už sisteminę partiją, niekada.

Būtų įdomu sužinoti Jūsų nuomonę, pamąstymus apie sisteminės partijos požymius. Rašykite, argumentuokite, kritikuokite, diskutuosime ir gal ką nors reikšmingo išvyniosime iš šio sudėtingo problemų mazgo, ir dar kai ką naujo ir svarbaus sužinosime.

 

2 komentarų

  1. cigriejiene pasitrauke is partijos tik todel,kad jai buvo pasiulyta gana zema vieta kandidatavimo sarasuose

    • O gal ji jau galėtų eiti ilsėtis? Visgi nėra reikalo tokiame garbingame amžiuje brautis į valdžios postus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *