Komiteto „Bendruomeniškas Vilnius“ ir kandidato į merus Liutauro Stoškaus programa miestui ir miestiečiams

Vilnių tvarkysime išmintingai, jo ateitį kursime, sutelkdami visos  bendruomenės patirtį. Juk savivalda visų pirma yra ne valdžios aparatas, bet laisvų ir atsakingų piliečių bendruomenė. Tai kiekvieno vilniečio – Tavo ir mano – reikalas.

Šią programą rašė  žmonės, kurie savo kasdienine veikla nuolat gina čia išdėstytas idėjas ir siekius. Užupio, Žirmūnų, Balsių, Antakalnio bendruomenių lyderiai, miesto planavimo, paveldo, parkų ir želdynų priežiūros ekspertai, švietimo ir medikų bendruomenių atstovai, kultūros žmonės, viešųjų finansų analitikai, teisininkai.

Norime iš esmės keisti Vilniaus valdymą: siekiame, kad vilniečiai sostinėje būtų girdimi, kad dėl miesto reikalų tartumėmės visi kartu. Sostinės taryba ir meras turi rūpintis Vilniaus ir vilniečių gyvenimo visuma, o ne vien ekonominės naudos ar politinės galios siekiančių grupių interesais.

 1.Vilniečiams sugrąžinama miesto savivalda

 Kokias matome Vilniaus savivaldos problemas?

Vilniečiai neįtraukiami į miesto valdymą.
Tarybos nariai ir administracija retai atsiskaito už savo veiklą.
Į seniūnaičių ir visuomeninių organizacijų balsą neįsiklausoma.
Bendruomenių ir seniūnijų veikla menkai remiama. Bendruomenės neturi kur susirinkti.

Ką siūlome?

• „Bendruomeniško Vilniaus“ Tarybos nariai atsiskaitys už savo veiklą bendruomenėms, tarsis su vilniečiais dėl visam miestui ir atskiroms seniūnijoms svarbių sprendimų, biudžeto.
• Tarybos posėdžiuose bus svarstomi bendruomenių ir seniūnijų projektai. Priimant visus sprendimus bus atsižvelgiama į vietos ir profesinių bendruomenių nuomonę. Gyventojų nuomonė bus išsiaiškinama taikant inovatyvias ir reprezentatyvias apklausas.
• Kursime solidarią Vilniaus visuomenę: bus užtikrintas socialiai jautrių grupių – neįgaliųjų, pagyvenusių žmonių, jaunų šeimų, jaunimo – atstovavimas valdant miestą.
• Kiekvienoje seniūnijoje kartu steigsime vietos bendruomenių centrus, suteikdami patalpas ir skirdami lėšų.
• Seniūnijos su bendruomenėmis rengs ir įgyvendins iš biudžeto finansuojamas veiklos programas.

2. Geros mokyklos – visiems Vilniaus vaikams ir jaunuoliams

Šiuo metu:

Labai skiriasi mokymosi lygis skirtingose mokyklose.
Švietime stinga pasitikėjimo, demokratinės dvasios ir bendradarbiavimo.
Daugelio mokyklų patalpos yra nejaukios.
Nepasitelkiamas sostinės intelektualinis ir kultūrinis potencialas.

Sostinės švietimo politiką keisime:

•  Vilniaus švietimas bus grindžiamas pasitikėjimu mokytojais, mokiniais ir mokyklų bendruomenėmis, o ne biurokratine kontrole.
• Bus stiprinama ugdymo įstaigų savivalda.
• Bus skatinamas ir remiamas mokyklų bendradarbiavimas, jų pagalba viena kitai.
• Kokybiškam ugdymui ir mokytojų kvalifikacijai tobulinti bus pasitelktas kūrybinis sostinės potencialas: universitetai, muziejai, bibliotekos, mokslininkai ir menininkai.
• Ugdant ir lavinant bus remiamasi vietos bendruomenėmis, jų kūrybingomis asmenybėmis.
• Bus atnaujinamos mokyklų erdvės, kad jose būtų jauku mokytis ir kurti.
• Spartinsime trūkstamų mokyklų ir darželių statybas.
• Palaipsniui bus mažinamas vaikų skaičius perpildytose klasėse, vaikų darželiuose ir taip gerinama ugdymo kokybė.
• Bus pasirūpinta mokytojų ir auklėtojų darbo sąlygomis, steigiami mokytojų padėjėjų etatai.
• Visos dienos mokyklose mokiniai sulauks prasmingo neformalus ugdymo

3. Išmintingas miesto planavimas ir valdymas

Šiuo metu:

Nėra nuoseklaus ir aiškaus miesto planavimo, vyrauja chaotiška plėtra.
Pirmenybė teikiama investuotojų interesams, o ne žmonių gyvenimo aplinkai.
Menkai atsižvelgiama į sostinės tapatybę, nauji statiniai neretai ją darko, neužtikrinama net pačių svarbiausių kultūros paveldo objektų apsauga.
Nėra tariamasi dėl planuojamų statybos ir kitų projektų su bendruomenėmis, vilniečiai įstumiami į ubanistinius karus.
Neskaidrūs konkursai atveria vartus nekokybiškiems projektams.

Ką darysime? 

• Bus puoselėjama ir stiprinama Vilniaus kaip Lietuvos sostinės, savito Europos miesto tapatybė. Nauji statinai, viešos erdvės darniai įsilies į miesto istorinį bei kultūrinį kontekstą.
• Bus puoselėjamas kultūros ir gamtos paveldas, saugomas unikalus kraštovaizdis, gyventojai bus visapusiškai įtraukiami į sprendimų dėl jiems svarbios aplinkos priėmimo procesą.
• Pasieksime, kad reorganizuota miesto paveldosaugos sistema užtikrintų tinkamą kultūros paveldo objektų priežiūrą ir išsaugojimą ateities kartoms.
• Tik nuo investuotojų interesų priklausantį miesto planavimą keisime į visų pirma žmonių socialiniams poreikiams užtikrinti skirtą politiką: bus aiškai ir tiksliai numatoma, kiek kieviename Vilniaus rajone reikia vaikų darželių, mokyklų, sporto aikštynų, baseinų.
• Pirmenybė teikiama viešųjų erdvių, želdynų, sporto, laisvalaikio vietų plėtrai ir priežiūrai.
• Viešų erdvių, parkų ir skverų formavimo siekiai visada bus pirmiausia derinami su visuomene, o tik po to organizuojami konkursai jų projektavimui.
• Užtikrinsime, kad keičiant esamo sklypo naudojimo būdą prioritetas būtų teikiamas seniūnijos socialinės infrastruktūros objektams arba objektams, sukuriantiems darbo vietas.
• Bus kontroliuojamas valstybinių sklypų naudojimas ir siekiama nutraukti tų sklypų nuomos sutartis, kurie ilgiau nei metus naudojami ne pagal paskirtį.
• Užtikrinsime, kad gyvenamųjų rajonų tankinimas vyktų tik su gyventojais aptartomis ir suderintomis sąlygomis arba pagal patvirtintus kvartalų detaliuosius planus.
• Želdinių priežiūra bus kokybiška, o visi darbai bus atliekami nežalojant medžių.
• Mažės transporto spūsčių diegiant kelionėms asmeniniais automobiliais tinkamas alternatyvas, nuosekliai įgyvendinant Vilniaus tarybos patvirtintą Darnaus judumo planą.
• Bus diegiamos atliekų susidarymo prevencijos priemonės, dėl to sumažės išlaidos tvarkant atliekas.

 4. Jautri ir taikli socialinė politika

Išliekančios socialinės problemos:

Vyrauja finansinė socialinė parama.
Menkai apmokami socialiniai darbuotojai.
Vaikai iš socialinės rizikos šeimų neįtraukiami į visavertį gyvenimą.
Trūksta slaugos namų garbingo amžiaus vilniečiams, savarankiško gyvenimo namų proto negalią turintiems žmonėms.
Stinga bendrų ugdymo įstaigų, pritaikytų mokytis ir ugdytis vaikams su negalia – trūksta specialistų, nepritaikytos patalpos.
Judėjimo negalią turintiems nepritaikyti šaligatviai, miesto gydymo bei kitos įstaigos, kavinės, kultūros vietos.
Didelė problema – neįgaliųjų įdarbinimas. Paprastoms įmonėms stinga motyvacijos įdarbinti turinčius nagalią. Dienos centrai dėmesį sutelkę į kūrybinius užsiėmimus, o ne darbinę veiklą.

Ką keisime?

• Miesto politika taps socialiai jautri. Prioritetą teiksime nefinansinei paramai. Įsitraukti skatinsime ir bendruomenes, kultūros ir švietimo įstaigas, verslą.
• Įgalinsime bendruomenes, kad jos būtų pajėgios teikti viešąsias paslaugas: jau kitąmet vietos bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms bus perduota iki 15 proc. Vilniuje teikiamų viešųjų paslaugų.
• Kad nepasiturinčių šeimų vaikai nepatektų į skurdo ratą, remsime jų ugdymą, kompensuosime sporto, meno bei kitų būrelių išlaidos.
• Didžiausią dėmesį skirsime nepasiturinčių bei negalią turinčių sostinės gyventojų įveiklinimui, įdarbinimui, atsižvelgdami į kiekvieno socialinės paramos gavėjo gebėjimus imtis savarankiškos ekonominės veiklos.
• Padėsime socialinės paramos gavėjams imtis papildomos veiklos – taip apsaugosime miestą nuo trijų blogybių: skurdo, nusikalstamumo bei didesnio miesto biudžeto deficito.
• Kiekvienoje seniūnijoje kursime senjorų namus, įtrauksime juos į bendruomenių veiklą, o savivaldybė pasirūpins tiksliniu šios veiklos
• Neįgaliesiems pritaikytose ugdymo įstaigose sudarysime visas reikiamas sąlygas, kad ugdymas jose vyktų sklandžiai ir kokybiškai.
• Parengsime miesto probleminių vietų žemėlapį, kur judėjimo negalią turintys negali patekti, ir situaciją nuosekliai gerinsime.

5. Miesto pinigai ir turtas valdomi tariantis su vilniečiais

 Dabartinės problemos:

Vilnius turtingiausias ir ekonomiškai stipriausias Lietuvos miestas nuolatos kenčia finansinį nepriteklių, sostinę tebeslegia virš 200 mln. eurų skola.
Pastaraisiais metais skatinamas tiek žemės išpardavimas, tiek gražinimas buvusiems savininkams ir jų artimiesiems mažina Vilniaus lankstumą ir galimybes statyti mokyklas, darželius, sporto aikštynus ten, kur jų  ypatingai reikia, išsaugoti ir kurti žaliąsias erdves.
Neoliberaliais sprendimais pastaruoju metu sumažintos sostinės pajamos – 3 kartus sumažėjo žemės mokestis, suteiktos lengvatos komercinio nekilnojamo turto savininkams.
Miesto biudžetas dažniausiai svarstomas nesitariant su bendruomenėmis.
Miesto įstaigose dirbančių žmonių atlyginimai priklauso nuo politikų interesų – didinamas finansavimas tik toms profesinėms grupėms, iš kurių per rinkimus tikimasi paramos.

Vilnius bus turtingas, kai bus tvarkomas išmintingai

•  Vilniaus pinigai ir turtas bus valdomi skaidriai ir atsakingai. Sostinės biudžetas formuojamas dalyvaujant bendruomenėms.
• Parengsime strateginį Vilniaus planą 10-čiai metų. Visa biudžeto, mokesčių ir finansavimo politika bus grindžiama jame numatytais aiškiais tikslais.
• Keisime ypatingai mažus žemės mokesčius komercinės paskirties žemei, neskatinsime žemės pardavimo, nebeteiksime lengvatų komercinės paskirties nekilnojamo turto savininkams.
• Papildomas pajamas iš šių mokesčių – apie 7-8 mln. eurų per metus skirsime Vilniaus seniūnijų ir bendruomenių socialinėms veikloms.
• Savivaldybės įmonių tikrieji savininkai yra vilniečiai, kuriems atstovauja miesto tarybos atstovai. Todėl bus užtikrintas įmonių veiklos atvirumas, viešųjų pirkimų ir turto valdymo skaidrumas.
• Savivaldybės įmonių ir įstaigų darbuotojų atlyginimai turės būti siejami su vidutiniu darbo užmokesčiu mieste ir Lietuvoje, o jų vadovų – su darbuotojų darbo užmokesčiu. Darbuotojų atlyginimai bus nustatomi nepriešinant profesinių grupių.

6. Inovatyvus ir socialiai atsakingas verslas – Vilniaus ekonomikos variklis

 Neišnaudojamas verslo potencialas:

Sostinėje dirba talentingi verslininkai, tačiau jų potencialas pakankamai neišnaudojamas.
Per mažai verslo inovacijų pritaikoma Vilniaus viešosioms paslaugoms.
Per mažai namų ir biurų naudoja atsinaujinančią energiją.
Socialiniam verslui trūksta savivaldos palaikymo.

Verslas gali teikti didesnę socialinę naudą:

•  Skatinsime Vilniaus verslo bendruomenės ir visuomenės dialogą, gyvą idėjų apykaitą, kviesime verslą aktyviau įsitraukti į kultūrinę ir socialinę miesto plėtrą.
• Sudarysime tinkamas sąlygas atsinaujinančios energetikos plėtrai mieste, tam parengsime tipinius reglamentus.
• Atsakingam ir socialinį poveikį bei tiesioginę naudą visuomenei teikiančiam, socialiniam verslui bei jo klasteriams bus atvertos naujos galimybės.
• Vilnius imsis aktyvios įvairių krypčių turizmo politikos, atverdamas pasaulio ir Lietuvos žmonėms unikalias savo erdves.