Kristina Paulikė: Kas sustabdys milijonų švaistymą?

Neseniai žiniasklaida išplatino Seimo audito komiteto surinktą informaciją apie 2015 metų viešojo sektoriaus išlaidas darbo užmokesčiui, kvalifikacijos kėlimui, transportui ir kt. Kalbama apie viešąjį sektorių, kuriame dirba valstybės tarnautojai. Surinkti duomenys parodė, kad išlaidos jame kiekvienais metais vis auga.

Paanalizuokime, kas gi vyksta mūsų valstybėje, kurioje verkiant trūksta pinigų švietimui, kultūrai, socialinei, sveikatos ar vidaus apsaugai, pensijoms, o įvairiose šalies strateginėse programose daug metų skelbiamas vienas iš prioritetų – valstybinio sektoriaus optimizavimas.

Seimo audito išvadose rašoma, kad 2015 metais labiausiai didėjo išlaidos įvairiems samdomiems ekspertams ir konsultantams. Jos šoktelėjo net 85 nuošimčių arba 5,7 mln. eurų!  Energetikos ministerija ekspertams pernai skyrė virš 7,3 mln. eurų.  Lietuvos mokslo taryba – 1,1 mln. eurų, Žemės ūkio ministerija – 470 tūkst. eurų, Finansų ministerija –  321 tūkst. eurų, Kultūros ministerija – 310 tūkst. eurų, Nacionalinė teismų administracija – 277 tūkst. eurų.  Darbo užmokesčiui skirtos išlaidos pernai iš viso padidėjo 43,5 mln. eurų. Nepaisant to, kad valdininkų algos kilo beveik 5 proc., didėjo ir įvairūs priedai, priemokos, premijos. Antai  viršvalandžiams pernai išleista 7 proc. daugiau, priedams – 6 proc., išmokoms – 9 proc., o priemokoms – net 20 proc. arba 15 mln. eurų daugiau. Įstaigų vadovai pernai  savo premijoms išleido 2,8 tūkst. eurų daugiau nei 2014 metais. Pastarosios išlaidos lyg ir nebūtų didelės, tačiau jos auga kiekvienais metais.  Nepaisoma nei Vyriausybės, nei Seimo audito komisijos kasmetinių rekomendacijų neskirti jokių priedų, premijų ar priemokų.
Energetikos ministerija 2015 metais apie 7,3 mln. eurų skyrė ekspertams. Tai daug ar mažai? Jei vienam ekspertui per mėnesį skirta po 10 000 eur, galima daryti išvadą, kad šioje ministerijoje 2015 metais nuolatos darbavosi 60 ekspertų iš išorės – visa armija! Ką gi tuomet veikė Energetikos ministerijos „ekspertai“? Gal ši ministerija per maža, kad naudodamasi savais resursais išspręstų visas problemas? Reikia prisiminti, kad dar 2009 metais A. Sekmokas  tvirtino, kad kuriamoje Energetikos ministerijoje dirbs viso labo 44 darbuotojai, ir tiek pat darbuotojų sumažės Ūkio ministerijoje. Deja, darbuotojų tiek Ūkio, tiek Energetikos, tiek bet kurioje kitoje ministerijoje tik daugėjo ir daugėjo. Šiuo metu Energetikos ministerijoje dirba „tik“ du kartus daugiau, nei Sekmokas žadėjo, t. y. 89 darbuotojai.

Pirmiausia kyla klausimas, kas dirba viešajame sektoriuje, jei papildomai reikia samdytis ekspertus, kurie ir turėtų dirbti valstybės valdymo institucijose. Ir už ką ne ekspertams mokami priedai ir premijos, jei efektyvumo šiame sektoriuje reiktų ieškoti su žiburiu? Turime atskleisti viešą paslaptį, kaip vyksta konkursai  į valdiškas įstaigas: tikrai ne specialisto kompetencija lemia konkurso rezultatus, nes didžiausią kompetenciją turintys pretendentai (ekspertai?) lieka „už borto“. Pasidomėjus, kas laimi konkursus, išaiškėja, kad tai vieno aukštas pareigas užimančio sūnus, dukra ar dukterėčia arba valdančiosios partijos narys. Nenuostabu, kad tokiu būdu įdarbinti specialistai nesusidoroja su pareigoms, o  rezultatas – tenka papildomai švaistyti milijonus ir samdyti ekspertus, kurie atliktų darbą tų, kuriems tai priklauso daryti.  Jei visi šių konkursų laimėtojai būtų patys kompetentingiausi, turbūt nebekiltų dviprasmiškų klausimų, ir papildomų milijonų neprireiktų, o valstybė sutaupytų ir skirtų finansavimą toms sritims, kurioms labiausiai reikia.

Dar viena sritis, kuriai pernai 17,3 proc. padidėjo ir biudžetinių įstaigų išlaidos – kvalifikacijos kėlimas. Peržvelgus Seimo audito komiteto kelių metų ataskaitas, matyti, kad išlaidos įvairiems mokymams kiekvienais metais didėjo – jei  2010 metais buvo skirta 2 mln. eurų, tai pernai ši suma jau pasiekė 3,6 mln. eurų.  Čia reikėtų prisiminti ES įvairių etapų paramą kvalifikacijos kėlimui ir ne tik, kuria naudojosi viešasis sektorius. Paskutinis ES 2007–2013 paramos etapas baigėsi, viso vien priemonei „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas viešajame sektoriuje“ išmokėta 29 185 174, 43 eurų. Suprantama, kol naujas 2014–2020 metų paramos laikotarpis, kuris Lietuvai bus paskutinis, dar neįsisiūbavęs, paskutiniu laikotarpiu išlaidos galėjo ir padidėti, tačiau reikėtų priminti kai kuriuos paramų panaudojimo ypatumus. Vienaip ar kitaip dirbusiems su ES projektais nėra paslaptis, kad juos vykdant paslaugų kainos dirbtinai gerokai pakeliamos, o kur nuplaukia pinigai, niekas neieško. O reikėtų… Tokia milijonų pradanginimo praktika būdinga ne tik žmogiškųjų išteklių sferai, bet ir kitoms. Grįžtant prie kvalifikacijos kėlimo natūraliai kyla klausimas, kam mokėti priedus ir samdyti išorės ekspertus, jei Europos Sąjungos milijonai turėjo padėti tapti pačiais kvalifikuočiausiais savo sričių ekspertais? Reikia priminti, kad naujame ES paramos etape vėl numatyti milijonai viešojo sektoriaus modernizavimui. Turime paskutinį šansą pasinaudoti ES pinigais ir ištaisyti padarytas klaidas.

Dar vienas nonsensas: kasmet katastrofiškai mažėjant gyventojų skaičiui  ir politikams nuolat žadant mažinti valdininkų skaičių, pareigybių skaičius viešajame sektoriuje ir toliau auga, pavyzdžiui, 2014 metais viešajame sektoriuje (įskaitant savivaldybes) įsteigta 1430 naujų pareigybių (iš jų – 363 savivaldybių institucijose ir įstaigose), o užimamų pareigybių skaičius padidėjo 1173 (iš jų savivaldoje – 464). Tarkim, nuo krizės pradžios Estijoje valdžios aparatas sumažėjo daugiau negu trečdaliu, tuo tarpu Lietuvoje jis padidėjo dviem procentais. Biurokratų skaičiaus mažėjimo neįtakojo ir  už ES pinigus įdiegtos modernios elektroninės sistemos.

Peržvelgus didžiųjų partijų rinkimines programas matyti, kad jose visose numatoma optimizuoti viešąjį sektorių, sumažinti valdininkų skaičių ir netgi likviduoti viena kitą dubliuojančias institucijas, tačiau, artėjant naujiems rinkimams, pažadai kartojasi, o rezultatas toks, kokį matome. Politikai jau du dešimtmečius kalba ir apie būtinybę mažinti Seimo narių skaičių, tačiau kalbos ir lieka kalbomis. Kas kartą opozicijoje esantys politikai ginasi, kad negali įtakoti tokių sprendimų, o tapę dauguma, net piršto nepajudina šiuo klausimu. Užburtas ratas sukasi, žiniasklaidoje mirga politikų pasisakymai, oponentų kritika, tačiau nors kiek besidominčiam politika ir turinčiam kritinį mąstymą aišku, kad ne vienas iš kritikuojančiųjų turėjo ne vieną progą, bet nepadarė nieko esmingo, kad situacija pasikeistų.

Retoriniai klausimai  

Politikams: Kada pradėsite vykdyti savo pažadus ir prisiimsite atsakomybę už  valstybei (t. y. mums visiems) priklausančius milijonus, kurių taip reikia darželių lūžtančioms grindims remontuoti ar  sovietinių laikų tvoroms pakeisti, sanitariniams mazgams įrengti ir, pagaliau, pedagogų,  socialinių, kultūros, sveikatos apsaugos darbuotojų darbo sąlygoms gerinti, darbo užmokesčiui ar pensijoms didinti? Ar turite politinės valios pagaliau imtis esminės reformos ir valstybinį sektorių palikti optimalaus dydžio ir efektyvų?

Rinkėjams: Kada ateis ta diena, kai Jūs, rinkėjai, prisiimsite atsakomybę ir pradėsite galvoti, kad į valdžią reikia rinkti ne tą, kuris daugiausiai kalba per televiziją ar tiesiog yra gražus, ne tą, kuris jus prisimena tik artėjant rinkimams ir prižada nuversti kalnus, o tą, kurio darbai nuolat kalba už jį. Pradėkite pagaliau analizuoti įvairių partijų rinkimines programas ir patikrinkite, kaip išrinktieji jas realizuoja. Valstybė Jūsų rankose, mieli rinkėjai!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *