Kęstutis Subačius: Švietimo sistemos klystkeliai

Švietimo situacija valstybėje tragiška. Todėl dažnai siūlomi kosmetiniai švietimo sistemos pertvarkos pokyčiai iš esmės nieko nelemia. Švietimo sistema gali dar kelis dešimtmečius vegetuoti, ji vis dar veikia ir kurį laiką veiks iš inercijos. Be abejo, nekalbu apie mokyklas. Norėdami keisti situaciją, turėtume būti pasiruošę radikaliems švietimo sistemos pokyčiams, turėtume nebijoti kardinaliai, sakyčiau, kartais net drastiškai bandyti ją pertvarkyti.

Pridurčiau, norėdami gelbėti švietimą ir matydami jo perspektyvą po dvidešimties, trisdešimties metų konkurencingoje visuomenėje, privalome priimti nepopuliarius sprendimus ar atvirkščiai taip vadinamus populistinius siūlymus. Prisiminkim perspėjimus, kad greitai nebebus kam dėstyti universitetuose, nebebus ir jaunų mokytojų, nes niekas nebesirinks (ir jau nebesirenka) mokytojo profesijos už kelių šimtų eurų atlygį tik ką baigus studijas ir pradėjus dirbti.

Aukštasis mokslas

Visi kalbame apie būtiną Lietuvos visuomenės humanitarizavimą. Visi sutinkame, kad humanitariniai mokslai yra išsilavinimo pagrindas. Savęs paklauskime, kodėl Didžiojoje Britanijoje jaunas žmogus, norėdamas tapti teisininku, pirmoje aukštojo mokslo (bakalauro) pakopoje renkasi anglų kalbos ir literatūros studijas ir tik vėliau teisę, norėdamas studijuoti politikos mokslus, vėlgi iš pradžių baigia anglų kalbos ir literatūros studijas ir tik tada suka politikos link.

Todėl siūlyčiau: Atlikti visų aukštųjų mokyklų visų jų siūlomų studijų programų reviziją (auditą), atsisakant didelės dalies tų programų valstybės finansavimo. Finansuoti tik tas studijų programas, kurios turi perspektyvą ir ateitį Lietuvoje. (…)

Toliau skaitykite portale 15min.lt :  „Švietimo sistemos klystkeliai“ 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *