Lietuvos Sąrašas kviečia imtis rimtesnės mokesčių reformos

Vyriausybės pasiūlyti mokesčių pakeitimai nepadės sumažinti pajamų nelygybės ir pristabdyti emigracijos. Tokią išvadą išdėstė Lietuvos Sąrašo taryba bei ekspertai, išnagrinėję Vyriausybės pateiktą mokesčių pertvarkymo projektą.

Vyriausybė siūlo atsisakyti pajamų mokesčių lengvatos, skirtos dirbantiems tėvams. Vietoj jos numatoma skirti tiesiogines socialines išmokas už kiekvieną vaiką. Priėmus tokį sprendimą, paramą pajustų tik nepasiturinčios šeimos, o tėvai, uždirbantys 900-1000 eurų, būtų laikomi pakankamai turtingais ir neskatinami turėti daugiau vaikų. Šis sprendimas minimaliai mažintų socialinę atskirtį, tačiau neturėtų poveikio neigiamoms Lietuvos demografinėms tendencijoms.

Vyriausybė numato nuosekliai didinti vartojimo mokesčius: atsisakyti kasdieninių paslaugų PVM lengvatos ir kelti kuro bei degalų mokesčius. Taip būtų padidinta mokesčių našta piliečiams, kurių gaunamos pajamos viršija 500 eurų.

Ketinama įtvirtinti regresinę mokesčių sistemą. Darbo mokesčiai Lietuvoje ir toliau išliktų vieni didžiausių tarp Europos Sąjungos šalių. Asmens, dirbančio pagal darbo sutartį, pajamos apmokestinamos beveik tris kartus didesne suma nei asmens, gaunančio pajamas iš nuomos ar kapitalo. Akivaizdu, jog esant tokiai disproporcijai pajamų nelygybė tik didės.

Jeigu šie Vyriausybės pasiūlymai būtų įgyvendinti, iš darbo ir vartojimo mokesčių būtų į valstybės ir savivaldybių biudžetus surenkama neproporcingai didelė pajamų dalis. Europos Sąjungos šalyse turto, kapitalo, pajamų mokesčiai sudaro žymią surenkamo valstybės ir savivaldybių biudžetų dalį. Tuo metu Lietuva pagal kapitalo bei turto mokesčių indėlį – viena paskutiniųjų Europos Sąjungoje.

Vyriausybė nenumato imtis rimtesnės SODROS reformos, todėl socialinės srities finansavimas išliks skurdus ir nepakankamas. Dabar šis finansavimas siekia 15 procentų nuo BVP ir yra dvigubai mažesnis, negu Vakarų Europos šalyse. Pažadas nuo kitų metų skirti vidutiniškai po 20 eurų kiekvienam pensininkui reiškia, jog dešimtys tūkstančių pagyvenusių žmonių, kurių pensijos pačios mažiausios ir kurie gyvena žemiau absoliučios skurdo ribos, iš tikrųjų papildomai gautų apie 10 eurų ir mažiau. Akivaizdu, jog dėl padidėjusios infliacijos tie, kurie gauna mažiausias pensijas, gyvenimo pagerėjimo nesulauks. Verta imtis struktūrinės SODROS reformos ir nustatyti apatinę pensijos ribą, kuri būti ne mažesnė nei minimalių poreikių krepšelis – ne mažesnė už 238 eurus.

Lietuvos Sąrašo tarybos nuomone, šiuo metu Vyriausybės planuojami daliniai ir iki galo neapgalvoti mokesčių pertvarkymai tęstų neoliberalią viešųjų finansų politiką ir valstybės raidai turėtų skaudžių pasekmių.

Todėl Lietuvos Sąrašas kviečia Vyriausybę, Seimą bei finansų politikos ekspertus kartu su visuomene persvarstyti mokesčių reformą ir įgyvendinti tokią pertvarką, kuri ne susilpnintų, bet sustiprintų valstybės ekonominę galią ir visos tautos gyvenimo tvarumą.

Iliustracijoje:  mokslininkų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų piketas prie Vyriausybės pastato 2016-ųjų metų spalio mėn.

2 komentarų

  1. Įvedant naujus mokesčius – mažinti darbo apmokestinimo mokesčius

    Artėjant Seimo rudens sesijai – socialdemokratai registruoja naujus mokesčių sistemos pakeitimus: progresinis pajamų apmokestinimas ir nekilnojamo turto mokestis nuo 150 000€ nekilnojamo turto vertės. Ir tai apmokestinimo slenksčiai: iki 20 000€ metinių pajamų – 15%, iki 30 000€ metinių pajamų – 16%, iki 40 000€ metinių pajamų -17%, virš 40 000€ metinių pajamų – jau 20% – atrodo kaip „durnių laiptai“ skirti gudriausiems ir sugebantiems laviruoti su savo pajamom. Tas pats siūloma („durnių laiptais“) ir su nekilnojamo turto apmokestinimu: apmokestinti ne nuo 220 000€ nekilnojamo turto vertės, o nuo 150 000€ – tai slenkstis, kurio vengs gyventojai deklaruojant nekilnojamą turtą.

    Visi nauji Socialdemokratų mokestiniai pasiūlymai apkrauna gyventojus ir aiškiai nesutvarko mokestinius reikalavimus mokesčių mokėtojui, o tik dar labiau iškraipo ir adaptuoja sovietinę sistemą Lietuvai.

    Visuomeninis judėjimas „Reformų sąjūdis“ rekomenduoja Seimui, Vyriausybei ir Finansų ministerijai užversti sovietinį , bet adaptuotą Lietuvai darbo užmokesčio skaičiavimą, ir įvesti Europos šalių atlyginimų skaičiavimo metodiką, kuri būtu paprasta, aiški ir teisingai apmokestinant ne tik mažas pajamas uždirbančius darbuotojus.

    Dabartinė atlyginimo skaičiavimo sistema, kai pajamų mokestį moka darbininkas, o Sodros mokestį apmoka darbdavys – jau atgyvena:

    Priskaičiuotas atlyginimas „ant popieriaus“ 380€
    Pritaikytas NPD 189,8€
    Pritaikytas PNPD 0€
    Pajamų mokestis 15% (nuo 190.2€) – 28.53€
    Sodra – sveikatos draudimas 6% (nuo 350€) – 22.8€
    Sodra – pensijų ir soc. draudimas 3% (nuo 350€) – 11.4€
    Išmokamas atlyginimas „į rankas“ – 317.27€
    Sodra – darbdavio 30.98% – 117.72€
    Įmokos į garantinį fondą 0.2% – 0.76€
    Bendras priskaičiuotas atlyginimas „ant popieriaus“ – 498.48€

    Šiandien faktiškai yra dvigubas apmokestinimas: nuo priskaičiuoto atlyginimo – gyventojų pajamų mokestis ir „Sodro“ įmokos.

    Darbuotojas dirbantis Jungtinėj Karalystėj, žino koks yra minimalus valandinis tarifas (7.5£/val), kokį valandinį atlygį gaus už viršvalandžius (dažniausiai 1,5 karto), kokie socialinio draudimo (12%) ir gyventojų pajamų mokestis (10%). Ir tai paprasta mokesčių apskaitos sistema – be jokių „Sodros“ draudimo išskaidymo ir NPD niuansų.

    „Reformų sąjūdis“ siūlo atlygimo skaičiavimo sistemą, kai darbuotojui atlyginimą paskaičiuoja pagal išdirbtą darbo laiką padauginus iš minimalaus valandinio atlyginimo 3.11€/val ir nuo bendros sumos nuskaičiuoja Sodros, bei pajamų mokestį, kuriuos turi sumokėti darbdavys:

    Bendras priskaičiuotas atlyginimas „ant popieriaus“ – 498.48€ (valandinis atlygis 3.11€/val)
    SODRA 30% – 149.54€
    (su garantiniu fondu, sveikatos draudimu, bei pensijų ir soc. draudimu)
    Priskaičiuotas atlyginimas prieš pajamų mokestį – 348.94€
    Pajamų mokestis 11% nuo 348.94×11% =38.38€
    Išmokamas atlyginimas „į rankas“ – 310.56€.

    Neliko nei dvigubo apmokestinimo, nei NPD, nei kitu „Sodros“ išskaidymų, kurie bus paskirstomi vidinėj sistemoj. 11% gyventojų pajamų mokestis – tai minimalus progresinių mokesčių tarifas.

    Įvedant naujus mokesčius: progresinį pajamų mokestį, nekilnojamo turto mokestį (Savivaldybės mokestį), ar kelių mokestį – „Reformų sąjūdis“ siūlo laipsniškai, per tris metus, mažinti Sodros mokestį po 5%, tuo pačiu didinant minimalų valandinį atlyginimą:

    Pirmais metais iki 3.5€/val.:

    Bendras priskaičiuotas atlyginimas „ant popieriaus“ 160×3.5=560€
    SODRA 25% – 140€
    (su garantiniu fondu, sveikatos draudimu, bei pensijų ir soc. draudimu)
    Priskaičiuotas atlyginimas prieš pajamų mokestį – 420€
    Pajamų mokestis 11% nuo 420×11% =46.2€
    Išmokamas atlyginimas „į rankas“ – 373,8€

    Antrais metais iki 4.2€/val.:

    Bendras priskaičiuotas atlyginimas „ant popieriaus“ 160×4.2=672€
    SODRA 20% – 134.4€
    (su garantiniu fondu, sveikatos draudimu, bei pensijų ir soc. Draudimu)
    Priskaičiuotas atlyginimas prieš pajamų mokestį – 537.60€
    Pajamų mokestis 11% nuo 537.60×11% =59.14€
    Išmokamas atlyginimas „į rankas“ – 478.64€

    Trečiais metais iki 5€/val.:

    Bendras priskaičiuotas atlyginimas „ant popieriaus“ 160×5=800€
    SODRA 15% – 120€
    (su garantiniu fondu, sveikatos draudimu, bei pensijų ir soc. Draudimu)
    Priskaičiuotas atlyginimas prieš pajamų mokestį – 680€
    Pajamų mokestis 11% nuo 680×11% =74,8€
    Išmokamas atlyginimas „į rankas“ – 605.2€.

    Didėjant MMA – „Sodros“ įmokų suma lieka panaši, o gyventojų pajamų mokesčių suma didėja ir būtu nukreipta į valstybės biudžetą, iš kurio būtu mokama kitos „Soddros“ išmokos nesusijusios su pensijoms – tai pagrinde su motinystės – tėvystės atoostogom, vaikų pinigais…

    Įvedant progresinį pajamų mokestį – reikia atsisakyti „durnių laiptų“, t.y. įvesti bedrą vardiklį (10%÷500€=0.02÷10=0.002), kuris laipsniškai apskaičiuos didėjantį pajamų mokestį, didėjant gyventojo pajamoms:

    Uždirbantiems iki 500€ skaičiuojama:

    Uždirbai 300€ × 0.002=0.5 × 10= 6% pajamų mokestis
    Uždirbai 400€ × 0.002= 0.8 × 10= 8% pajamų mokestis

    Uždirbantiems virš 500€ skaičiuojama:

    Uždirbai 600€ × 0.002=1.2% pridedi 10% – 11.2% pajamų mokestis
    Uždirbai 1000€ × 0.002=2% pridedi 10% – 12% pajamų mokestis
    Uždirbai 1590€ × 0.002=3.18% pridedi 10% – 13.18% pajamų mokestis
    Uždirbai 3000€ × 0.002=6% pridedi 10% – 16% pajamų mokestis
    Uždirbai 5000€ × 0.002=10% pridedi 10% – 20% pajamų mokestis
    Uždirbai 8200€ × 0.002=16.4% pridedi 10% – 26.4% pajamų mokestis
    Uždirbai 10000€ × 0.002=20% pridedi 10% – 30% pajamų mokestis
    Uždirbai 15000€ × 0.002=30% pridedi 10% – 40% pajamų mokestis.

    Gyventojas gavęs virš 180 000€ metinių pajamų (15 000 × 12=180 000) – mokėtu 40% pajamų mokestį.

    Kai keičiasi MMA – keičiasi bendras vardiklis (10÷672=0.0149÷10=0.00149), todėl didėjant MMA lieka 11% minimalus gyventojų pajamų mokestis.

    Būtina minimalios pragyvenimo valandinio atlygį pririšti prie kiekvieno darbuotojo atlyginimo, kuris didesnis už MMA. Pakilus minimaliam valandiniui atlyginimui – visiems proporcingai padidėtu atlyginimai, nepriklausomai nuo užimamų pareigų. Viešojo sektoriaus atlyginimai turi būti nustatyti už valandą ir dydis būtu priklausomas nuo darbų apimties, ir priedai skiriami pagal išdirbtą laiką (tik iki 5% nuo atlyginimo).

    Jeigu dabar bendras priskaičiuotas minimalus atlyginimas 498.48€ – tai minimalus valandinis tarifas yra 498.48€÷160val=3.11€/val. Jeigu darbuotojas uždirba 1000€, tai jo valandinis tarifas yra 1000€÷160val=6.25€/val. Pakėlus minimalų valandinį atlygį iki 3.5€/val. (t.y. 0.39€/val.), tai minimalus atlyginimas būtu 160×3.5=560€/mėn., o darbuotojas uždirbęs 1000€/mėn. turėtu gauti 6.25+0.39=6.64€/val ir jo atlyginimas turėtu būti jau 160val×6.64€/val=1062.4€/mėn. Tolygiai kiltu visų darbuotojų atlyginimai pagal infliacija ir didėtu perkamoji galia, ir nebūtu nuskriaustų.

    Dėl nekilnojamo turto mokesčio.

    Pertvarkius atlyginimų skaičiavimo sistemą ir numačius per tris metus mažinti mokestinę naštą, galima įvesti nekilnojamojo turto mokestį (Savivaldos mokestį).

    Dabar Savivaldybės renka nekilnojamo turto ir žemės mokestį iš juridinių kompanijų, bei gyventojų kurių nekilnojamo turto vertė virš 220 000€. Tačiau nesudaro pagrindinę savivaldos finansavimo šaltiniu, nes iš Vyriausybės gauna paramą nuo surinkto gyventojų pajamų mokesčio ir paskirsto pagal deklaruotus gyventojus (išskyrus Vilnius). Vyriausybė savivaldybėms paskirsto beveik 1.4 mlrd eurų.

    Jei asmuo turi du ar tris, ar daugiau nekilnojamo turto skirtinguose savivaldybėse – tai jo sumokėti pajamų mokesčiai nueina ten kur deklaruota gyvenamoji vieta, o kitos savivaldybės negauna pajamų nors asmuo naudojasi sukurta ir gerinama infrastruktūrą kitų žmonių sąskaita.

    Palikus pajamų mokestį Valstybės biudžete, „Reformų sąjūdis“ siūlo Savivaldybės biudžetą formuoti iš Savivaldos mokesčio (SM). Vyriausybė papildytu Savivaldybės biudžetą tikslinėmis infrastruktūros investicijų lėšomis (400mln €), o likęs 1 mlrd € – Vyriausybė galėtu skirti švietimui, sveikatos sistemai…

    Savivaldos mokestį (SM) mokėtu ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys. SM sudarys iš dviejų dalių: 1-3% nuo nekilnojamo turto ir žemės vertės; plius 10-12% nuo nekilnojamo turto mokesčio, kuris būtu skirta: policijai 2%, gaisrinei 2%, greitajai pagalbai 2%, kariumenei 2%, socialinėms reikmėms 2-4%. Šio mokesčio nemokėtu senjorai ir negalią turintys asmenys, o socialiai remiantys žmonės – gautu nuolaidas pagal deklaruotas pajamas.

    Savivaldybių biudžetų dydis bus priklausomas nuo surinktų Savivaldos mokesčių – kuo daugiau statysis privatūs butai ir namai, bei komercinės paskirties patalpos – tuo labiau didesnis Savivaldybės biudžetas, bet tuo metu Savivaldybės administracijos turės gerinti ir spartinti darbą išduodant statybos leidimus, pritraukti investuotojus. Tuo pačiu Savivaldybės įgaus pilną savarankiškumą formuojant biudžetą ir nelauks Vyriausybės malonės, kurią įtakoja politiniai vėjai.

    Regionuose nekilnojamo turto ir žemės vertės yra 5-10 kartų mažesni – tuo pačiu bus mažesni SM mokesčiai. Investuotojai nukreips investicijas į regionus, nes mokės mažesnius Savivaldos mokesčius negu didmiesčiuose.

    Visuomeninis judėjimas
    „Reformų sąjūdis“
    Asociacija

    Mobilus +370 688 86424
    Mobile +44 746 0966665

    info@reformusajudis.lt

    http://www.reformusajudis.lt
    http://www.facebook.com/reformusajudis.lt/

  2. Tai ką politinė partija „Lietuvos sąrašas“ siūlo? Kokią mokesčių reformą svarstyti?

    Kūriamas visuomeninis judėjimas „Reformų sąjūdis“ siūlo „Sodros“ 2% (3.5% nuo 2020m.) perkelti į darbdavio išlaidas ir tuo pačiu leisti darbdaviui darbuotojui pasiūlyti pervesti į kaupiamą pensijinį fondą – iki 10%. Darbuotojas sumokės 2%, darbdavys perves papildomus iki 10% ir tai sudarytu ryškus kaupiamo pensijinio fondo didėjimas, kurio dėka darbuotojas bus pilnai aprūpintas išėjus į pensiją. „Sodros“ fondas sutaupys didžiulius pinigus, kuriuos galės skirti dabartiniams pensijinio amžiaus žmonėms.

    Dar „Reformų sąjūdis“ siūlo leisti darbdaviui sumokėti dalį darbuotojo „Sodros“ įmokos – nuo 0 iki 15%. Darbdavys galės pasidalinti su darbuotoju gaunamu pelnu per „Sodros“ įmokos kompensavimą, pervesdamas jas į išlaidas nuo kurio nemokės pelno mokesčio. Darbuotojas gaus didesnį atlyginimą – saugos darbo vietą, bei dirbs našiau ir produktyviau negalvodamas emigruoti….

    Visuomeninis judėjimas
    „Reformų sąjūdis“
    Asociacija

    Mobilus +370 688 86424
    Mobile +44 746 0966665

    info@reformusajudis.lt

    http://www.reformusajudis.lt
    http://www.facebook.com/reformusajudis.lt/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *