Lietuvos Sąrašo nariai apie kūrybiškumo svarbą jaunimo ugdyme

Birželio 28 d. tinklapyje www.lrytas.lt paskelbtas žurnalistės Karolinos Remeikaitės pokalbis su lituaniste Dainora Eigminiene ir LS frakcijos Vilniaus m. savivaldybės taryboje nariais Darium Kuoliu ir Gediminu Storpirščiu – „Diskusija: lygių galimybių laiko orientyras – vidutiniškumas“. Dalinamės.

Kai tokių sąvokų kaip kultūra ir kultūros subjektai jau nebelieka net ir sostinės valdžios rengiamuose Nekilnojamo turto strategijų dokumentuose, kalbėti apie kultūrą tik kaip apie meną – reiškia nesuprasti, kodėl brandžios valstybės kultūros politiką kelia į pirmąsias veiklos pozicijas.
Kad kultūra Lietuvoje šiandien prarado nacionalinę reikšmę, pastebėti galima įvairiuose sektoriuose. Tai susiję ne tik su menu, bet ir technologijomis, mokslu, verslu, politika! „Pažiūrėkite, kaip mes bendraujame“, – sakė ilgus metus jaunųjų kūrėjų konkursus rengiantis aktorius Gediminas Storpirštis. Kūrybiškumo svarbą jaunimo ugdyme akcentuojantys lituanistė Dainora Eigminienė, įvairių dainuojamosios poezijos konkursų rengėjas, aktorius G. Storpirštis ir kultūros istorijos tyrinėtojas, Vilniaus miesto tarybos narys Darius Kuolys sutiko pasidalinti jau asmeniniu nerimu virtusiomis įžvalgomis apie visuomenės ir valdžios santykį su kultūra. Skirtingos veiklos kryptys atskleidžia, kokią reikšmę viena sąvoka turi procesams įvairiuose lygmenyse.

– Neseniai įvyko mokinių kūrybos vakaras „Esam“, sumanytas Lituanistų sambūrio ir Vilniaus miesto tarybos narių. Skelbėte poreikį leisti moksleiviams pristatyti savo kūrybą. Ar jaunimui tokių galimybių trūksta?

Darius Kuolys: Lietuva, kaip negausi bendruomenė, turėtų būti suinteresuota auginti, puoselėti ir stiprinti savo talentus. Reiktų nuoseklesnės jų paramos sistemos, kuri ne gniuždytų, niveliuotų, o sudarytų sąlygas talentams atsiskleisti. Reiktų platesnio požiūrio į kūrybą. Jauni, kuriantys žmonės, gimnazistai turi konkursus, bet jie uždari. Jie skaito savo kūrybą, atlieka sukurtas dainas ir vaidina savame rate. Stigo sumanymų, kurie padėtų sueiti kartoms, leistų jauniausiai generacijai prisistatyti visuomenei. Svarbu, kad jaunimas pasitikėtų savo kūrybinėmis galiomis, suvoktų, kad jis gali kurti savo bendriją. Pasitikės, kai impulsų gaus iš visuomenės, matys, kad yra laukiami, įdomūs. Norime nusiųsti žinią, kad mums rūpi jaunoji karta.

Dainora Eigminienė: Juntamas bendras kultūros sklaidos ir kokybiško jos panaudojimo šalyje stygius. Visavertė visuomenė, pajėgi kurti autentišką kultūrą, be kūrybiškų žmonių negalima. Klausimas – ar kūrybiškumas matomas? Ar vertinamas? Ar panaudojamas? Kūrybos propagavimas, jaunųjų kūrėjų pristatymas, bendradarbiavimas kuria visavertiškumą, yra bendruomenės dvasinio gyvastingumo palaikymo būdas.

Gediminas Storpirštis: Požiūryje į kultūrą ir kūrybą atsiranda daugybė problemų. Pateiksiu keletą pavyzdžių rengiant konkursą. Bendraudamas su valdžios atstovais išgirdau: „Kodėl Vilnius turėtų remti gabius Šiaulių vaikus? Tegul tuo rūpinasi Šiauliai.“ Tai netoliaregiška mąstysena. Nesuvokiama, kad esame sostinė ir kad vaikas, kurį dabar paremsime, galbūt vėliau garsins mus. Arba aukštas pareigūnas iš visuomeninio transliuotojo kanalo, paprašius nufilmuoti renginį, atsakė: „Mums nereikia šito vakaro“. Jie pateikė dvi jaunimui skirtas programas „Laumės juostą“ ir „Dainų dainelę“. Tačiau paminėtos laidos pristato ne kūrėjus, o atlikėjus. Noriu tikėti to žmogaus geranoriškumu, bet matau, kad dalis valdininkų nesuvokia kūrybingumo. O paskui stebimės, kur dingsta kūrybingas jaunimas, ką jis veikia ir kodėl palieka Lietuvėlę? Nesame turtingi iškasenomis, esame turtingi žmonių talentais. Svarbu viešinti tai, ką turime geriausio. Jaunas žmogus turi poziciją ir supranta, kas vyksta. Tai įrodo darbais.

Tęsinį skaitykite čia.

ESAM

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *