Lietuvos Sąrašas ir „Alytaus piliečiai“ sutarė bendradarbiauti

Susitikimas-Alytuje
Susitikimas Alytuje

Alytaus miesto tarybos nariai pakvietė Lietuvos Sąrašo atstovus pasidalinti patirtimi, kaip sekasi kurti realią piliečių savivaldą Alytuje ir Vilniuje, ką jau pavyko nuveikti ir kokie iššūkiai iškilo per pirmąjį pusmetį. Nedvejodami sutikome vykti į Alytų, kur pilietiniai judėjimai per savivaldos rinkimus tiesiog nušlavė tradicinių partijų komandas.

Savivaldos rinkimus Alytuje didele persvara laimėjo visuomeniniai komitetai. Pilietinis judėjimas „Alytaus piliečiai“ laimėjo per 40 proc. balsų ir 12 vietų miesto taryboje, o judėjimas „Už Alytų“, gavo 2 vietas ir 8 proc. balsų. Tad iš 25 Alytaus savivaldybės tarybos vietų net 14 užėmė visuomenininkai, nepartiniai žmonės. Miesto meru buvo išrinktas buvęs šalies policijos vadovas, generalinis komisaras Vytautas Grigaravičus, kandidatavęs kartu su visuomeniniu rinkimų komitetu „Alytaus piliečiai“ ir surinkęs net 65,93 proc. balsų. Antruoju liko buvęs Alytaus meras, sociademokratas Jurgis Krasnickas. Juo pasitikėjo tik 9,06 proc. rinkėjų.

Lietuvos sąrašo komandą sudarė Darius Kuolys ir Liutauras Stoškus, atstovaujantys Lietuvos Sąrašo frakcijai Vilniaus miesto taryboje, LS sekretorius Giedrius Misevičius ir šių eilučių autorius. Savivaldybės tarybos salėje už apvalaus stalo susėdome kartu su meru Vytautu Grigaravičiumi ir „Alytaus piliečių“ branduoliu – tiek naujaisiais tarybos nariais, tiek judėjimo įkvėpėjais, alytiškių draugiškai vadinamais „tėvais steigėjais“ – mokslininkų draugijos „Vizija“ pirmininku, socialinių mokslų daktaru Kazimieru Sventicku, verslininku Leonu Karpalavičiumi, Alytaus radijo stoties vadovu Liudu Ramanausku.

Alytiškiams turėjome daug klausimų: ką pavyko nuveikti per pirmąjį pusmetį, kaip sekasi įtraukti Alytaus piliečius į svarbiausių miesto reikalų svarstymą, su kokios kliūtimis susidurta, priimant sprendimus?

Ką pavyko nuveikti?

Alytus stipriai nukentėjo per ekonominę krizę, po kurios prasidėjo socialinė depresija. Susitraukė didžiosios miesto įmonės „Snaigė“, „Alytaus tekstilė“, „Alita“, daug gyventojų emigravo, iš lūpų į lūpas sklido gandai apie vietos valdžios korupciją, savivaldybės prižiūrimose įmonėse bei įstaigose tvyrojo valdžios baimės atmosfera.

„Vienas pirmųjų mūsų tikslų – atrasti, kas galėtų tapti Alytaus traukos centru, tiek alytiškiams, tiek emigravusiems kraštiečiams, tiek miesto svečiams. Apsisprendėme, kad Alytus galėtų tapti šeimos miesto etalonu. Mieste netrūksta vaikų darželių, mokyklose likę tuščių erdvių, iki didžiausių miestų – Vilniaus ir Kauno – vos valanda kelio, o iki Dzūkijos kurortų – pusvalandis“, pasakojo Alytaus tarybos nariai. Netoliese esantys Druskininkai bei Birštonas sėkmingiau pritraukia ES investicijas savo infrastruktūrai vystyti.

„Turime planų atgaivinti mieste esančio aerodromo infrastruktūrą, – pasakojo verslininkas Sigitas Leonavičius. – Tai galėtų būti mažų lėktuvų nusileidimo vieta, patogi žmonėms, vykstantiems į kurortus.“

„Matydami sudėtingą šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų situaciją, paskatinome verslininkus įdiegti vieningą nuolaidų kortelę daugiavaikėms šeimoms. Dabar jos gali pigiau apsipirkti prekybos centruose, eiti į kiną, teatrą, baseiną bei naudotis kitomis paslaugomis“, – dalijosi patirtimi miesto meras Vytautas Grigaravičius.

Po susitikimo aplinkosaugininkas Liutauras Stoškus pripažino, kad Alytaus pavyzdys įkvepia. „Laimėjęs rinkimus visuomeninis rinkimų komitetas „Alytaus piliečiai“ pirmaeiliu uždaviniu pasirinko švietimo ir socialinių klausimų sprendimą. Rastas puikus būdas, kaip į problemų sprendimą įtraukti suinteresuotas grupes, – sudarytos Šeimos, Verslo, Kultūros ir meno visuomeninės tarybos, kurios teikia pasiūlymus savivaldybės tarybai, tad atlieka patariamąjį vaidmenį. Kartu jos veikia savarankiškai, pačios apsibrėžia veiklos kryptis ir formą. Ši patirtis labai įdomi, nes Vilniuje kol kas neturime struktūruoto ir skaidraus visuomenės dalyvavimo sprendimų priėmime mechanizmo. Tiesa, kartu su Dariumi Kuoliu esame paruošę visuomeninių komisijų atgaivinimo projektą, kurį iš esmės jau parėmė koalicijos partneriai.”

Kita vertus, pasiteiravus ar Alytaus savivaldybės administracijos atstovai entuziastingai palaiko naujosios tarybos idėjas ir padeda kuo greičiau jas įgyvendinti, Alytaus tarybos nariai ironiškai nusišypsojo. Per ilgus metus susiklosčiusį valdininkų mentalitetą įveikti nėra lengva.

Problemos

Vytautas-Grigaravicius
Vytautas Grigaravičius

„Pats didžiausias rūpestis – ar nenuvilsime Alytaus žmonių, taip entuziastingai mus palaikiusių per rinkimus“, sakė meras Vytautas Grigaravičius.

Savivaldybės taryboje dirbantys žmonės pripažino, jog jie dažnai įveliami į procedūrines problemas ir darbai, kuriuos būtų galima atlikti per savaitę, užtrunka ne vieną mėnesį. Tik vienas kitas buvusios administracijos darbuotojas rodo didesnę iniciatyvą. Nėra taip paprasta išardyti ir buvusių įtakos grupių pastangas kontroliuoti viešųjų pinigų srautus. Kita vertus, būtent mūsų apsilankymo dieną, lapkričio 19-ąją, “Alytaus piliečių” iniciatyva, miesto taryba labai sugriežtino savivaldybės lėšų naudojimą kanceliarinėms išlaidoms – šioms reikmėms nustatytas maksimalus 100 eurų limitas, ir jų panaudojimas turi būti skrupulingai pagrįstas. Tai geras pavyzdys Seimo nariams, besiskundžiantiems, kad jiems kanceliarinėms išlaidoms per mėnesį nepakanka 700 eurų.

Kita didelė Alytaus problema – demografinės tendencijos ir emigracija. Atkūrus nepriklausomybę 1991 metais Alytuje gimė 1402 vaikai, o kiek daugiau nei po dešimtmečio, 2003 m. – perpus mažiau, tik 705. Per aštuonis šių metų mėnesius Alytuje gimė tik 425 vaikai, o mirė 547 žmonės – gyventojų sumažėjo 122 žmonėmis. Amžiaus vidurkis Alytuje yra daugiau nei 44 metai. Per pastruosius penkerius metus iš Alytaus emigravo 7 tūkstančiais daugiau žmonių, nei sugrįžo. Dabar miesto gyventojų skaičius nesiekia 56 tūkstančių – per pastaruosius 5 metus jis sumažėjo daugiau nei 12 procentų. Žinoma, šių liūdnų tendencijų per kelis mėnesius neįmanoma pakeisti. Turime pripažinti, kad gyventojų skaičiaus mažėjimas – tai jau nacionalinė problema, ir net talentingiausia miesto savivaldos komanda viena šio Gordijaus mazgo neišriš.

Išvados

Alytuje susipažinome su išsilavinusiais, pilietiškai nusiteikusiais, neblogą vadybos patirtį turinčiais žmonėmis. Tai, kad jie laimėjo rinkimus, lėmė ne tik nusivylimas ankstesne, susikompromitavusia miesto valdžia, bet ir pasitikėjimas naujais žmonėmis ir jų idėjomis. Dabar, turėdami savo rankose visus svertus, „Alytaus piliečiai“ su kolegomis siekia įrodyti, kad galima iš esmės pakeisti miesto valdymo stilių, įtvirtinti kitus bendravimo su miestiečiais standartus.

Lietuvos Sąrašas ir „Alytaus piliečiai” sutarė bendradarbiauti: keistis piliečių savivaldos kūrimo patirtimi, idėjomis ir projektais.

Pabaigai kviečiame susipažinti su Alytaus pilietinio judėjimo deklaracija, priimta 2014 metų birželio 7 dieną:

– kartu būkime savo kiemo, gatvės, rajono, miesto šeimininkais;
– grąžinkime miestą ir ypatingai jo centrą visiems žmonėms;
– nekeikime valdžios, kurią patys išrinkome, bet priverskime ją tarnauti mūsų bendruomenei;
– mūsų balsai tinkami ne vien rinkimams, reikalaukime išrinktuosius girdėti mus visur ir visada;
– kritiškai vertinkime partijas, kurių rinkiminiai pažadai tėra liūdnos lietuviškos pasakos;
– išsivalykime nuo partinio-klaninio mąstymo ir kolektyvinės (ne)atsakomybės;
– netoleruokime jokio valdžios smurto ir kriminalinės moralės;
– matykime problemas ir ieškokime efektyviausių sprendimų kartu, čia ir dabar;
– dalyvaukime ten, kur mūsų vardu priimami sprendimai;
– priešinkimės nejautrumo ir vartotojiškumo ideologijų apraiškoms bendruomenėje;
– auginkime, o ne gaminkime, kultūrą mūsų krašte;
– pakvieskime išvykusius bendrapiliečius dalyvauti miesto valdyme ir gyvenime;
– pasitelkime drąsą, fantaziją ir poeziją, vietoj abstrakcijų ir simbolių;
– mums politika – kiekvieno pilietinė pareiga ir judėjimo pilietiniai tikslai, o ne lindimas valdžion.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *