Kastytis Braziulis: Kodėl Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė meluoja?

2016 m. sausio 4 dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė: „Manyčiau, kad galėtų būti įsteigta institucija, kaip, pavyzdžiui, vaikų teisės apsaugos inspekcija, kuri galėtų ir padėti savivaldai, ir teikti metodologinę pagalbą, bet tuo pačiu ir kontroliuoti“.

2016 m. sausio 7 dieną prezidentė sakė: „Ar aš pasakiau naujos institucijos žodį? Aš pasakiau naujos funkcijos, inspekcinės, ir šitą funkciją gali perimti bet kuri institucija, kuri jau dabar yra sukurta“.

Melagystė akivaizdi. Kaip jūs galvojate, kodėl prezidentė meluoja?

Ji meluoja dėl asmeninių charakterio savybių. Ji taip surėdyta, tokie genai, ir nieko čia nepadarysi. Priimkite mane tokią, kokia esu.

JAV saugumo ekspertai, dirbantys Personalo saugumo ir gynybos tyrimų centre (Defence Personnel and Security Research center), išskiria dvi asmenybių sutrikimų rūšis, kurios yra itin pavojingos: narcisistinis ir antisocialinis asmenybės sutrikimai.

Narcisistinis asmenybės sutrikimas.
Tai nuolatinis žavėjimasis savimi, reikalavimas, kad ir kiti vertintų, nuolatos sakytų komplimentus, girtų asmenį ir jo darbus. Jeigu toks žmogus ką nors nuveikia, tai šis darbas būna pats sunkiausias, reikalaujantis didžiausių pastangų ir kūrybingumo. Tik narcizo didelių pastangų dėka, jis buvo užbaigtas laiku ir sėkmingai. Niekas kitas taip pasielgti nesugebėtų. Tik jis. Narcizai labai nemėgsta kritikos ir labai mėgsta būti dėmesio centre. Jie greitai užpyksta, pyktį nešiojasi ilgai ir laukia progos atkeršyti. Narcizai nieko nejaučia kitiems žmonėms. Jie jiems neįdomūs. Šiame pasaulyje įdomiausi ir svarbiausi žmonės yra jie patys, kurie viską žino ir geba padaryti geriau už kitus. Narcizai niekada nebūna kalti. Kalti būna kiti.

Antisocialinis asmenybės sutrikimas.
Jie laiko save neklystančiais. Jie niekada nedaro klaidų. Šie asmenys nesilaiko nusistovėjusių socialinio elgesio (moralinių) normų, įstatymų, taisyklių. Jie turi savo taisykles ir pagal jas gyvena. Jie nuolatos jaučia didelį nepasitenkinimą aplinka. Juos erzina kiti žmonės, jų elgesys. Todėl šie asmenys dažnai konfliktuoja su kitais žmonėmis, ant jų rėkia, nurodinėja, kaip elgtis, reikalauja neįmanomų dalykų. Nesugebėdami nuslėpti savo susierzinimo, nuolat jausdami nepasitenkinimą, šie asmenys dažnai pasiduoda pagundai be saiko gerti alkoholinius gėrimus, vartoti narkotikus, dažnai užsiima ekstremaliu sportu ar ieško kitų būdų nuleisti susikaupusį garą. Jie yra beširdžiai ir bejausmiai, abejingi kito žmogaus skausmui ar nesėkmei. Jie nerodo pagarbos kitiems žmonėms. Antisocialinė asmenybė nenumato savo veiksmų pasekmių. Jiems svarbiausia daryti tai, kas juos tuo momentu žavi ir jaudina. Visi aplinkui yra arba parsidavę, arba kvaili, todėl nieko nesupranta ir nesugeba aktyviai ir ryžtingai veikti. Todėl viską reikia daryti pačiam. Patirtas nesėkmes, padarytą žalą šie asmenys nurašo kitiems. Jie neklystantys, o kiti, priešingai – nuolat klysta ir nieko nesugeba. Šie žmonės tvirtai tiki, kad jeigu visi besąlygiškai jiems paklustų, tai jų vadovaujama bendrovė, organizacija, institucija ar valstybė pasiektų neregėtas aukštumas.

Ji meluoja dėl dalykinių charakterio savybių. Mokslai ir darbas sovietiniais laikais, nuolatinė biurokratinė aplinka smarkiai paveikė jos charakterį. Ji niekada neklysta. Ji visada teisi ir vienintelė žino teisingą kelią ir būdus, kaip spręsti visas visuomenės ir valstybės valdymo problemas.

Mūsų prezidentė mokėsi sovietiniais laikais. Baigė ekonomikos universitetą, studijavo Komunistų partijos aukštojoje mokykloje. Dirbo šioje mokykloje ir mokė kitus. Prisiminkime, kad pagrindinis sovietinės valstybės uždavinys buvo žmonių perauklėjimas, nes jie (žmonės) nežino ir nesupranta tikrosios savo paskirties, todėl jiems reikia nuolat tai aiškinti, juos prižiūrėti ir kontroliuoti. Komunistų partijos aukštoji mokykla diegė savo klausytojams bolševikinius valstybės valdymo būdus.

Mūsų prezidentė dirbo įvairiuose biurokratiniuose aparatuose. Biurokratai visur vienodi, toks pat  jų veikimas bei uždaviniai. Vienas nuo kito gali skirtis tik ideologinėmis nuostatomis.  Ilgametis darbas biurokratiniame aparate suformuoja atitinkamą biurokratinę asmenybę.

Sovietiniais laikais ne kiekvienas galėjo padaryti stulbinančią karjerą valstybės aparate, o ypač komunistų partijos struktūroje. Vyko kruopšti atranka. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas  kandidatų charakterio savybėms. Tik tinkamiausieji galėdavo kopti  į aukštumas. Kiekvienam buvo nustatyta, kiek gali iškilti. Pasiekei savo, ir viskas. Stop. Tavo karjera baigta.

Buvęs Lietuvos Komunistų partijos pirmasis sekretorius Algirdas Brazauskas Viktorui Uspaskichui atskleidė sovietinės karjeros ypatumus. V. Uspaskichas prisimena: „Šiek tiek anksčiau G. Kirkilas ir manęs prašė, jog užtarčiau jį A. Brazauskui. G. Kirkilas norėjo, kad A. Brazauskas teiktų jo kandidatūrą į Krašto apsaugos ministro postą. Ir man teko važiuoti pas A. Brazauską, pasiėmus butelį viskio „Blue Label“, ir užtarti G. Kirkilą. Kitaip jis, ko gero, nebūtų tapęs ministru. Kaip šiandien atsimenu, A.Brazauskas sakė: „Na kur jį „statyti“ ministru, juk jis buvo tik CK instruktorius. Pasiuntinukas…“ Bet aš prašiau to, keldamas kaip vieną iš reikalavimų, sudarant koaliciją.“

Mūsų prezidentės D. Grybauskaitei sovietiniais laikais visos durys buvo plačiai atvertos. Jei ne Sovietų Sąjungos žlugimas, ji būtų padariusi stulbinamą karjerą partinėje struktūroje ar valstybės aparate.

Prezidentė meluoja dėl reitingų. Ji nori būti aukštumoje. Ji nori, kad žmonės ją mylėtų, pripažintų ir už ją balsuotų. Prezidentė, matyt, turi labai didelių ambicijų ir tikslų siekti postų tarptautinėje arenoje. Ji nori būti labai įtakinga ir sėdėti labai aukštai. Šiam tikslui pasiekti tiesiog būtini reitingai ne tik Lietuvoje, bet ir Vakaruose. Todėl ji viską darys taip, kaip jai rekomenduos viešųjų ryšių ekspertų komandos, nuolat vertinančios situaciją ir numatančios, kokius tolesnius žingsnius reikėtų žengti, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, kad reitingai kiltų.

O gal mes tikrai nesuprantame prezidentės?!!! Ji nemeluoja. Klystame mes. Girdime tik tai, ką norime girdėti. Prezidentė kalba vieną, o mes girdime kitką. Gal mums reikėtų pasitempti? O gal kokius kursus išklausyti? O gal dar truputį pastudijuoti? O gal labiau domėtis politika, ekonomika, kultūra ir socialiniais reikalais, ir tik tuomet prilygsime prezidentei ir pradėsime suprasti tai, ką ji iš tikrųjų nori mums pasakyti?  O gal nieko nereikia daryti? Tik klausytis, ką prezidentė kalba. Ja žavėtis ir besąlygiškai tikėti.

Na, atsakymas tikriausiai glūdi mumyse. Kokia visuomenė, tokia valdžia. Jei nesidomi politika, partijomis, valdžios sprendimais, jei neini balsuoti, tai ir turi tai, ko užsitarnavai. Nesiskųsk.

5 komentarų

  1. Musu prezidentes D.Grybauskaites karjerai sovietiniais laikais visos durys buvo placiai atvertos. Jei ne Sovietu Sajungos zlugimas, butu padaryta stulbinanti karjera partineje strukturoje ar valstybes aparate.

  2. Mūsų prezidentė dėl savo biografijos, charakterio ir dalykinių savybių yra labai pažeidžiama. Faktiškai, tas kas jai diriguoja, o kad diriguoja, tai tikrai, gali bet kuriuo metu sužlugdyti jos karjerą,na ir gyvenimą, nes karjera yra jos gyvenimas. Ji tai puikiai žino ir supranta. Žaisti žmogaus silpnybėmis, išnaudoti jas saviems tikslams siekti yra didelis menas.

  3. Janina Gedminiene

    Visi žino, bet vistiek renka, balsuoja. Ar išrenka sistema, pastato ir tiek. Niekada nebalsavau už komunistus ir nebalsuosiu, kurie yra bukagalvoiai tegu blsuoja.

  4. Geras K. Braziulis straipsnis.

  5. Žuvis pūva nuo galvos. Kaip niekad teisingai skamba ši patarlė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *