Lietuvos Sąrašo ekspertai: 10 pasiūlymų Vilniaus biudžeto projektui

R. Danisevicius
Ramūno Danisevičiaus nuotrauka „Vilnius. Iš serijos mobilūs užrašai“

Šį trečiadienį Vilniaus meras Remigijus Šimašius pristatė taryboje 2016-ųjų metų miesto biudžeto projektą. Meras išdėstė prioritetus, kurie turėtų „realizuoti vilniečių poreikius“: bus tvarkomi įvažiavimai į kiemus, tiesiami nauji šaligatviai, tvarkomi dviračių takai, atnaujinami vaikų darželiai ir mokyklos, gražinama Neries krantinė. Meras pabrėžė, kad imtasi ir realaus taupymo – savivaldybės lėšas sutaupyti padėjo efektyvesnis finansų valdymas ir nereikalingų išlaidų karpymas. Lietuvos Sąrašo ekspertų grupė, išnagrinėjusi miesto biudžeto projektą, priėjo prie išvados, kad sostinės finansinė būklė tebėra kritinė. Ji primena sunkų ligonį, gydomą užkalbėjimais.

Vilniaus miesto pajamos 2016 m. turi padidėti, tačiau dėl milžiniškų pradelstų skolų numatoma finansuoti tik 60 proc. visų programų poreikių. Nėra aiški paveldėtų skolų valdymo strategija, pristatytame biudžeto projekte visos skolos net neįvardintos. Nemažoje dalyje savivaldybei priklausančių viešųjų įstaigų ir įmonių lėšos išleidžiamos nepagrįstoms administracinėms išlaidoms. Nėra pakankamai aiškiai išskirtos prioritetinės Vilniaus miesto finansavimo programos. Tad manome, kad numatomas biudžetas nėra tvarus, ir teikiame pirmąsias 10 rekomendacijų, kaip būtų galima pagerinti miesto finansinę būklę.

Kviečiame ir visus vilniečius teikti savo pasiūlymus, idėjas, kaip miestas galėtų sutaupyti, kokių pajamų daugiau gauti, ką pirmiausiai turėtų finansuoti ir kaip sostinei greičiau sumažinti skolas, rašant adresu: lietuvossarasas@gmail.com arba komentarus po šiuo tekstu. Visą biudžeto projektą ir finansuojamas programas galima rasti čia:

2016m. Vilniaus m. biudžeto projektas_ 2015-01-08

Vilniaus 2016 m. biudžeto išlaidos

SKOLOS
2016 metais reikėtų grąžinti 166,79 mln. eurų miesto skolų, tačiau biudžete skolų grąžinimui numatoma skirti 70,48 mln. eurų, iš jų – sumokėti 8,640 mln. eurų palūkanų bei daugiau nei 1 mln. eurų delspinigių. Visos Vilniaus savivaldybės skolos, 2015 metų lapkričio 1 d. duomenimis, siekė 383,6 mln. eurų:  bankams – 147 mln., o kitoms įmonėms – 236,2 mln. eurų. Per 10 pastarųjų mėnesių bankams grąžinta 28,2 mln. eurų skolų, o įsiskolinimai įmonėms padidėjo 23,3 mln. eurų. Tad  įsiskolinimai įmonėms auga.

Pirmasis pasiūlymas. Paskelbti skolų įmonėms mažinimo strategiją 35 metų laikotarpiui.

Tiksliai nurodyti, kuriai daliai pradelstų skolų skaičiuojami delspinigiai, papildomos palūkanos, kokios sukauptos ir planuojamos teismų išlaidos bei baudos.

Antrasis pasiūlymas. Pateikti informaciją  apie bankų paskolas bei palūkanų, mokamų už kiekvieną paskolą, dydžius. Nurodyti kiekvienos paskolos atskirai grąžintinus terminus ir mokėtinas sumas, išskiriant palūkanas.

Šiuo metu bankams savivaldybė yra pelną nešantis klientas: vidutinės mokamos palūkanos už paskolas viršija 5,7 proc. – tai keturis-penkis kartus daugiau nei rinkoje vyraujančios palūkanų normos.

Trečiasis pasiūlymas. Uždrausti savivaldybės administracijai kredituotis savivaldybės įmonių bei kitų įmonių sąskaita.

2015 metų pavyzdys rodo, kad skolos bankams mažėjo, o įmonėms didėjo. Savivaldybės įmonės vėluoja mokėti savo darbuotojams darbo užmokestį, taip pat vėluoja atsiskaityti su tiekėjais, kurie skaičiuoja delspinigius, siekiančius 18 proc. metinių palūkanų.

Ketvirtasis pasiūlymas. Paskelbti kritinių skolų mokėjimo prioritetus ir pradelstus terminus.

Štai švietimo, kultūros ir sporto departamento finansavimo programoje deklaruojamas įsiskolinimams už  komunalines paslaugas yra  37,760 mln. eurų, o jam padengti 2016 m. numatyta skirti tik 4,168 mln. eurų. Transporto departamento skolos už keleivių vežimą – 37,364 mln., numatoma sumokėti – 21,454 mln. eurų. Nežinome, dėl kokios dalies skolų jau yra kreiptasi į teismus, kokiai daliai skolų kiekvieną mėnesį priskaičiuojami delspinigiai ir palūkanos. Manome, kad  pirmiausiai turėtų būti mokamos labiausiai miesto biudžetą slegiančios skolos.

PAJAMOS
2016 metais planuojama gauti 300,1 mln. eurų savarankiškų pajamų. 2015 metais gauta 272 mln. eurų. Numatomas padidėjimas – 10,3 proc. Su valstybės dotacija pajamos didėja 3,8 proc. ir sieks 425,8 mln. eurų. Nėra išnaudotos visos miesto galimybės gauti daugiau pajamų.

Penktasis pasiūlymas. Paskelbti įstaigų ir įmonių sąrašą, kurios nemoka nekilnojamojo turto mokesčio.

Nekilnojamojo turto mokestis sudaro nemažą dalį savivaldybės pajamų. 2016 metais iš šio mokesčio planuojama gauti 30 mln. eurų. Tikrai ne visos įstaigos ir organizacijos nekilnojamojo turto mokestį savivaldybei moka. Pajamos iš šio mokesčio galėtų padidėti bent 20 proc. –  papildomais 6 mln. eurų.

Šeštasis pasiūlymas. Apsvarstyti galimybę padidinti lengvatinį  nuomos mokesčio tarifą. Jis galėtų didėti nuo 0,3 euro iki 3 eurų už kvadratinį metrą arba iki 30 proc. rinkos kainos. Nustatyti lengvatinio nuomos mokesčio tarifo taikymo kriterijus. Paskelbti įmonių ir įstaigų sąrašą, kurioms taikomas lengvatinio mokesčio tarifas.

Į savivaldybę nuolatos kreipiasi įvairios įstaigos ir privatūs asmenys, prašydami lengvatinio nuomos mokesčio tarifo. Paskutinis pavyzdys – „Vilnius Tech Park“ projektas, kuriam savivaldybė Sapiegų parko teritorijoje 25 metams išnuomojo 8.000 kv. metrų tik po 0,3 euro už kvadratinį metrą.

IŠLAIDOS
Numatomos savivaldybės savarankiškos išlaidos metams sudaro 295,48 mln. eurų. 225 mln. eurų planuojama išleisti savarankiškoms programoms finansuoti, o 70,48 mln. eurų – skoloms mokėti.

Septintasis pasiūlymas. Peržiūrėti savivaldybės finansuojamų viešųjų įstaigų administracines sąnaudas.

Jos turi būti adekvačios savivaldybės finansinei būklei bei organizacijos dydžiui. Vienas direktorius galėtų administruoti kelias mažas viešąsias įstaigas, buhalterinės paslaugos taip pat galėtų būti centralizuotos. Viešųjų įstaigų administravimo sąnaudos turi būti aiškios: būtina viešai skelbti duomenis ir apie sveikatos įstaigų administravimo kaštus. Taip pat savivaldybės dotacijas gaunančios viešosios įstaigos turėtų pranešti apie pajamas, gaunamas iš kitų šaltinių.

Pastebėjome, kad nedidelių savivaldybės finansuojamų viešųjų įstaigų administravimo sąnaudos gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, viešosios įstaigos „Jono Meko vizualiųjų menų centras“ administraciją sudaro trys žmonės, direktoriaus vidutinis darbo užmokestis – 1448.1 eurų, finansistės – 386,16 euro, sekretorės – 289,62 eurų. Taip pat įstaigoje dirba du projektų vadovai bei parodų  kuratorė – 3 etatai. Taigi direktorius vadovauja penkiems darbuotojams. Tuo tarpu „Skalvijos kino centro“ direktorės darbo užmokestis 29,4 proc. mažesnis, nors ji vadovauja vienuolikai darbuotojų.

Kitas pavyzdys: Vilniuje yra 16 jaunimo klubų, kuriuose dirba vidutiniškai po 6 žmonės. Jiems mokamas 150-350 eurų atlyginimas, tačiau kiekviename klube visu etatu dirba direktoriai, kurių darbo užmokestis – nuo 800 iki 1000 eurų. Ar negalėtų vienas direktorius vadovauti 2–3 jaunimo klubams? Visą informaciją apie miesto švietimo įstaigų darbuotojų atlyginimus rasite čia ;

Viešosios įstaigos „Sveikas miestas“, turinčios 5,5 etato, direktoriaus darbo užmokestis – 1811 eurų, finansininko 1011 eurų, marketingo specialistės – 1151 eurų, viešųjų ryšių vadovės – 1014 eurų.

Viešosios įstaigos „Atnaujinkime miestą“ direktoriaus atlyginimas per pastaruosius metus padidėjo 28 proc. – nuo 6000 lt (1737 eurų) iki 2437 eurų ir dabar yra didesnis, nei sostinės mero.

Svarstytina galimybė visų nedidelių viešųjų įstaigų apskaitą perduoti vienai savivaldybės įmonei.

Kaip minėta, savivaldybės tinklalapyje nėra nurodyti sveikatos priežiūros įstaigų administracijos atlyginimai. Savivaldybės kontrolės skyrius ne kartą konstatavo, kad „Greitosios pagalbos stoties“ administracijai mokami neadekvatūs priedai prie atlyginimų. Ar padėtis pasikeitė?

Visas savivaldybės viešųjų įstaigų ir įmonių sąnaudas galima pamatyti čia ;

Aštuntasis pasiūlymas. Įpareigoti savivaldybės įmonių valdybas peržiūrėti įmonių administravimo sąnaudas. Jos turi būti adekvačios įmonės finansinei situacijai bei pasiektiems rezultatams.

Pavyzdžiui, skolose daug metų skęstančios įmonės „Viešasis transportas“ direktoriaus darbo užmokestis – 3155 eurų, o 8 pavaduotojų vidutinis darbo užmokestis – po  2441 eurų. Tarp šių pareigybių yra įmonės vyriausiasis finansininkas bei finansininko pavaduotojas.

Devintasis pasiūlymas. Tariantis su vilniečiais būtų galima sumažinti miesto švenčių, sporto klubų finansavimą 20–30 proc., tačiau pakviesti miesto bendruomenę – tiek privačius asmenis, tiek įmones – remti šias programas tiesiogiai.

Nemažai dotacijų skiriama profesionalių sporto klubų išlaikymui – iš viso 2,242 mln. eurų, iš jų „Lietuvos rytui“ – 1,293 mln. eurų. „Siemens arenai“ renginių organizavimui – 175 tūkst. eurų. Renginiui „Kalėdos 2016“ numatyta 170 tūkst. eurų, Vilniaus švenčių programai – 220 tūkst. eurų.

Dešimtasis pasiūlymas. Paskelbti duomenis apie nekilnojamąjį turtą, kuris yra nenaudojamas savivaldybės poreikiams ir neišnuomojamas, už kurio išlaikymą yra numatyta sumokėti iš savivaldybės biudžeto 346 tūkst. eurų.  

Papildomos pastabos:

Reikėtų viešai detalizuoti visas biudžeto išlaidų eilutes: visiems vilniečiams biudžetas turėtų būti pateiktas išsamiai ir aiškiai. Pavyzdžiui, biudžeto projekto Švietimo, kultūros ir sporto departamento programoje visų įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio fondai suplakti į vieną krūvą, ne viena biudžeto eilutė turi abstraktų pavadinimą – „kitos išlaidos“.

Daug didesnį dėmesį savivaldybė turėtų skirti audito atlikimui: reikėtų inicijuoti teminius auditus – dėl nekilnojamo turto valdymo, dėl mokesčių tarifų nustatymo, dėl darbo apmokėjimo vertinimo pagal vykdomą veiklą.

Taip pat, būtina pasirūpinti mažiausiai apmokamų socialinių darbuotojų atlyginimais, kurie siekia 350–480 eurų. Padidinus finansavimą vaikų globos namų reformai, jau kitais metais galima būtų išformuoti šias įstaigas ir apgyvendinti vaikus socialinių darbuotojų bei globėjų prižiūrimose šeimynose, o likusias patalpas panaudoti vaikų darželiams.

 

2 komentarų

  1. Vytautas Vakrina

    Būtų labai logiška pasiūlyti (pareikalauti?) Vilniaus finansų kaupiamosios apskaitos (tuo pačiu ir visų įsipareigojimų suregistravimo). Visi reikalingi duomenys savivaldybėje turėtų jau būt sukaupti ir prieinami. Neturint strateginio tikslo vykdyti užbalansinę finansinę veiklą, neaišku, kodėl kaupiamosios apskaitos įvedimą reikėtų vilkinti. Kokių penkiasdešimties tūkstančių eurų metinio biudžeto tokiam apskaitos sutvarkymui turėtų pakakt su kaupu.

    Cituoju Maldeikienę:

    Dar vienas klausimas: o kodėl reikia tuos papildomus įsipareigojimus įtraukti? Atsakymas paprastas: norint skaičiuoti atsakingai finansų, o ne ryšių su visuomene, prasme, turi matyti realų, o ne norimą miesto finansų pavidalą.

    Beje, dar 2013 metų pavasarį Europos Komisija pateikė Europos Tarybai ir Europos Parlamentui ataskaitą dėl suderintų viešojo sektoriaus apskaitos standartų diegimo valstybėse narėse. [KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI dėl suderintų viešojo sektoriaus apskaitos standartų diegimo valstybėse narėse TVSAS tinkamumas valstybėms narėms http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52013DC0114%5D Dar anksčiau, tuometinė Komisijos narė, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą Dalia Grybauskaitė aiškino, kad nuo 2005 metų Europoje pradėtas „tradicinės grynųjų pinigų apskaitos pakeitimas tikslesne ir veiksmingesne kaupiamąja apskaita […] nėra tik techninis pakeitimas. Šis valdymo principų pokytis yra esminis, labai svarbus užtikrinant veiksmingą išlaidų kontrolę, mažinant klaidų riziką ir gerinant kasdienį ES lėšų valdymą“. Kaupiamoji apskaita atspindi visą turtą ir įsipareigojimus, joje atspindima ilgalaikė informacija, ji patogi analizuoti ir pateikta visuomenei bei politikams jį suteikia galimybę rimtai, o ne atsainiai vertinti ir esamą ir būsimą padėtų.

    http://www.maldeikiene.lt/vilniaus-skola-nesuvaldyta-ir-toliau-auga/

  2. kas yra „krepšinio rytas“ ?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *