Kristina Paulikė. „Klestinčiai“ Lietuvai – dar vieną instituciją?

Jau susiformavo tradicija, kad po įvairių tragedijų kyla piktinimosi banga, „išmaniųjų” politikų pasisakymai, pramogų pasaulio atstovų, kaip kokių didžiausių ekspertų, minčių perliukų demonstravimas, tai būtinai išplatina pagrindinės žiniasklaidos priemonės, idant pasikeltų reitingus. Prieš kraupius reportažus ciniškai parodoma graži alkoholio reklama, ir viskas toliau teka sava vaga. Tik po tragedijų trumpam visi tampa labai protingais, žarsto patarimus, politikai, kurie po kelias kadencijas praleido šiltose valdžios kėdėse ir niekada neregėjo tikrosios Lietuvos, staiga kaip kokie didieji išminčiai pareiškia žinantys, kaip išspręsti problemas. Įdomu tai, kad daugelis jų pirmiausiai siūlo ne pradėti rūpintis šalies žmonių ekonomine gerove ir padėti kurti efektyvią pagalbos šeimai sistemą, kurios tie patys „išmanieji” politikai sukurti taip ir nesugebėjo, bet siūlo atsiųsti čia Norvegijos Barnevernet atstovus, kurie įvestų Lietuvoje tvarką, o galiausiai „protingosios“ galvos nusprendžia… įsteigti dar vieną priežiūros instituciją. Tiesa, vienas politikas nebuvo toks pesimistas ir lyg pabudęs iš ilgo letargo miego, pirmą Naujų metų dieną pareiškė, kad į 2016 metus Lietuva „įriedėjo” saugi ir klestinti (?!). Matyt žmogus prastai orientavosi aplinkoje… Būna ir taip.

Kaip gi tai „klestinčiai” Lietuvai išsikapstyti iš socialinių problemų prarajos, kurion grimztame vis gilyn ir gilyn? Politikų užmojai steigti dar vieną instituciją jau nebepadės, nes norint išspręsti problemą, reikia pradėti rauti jos šaknis. Yra keli prevencijos lygiai, kurie rodo, kad už susidariusią situaciją turėtų būti atsakinga visa visuomenė. Pamatinis – susijęs bendra ekonomine situacija. Ekonominės sąlygos tiesiog turi nesudaryti prielaidų žmogui degraduoti. Antrasis susijęs su sukurta efektyvia pagalbos šeimai sistema, kuri laiku užkerta kelią nelaimėms. Ir trečiasis – tai atsakinga pilietinė visuomenė, bendruomenė, kurioje vienas kitą palaiko, suteikia pagalbą ir pan. Deja, bet visa ši sistema Lietuvoje dabar merdėja, o pasekmės žiaurios: klesti smurtas, patyčios, savižudybės, bedarbystė, skurdas, alkoholizmas. Reikia priminti, kad daugiau nei trečdalis Lietuvos vaikų ir tiek pat suaugusių gyvena ties skurdo riba. Drįsčiau abejoti, ar tai klestinčios ir saugios šalies bruožas. Vis dėlto ekonomikos temą norėčiau palikti šios srities ekspertams ir šiek tiek paliesti kai kurias pagalbos šeimai problemas.

Ar šiandien Lietuva turi funkcionuojančią ir efektyvią pagalbos šeimai sistemą, kuri užkirstų kelią nelaimėms? Deja, kol kas pasigirti neturime kuo. Dar prieš 25 metus buvo planuojama, kad ugdymo įstaigose dirbs bent po 4 socialinius pedagogus, daugiau nei vienas psichologas, tačiau praėjus daugiau nei 2 dešimtmečiams šimtai parengtų psichologų ir socialinių pedagogų tapo bedarbiais, mokyklose jų vis dar tėra po vieną (retais atvejais po du), o ikimokyklinėse įstaigose tokių iš viso nėra. Mokyklose vienam specialistui tenka aptarnauti po 1000 ir daugiau vaikų, todėl visas dėmesys skiriamas tik labiausiai probleminiams vaikams, apie darbą su kitais vaikais, juolab šeimomis, iš viso nėra ką kalbėti. Paprasta šeima, kuri nėra įtraukta į rizikos grupės sąrašus, geriausiu atveju gauna 5 nemokamas psichologo konsultacijas, o jei nori rimtesnės pagalbos, už ją teks susimokėti. Neturi pinigų, tenkinkis tuo, ką gavai nemokamai, ir gyvenk su savo bėdomis toliau. Daugėjant vaikų su specialiaisiais poreikiais, juntamas didžiulis specialiųjų pedagogų trūkumas. Kita didelė problema – per mažai vaikų psichiatrų, jų konsultacijų tenka laukti po mėnesį ar net du. Kartais konsultacijos net nesulaukiama… Ypač išaugęs psichologų poreikis darželiuose, kuriuose daug vaikų su elgesio ir emocijų sutrikimais. Pedagogui tenka 20 ir daugiau ikimokyklinukų, tai labai apsunkina ugdymo procesą. Dėl specialistų trūkumo vyksta tik gaisrų gesinimas, arba jie net negesinami ir pavirsta pelenais… Vienam socialiniam darbuotojui, dirbančiam už minimalią algą, tenka 17 ir daugiau socialinės rizikos šeimų. Darbas pavojingas, dažnai tenka susidurti su panašiais į Kėdainių „pažibą” veikėjais, kurie grasina peiliais, pagaliais ar net ginklais. Ar įmanomas efektyvus socialinis darbas tokiomis sąlygomis? O jei ne visi komandos specialistai dirba atsakingai. Dar viena skaudi ir įsisenėjusi problema – socialinių darbuotojų algos, kurios neprilygsta net probleminių šeimų pašalpų dydžiui. Paradoksalu? Ne kartą teikėme siūlymus įvairioms ministerijoms, kaip pagerinti pagalbos šeimoms organizavimą savivaldybėse, rašėme apie specialistų stygių įstaigose. Deja, į siūlymus jau daugelį metų neatsižvelgiama. Matyt, tai vis dar ne prioritetinė sritis… Palauksime kitų tragedijų? Iš pradžių tegul valdininkai pasidalina ES pinigėlius tarp savųjų, už likusius pasireklamuos apie nuveiktus „didelius” darbus ir skambias reformas bei, Briuselio nurodymu, pasirūpins pabėgėliais, o kas liks, gal nubyrės ir Lietuvos socialinėms problemoms spręsti.

Deja, dar sudėtingiau kalbėti apie trečiąjį dėmenį – bendruomeniškumą, pilietišką ir neabejingą visuomenę, kuriai subręsti reikia laiko. Šioje vietoje siūlyčiau nei daug, nei mažai – kiekvienam savęs paklausti: ką aš padariau, kad šalia esantis pasijustų saugesnis, sotesnis, geresnis ir laimingesnis.

2 komentarų

  1. Ketvirtadienio metinėje spaudos konferencijoje Jos Ekscelencija viešai išsigynė savo pirmadienį pasakytų žodžių apie tikslingumą steigti naują vaiko teisių priežiūros instituciją.
    Dixit D.G. (pirmadienis): „Manyčiau, kad galėtų būti įsteigta institucija, kaip, pavyzdžiui, vaikų teisių apsaugos inspekcija, kuri galėtų ir padėti savivaldai, ir teikti metodologinę pagalbą, bet taip pat ir kontroliuoti…“
    Dixit D.G. (ketvirtadienis): „Niekada nesu pasakiusi: institucijos papildomos kaip tokios. Visi girdi, ką nori girdėti. Aš pasakiau – naujos funkcijos, inspekcinės. Šitą funkciją gali perimti bet kuri institucija, kuri jau dabar yra sukurta“.

  2. 25 metų vykdoma poltikia subrandino vaisius, kurie dabar itin gerai yra matomi. Garsūs politikai juos vadina klestinčiais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *