Kastytis Braziulis: Esu Lietuvos Sąraše, nes man rūpi visuomenės reikalai

Kastytis Braziulis
Kastytis Braziulis

Kartais pasiduodi nematomam, tačiau stipriai juntamam spaudimui – nekišk nosies į valstybės reikalus. Nusispjauni ir sau sakai: „Užteks, nusiramink, tai ne tavo reikalai, vis vien nieko padaryti negali, nerašyk, nekritikuok, vieni nuostoliai iš šios veiklos, gyvenk savo ir savo šeimos reikalais bei interesais“. Meti viską ir bandai kardinaliai keisti savo įpročius. Stengiesi tapti kitu žmogumi, priimtinesniu mūsų sisteminėms partijoms ir biurokratų armijai. Žiūri humoristines laidas, komedijas, skaitai lengvo pobūdžio literatūrą, klausaisi lietuviškųjų pop žvaigždžių, kapstaisi savo darže ir bandai nuo visko atsiriboti.

Nepraeidavo nei mėnuo, kai pagaudavai save už rankos, kuri įnirtingai ir nesąmoningai spaudinėdavo televizoriaus pultelio ar kompiuterio klaviatūros mygtukus, ieškodama naujienų, žinių, diskusinių laidų, analitinių straipsnių. Nejučiomis pradėdavai domėtis visuomenės problemomis, įsitraukdavai, analizuodavai, susipažindavai su kitų žmonių nuomonėmis, nesutikdavai su jomis, suformuodavai savo poziciją, ir tuomet kaip žaibas iš giedro dangaus trenkdavo, kildavo nenumalšinamas noras išsakyti ją garsiai ir viešai, kad visi žinotų tavo nuomonę, kad visi matytų tą problemą taip, kaip tu ją matai.

Tuomet sau sakai: „Užteks sėdėti, užteks tingėti, užteks tylėti“. Vėl pradedi domėtis, rašyti, kritikuoti, diskutuoti, ginčytis, argumentuoti, pradedi nervintis, pykti ir džiaugtis, smalsauti, klausinėti, keiktis ir juoktis. Vėl tampi Žmogumi, kuriam Rūpi visuomenės ir valstybės reikalai, kuris nori daryti įtaką, nors labai menką, visuomenei, politikų ir (ar) valdininkų priimamiems sprendimams, formuoti visuomenės nuomonę.

Pamatęs Lietuvos Sąrašo kvietimą tapti jų nariu, nusprendžiau prisidėti prie rimtų žmonių grupės ir, jei būsiu priimtas, dirbti kartu. Sėdau už stalo, pasiėmiau kompiuterį ir parašiau prašymą priimti į judėjimo (žodžio partija nemėgstu) narius bei paspaudžiau mygtuką „Siųsti“.

Lietuvos Sąrašą pasirinkau dėl šių priežasčių:

  • judėjime yra daug Lietuvoje žinomų ir garsių žmonių. Tai, kad jie yra žinomi žmonės, man nėra labai svarbu, man itin svarbu, kad jie yra laisvi, nepriklausomi, savarankiškai mąstantys, turintys savo nuomonę ir ją drąsiai bei ryžtingai ginantys. (Oi, kaip sunku su tokiais žmonėmis dirbti, bet kaip smagu!) Negaliu pakęsti besąlygiško paklusnumo, kvailumo, tuščio susireikšminimo ir fanatizmo. Šios žmogaus savybės dominuoja sisteminėse partijose.
  • judėjimas siekia pabudinti, išjudinti visuomenę, kartu spręsti valstybės problemas, o ne veltis į žūtbūtinę kovą dėl rinkėjo balso, naudojant visas etiškas ir neetiškas priemones. Mano įsitikinimu, Lietuvos Sąrašo darbas yra naudingesnis ir svarbesnis visuomenei, nei sisteminių partijų darbas.

Tikiu, kad kartu su bendraminčiais pavyks įtikinti visuomenę aktyviai domėtis valstybės reikalais, dalyvauti ir daryti įtaką priimamiems svarbiems valstybės sprendimams. Visuomenė yra savo šalies šeimininkė. Ji turi valdyti savo šalį. Man rūpi visuomenės reikalai.

2 komentarų

  1. Pakeisti sistemą nebūnant sistemoje yra itin sudėtinga užduotis, o gal net neįmanoma. Būdamas mažumoje ir atsidūręs sistemoje, būni arba sudorotas, arba susistemintas. Taigi reikia budinti žmones ir skatinti juos domėtis politika ir balsuoti už netradicines partijas. Kai Seime atsiras ne mažiau kaip 20 seimo narių ne iš sisteminių partijų, tai prasidės pokyčiai. Savo vaidmenį matau žmonių įkalbinėjime domėtis politika, aktyviai dalyvauti jos veikloje ir drąsiai reikšti savo nuomonę.

  2. Sveiki Kęstuti, o kaip planuojate būdami nesisteminiai pakeisti sistemą? manau ir patys suprantate, kad tai neįmanoma, va dėl to daugelis žmonių ir nenori listi į tą taip vadinamą sistemą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *