Kastytis Braziulis. Dugnas

Ne Rusija ir ne teroristai kelia didžiausią grėsmę nacionaliniam saugumui, o ilgus metus politinių partijų  kurta ir puoselėta Sistema. Kai atsiranda koks nors žmogus ar grupė žmonių, kurie neįeina į Sistemą ir išreiškia norą dalyvauti rinkimuose, pakovoti dėl valdžios, kaip mat tokie žmonės yra įvardijami antisisteminiais. Juos kritikuoja politikai, iš jų tyčiojasi sisteminiai žurnalistai, jiems pagalius į ratus kaišioja valdininkai. Sistema itin griežtai saugo Sistemą nuo antisisteminių žmonių.

Pažiūrėkime, kokį žmogų (reikėtų rašyti iš mažosios raidės) kuria ir jau sukūrė Sistema.

Mūsų šalis yra žemiausioje moralinio išsivystymo stadijoje. Beveik dugne. Tiek metų gyvuoja valstybė, gyvuoja tauta, o pakilti aukščiau trečio moralinio išsivystymo lygio nesugebėjome. Mes didžiuojamės savo valstybės istorija. Didžiuojamės jos pasiekimais, pergalėmis, kad sugebėjome per tiek amžių išlikti ir išsaugoti savo tautos kultūrą, kalbą, papročius. Tačiau taip toli nuėję, atsidūrėme giliame moralinio nuopuolio  dugne.

Išvada žiauri ir bjauri, tačiau teisinga. Straipsnyje pateiksiu penkias moralinio išsivystymo stadijas nuo žemiausios iki aukščiausios (gal neužpyks L. Kolbergo (L.Kohlbergo) pasekėjai ). Kiekvienas galėsite įvertinti save, savo kolektyvą, bendruomenę ir valstybę. Esu įsitikinęs, kad jūsų išvada atitiks manąją.

Taigi, pradedame.

Apdovanojimo ir bausmės. Kiekvienas veiksmas yra geras, jei už jo atlikimą šeimininkas, tėvai ar dar kas nors apdovanoja (duoda saldainį, pagiria, paglosto galvą, nusišypso, pamaitina ar pagirdo). Kiekvienas veiksmas yra blogas veiksmas, jei už jo atlikimą šeimininkas, tėvai ar dar kas nors žmogų nubaudžia. Veiksmai skirtomi į blogus ir gerus ne pagal rezultatą, o pagal tai, kaip įvertino šeimininkas. Jei šeimininkas apdovanoja, tai veiksmas geras, jei nubaudžia – blogas.

Šioje stadijoje žmogaus moralinis išsivystymas lygus nuliui. Jo paprasčiausiai nėra. Žmogus prilygsta gyvuliui. Taip yra dresuojami gyvūnai. Jei gerai atlieka veiksmą,  gauna skanumyną, jei blogai, gauna per snapą.

Tokio tipo žmonių mūsų šalyje galima rasti. Tai  asmenys, kurie neturi pastovios gyvenamosios vietos ir darbo. Taip vadinami „bomžai“. Nemažai į šią kategoriją patenka žmonių, kurie gyvena kaimuose ir yra visiškai degradavę. Jų gyvenimo tikslas yra tenkinti pagrindinius fiziologinius poreikius: pavalgyti, išgerti, pamiegoti.

Naudos, savanaudiškumo stadija. Kas man iš to? Kokią aš gausiu naudą? Žmogus veiksmus vertina pagal gautą naudą sau. Geri veiksmai turi atnešti naudą. Jei naudos negauni – veiksmas yra blogas. Nauda yra gėris.

Tokio tipo žmonėms neegzistuoja nei įstatymai, nei moralės normos. Tikslas pateisina priemones. Tai yra pagrindinis jų veiklos šūkis. Šie žmonės, siekdami tikslo, lipa per kitų žmonių galvas, griauna žmonių likimus. Kiti žmonės jiems yra įdomūs tiek, kiek iš jų gali gauti naudos. Jiems svarbiausia asmeninė nauda.

Lietuvoje tokio moralinio išsivystymo žmonių yra daug. Pirma. Kriminaliniai nusikaltėliai, kurie gyvena pagal savas taisykles. Antra. Ekonominiai nusikaltėliai, kurie užsiima kontrabanda, sukčiavimu, kitais nusikaltimais. Trečia. Vadinamossios „baltosios apykaklės“, kurios užsiima stambiomis aferomis, valstybės turto „teisėtu“ grobstymu, valstybės užsakymų „teisėtu“ gavimu, mokesčių slėpimu, pinigų plovimu ir taip toliau, ir panašiai. Visus juos jungia  įsitikinimas, kad jie yra išskirtiniai, nes geba  mulkinti kitus (kvailelius „runkelius“) ir gyventi jų sąskaita.

Tikriausiai ne vienam teko susidurti su tokiu pasakymu. Žiūrėk, koks kietas vyras: sugeba „sukti“ reikalus. Šaunuolis. Tokio tipo žmonės yra gerbiami šalies piliečiai. Jiems daug kas pavydi. Daugeliui jaunuolių jie yra sektini pavyzdžiai.

„Gero berniuko“, „Geros mergaitės“ stadija.  Žmogus veiksmus į gerus ir blogus skirsto pagal savo nuožiūrą, supratimą ir suvokimą. Jeigu jis galvoja, kad jo veiksmą tinkamai įvertins jo viršininkas (tai gali būti vadovas darbe, žmona, autoritetas ar dar kas nors), tai tas veiksmas yra geras ir moralus. Jeigu viršininkas jo veiksmą įvertins blogai, veiksmas –  amoralus. Svarbiausia suprasti, kad šiuo atveju ne viršininkas vertina žmogaus veiksmą, tai vyksta žmogaus galvoje, jo vaizduotėje.

Tokiam žmogui visuotinai priimtos moralinės normos neegzistuoja. Jo moralė yra viršininko teigiamas atsiliepimas, nusišypsojimas ar pagyrimas. Jis viską daro dėl viršininko. Stengiasi jam visokiais būdais įtikti. Kuo giliau jis įlenda vadovui į s……, tuo moralesnis jaučiasi esąs.

Jis nuolat kovoja su priešais. Jei priešų nėra, tai juos išgalvoja. Svarbiausia, nieko neprileisti prie vadovo. Visi kiti yra labai nepatikimi. Šiandien ištikimas ir be galo lojalus vienam vadovui, pasikeitus situacijai ir atsiradus galingesniam ir įtakingesniam vadovui, jis akimirksniu perbėga į kitą stovyklą ir, jei situacija reikalauja, tampa aršiu priešu buvusiam vadovui.

Tokio moralinio lygio žmonių Lietuvoje yra labai daug. Juos galima sutikti nesibaigiančiuose valdžios koridorių labirintuose. Jų galima aptikti ir privačiame sektoriuje. „Gero berniuko“ virusu yra užsikrėtusi didelė mūsų visuomenės dalis.

Socialinės tvarkos palaikymo orientacijos stadija. Žmogus žino ir supranta įstatymus ir moralines normas. Jis griežtai jų laikosi. Moralus elgesys yra tas elgesys, kuris neprieštarauja įstatymams, taisyklėms ar moralės normoms. Elgesys, kuris prieštarauja įstatymų reikalavimams yra amoralus ir blogas.

Tai ketvirtoji moralinio išsivystymo stadija. Ji gana aukšta ir atrodo, kad trūkumų neturi. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tokio tipo žmogus griežtai laikosi visų įstatymų, nepriklausomai nuo to, kad jie yra pasenę ir netinkami, o kartais prieštarauja logikai, ir jų laikymasis teikia ne naudą, o nuostolius. Jie neinicijuoja įstatymų, taisyklių pakeitimų. Jie fanatiškai jais tiki ir jų laikosi. Jie taip išauklėti.

Tokio tipo žmonių nėra daug. Jie  yra nepakeičiami sargo, sandėlininko, policininko ar auditoriaus darbui. Jie viską daro taip, kaip yra parašyta įstatyme.

Socialinio kontrakto stadija.  Žmogus žino ir supranta įstatymus, taisykles ir visuotinai priimtas moralines normas.  Jis jas gerbia ir griežtai laikosi jų reikalavimų. Tačiau, jeigu įstatymas yra pasenęs ir trukdo siekti tikslų, tai  žmogus inicijuoja tų įstatymų ar moralinių normų pakeitimus. Jis ieško bendro sutarimo tarp visų socialinių grupių. Tai labai aukšto moralinio lygio žmogus.

Mūsų Sistemoje daugiausia pirmąsias tris moralinio išsivystymo stadijas atitinkančių narių.

Todėl norisi straipsnį užbaigti garsaus Lietuvos filosofo Arvydo Šliogerio žodžiais: „Galutinai įsitvirtino kleptokratinės pseudopolitinės struktūros ir biurokratinio teroro alinama pseudovalstybė“. (Kleptokratija – vagių valdžia).

 

 

2 komentarų

  1. Ši karta turiu sutikti su autoriaus nuomone.Laikas lipti iš dugno.Laikas ne tik diskutuoti bet ir imtis aktivesniu veiksmų….

  2. Gerbiamasis sio rasinio autoriau, noreciau papriestarauti.Na nesam mes totoriu-mongolu (su pagarba etninems siu grupiu tautoms)palikuoniu isivystimo lygio tauta, kuriai reikalingas bizunas, arba saldainis.Musu Seimose isauginami ir isauklejami vaikai ir vaikaiciai, kurie is tikruju myli savo sali. Salis tai tai- kada eini vieskeliu, misko takeliu , plauki ezero bangomis, lipi i Gedimino kalna ir jauti, kad tai tavo Zeme, kad tavo tevu, proteviu namai.Nemanau, kad trumpalaikis tautos moraliniu normu nesilaikymo nuklydimas bus ilgas…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *