Liutauras Stoškus: Beveidė Vilniaus bendrojo plano koncepcija

Kadangi sulaukiu nemažai klausimų, kaip vertinti pirmadienį patvirtintą Vilniaus bendrojo plano koncepciją, tai supratau, kad bus efektyviau, jei vieną kartą parašysiu, nei nuolat visiems kartosiu.

Tiesą pasakius, neplanavau apie ją nieko rašyti. Todėl, kad nėra ką apie ją pasakyti. Patvirtinta koncepcija yra beveidė. Tokia, kokia dabar patvirtinta, ji nieko nepasako, koks bus bendrasis planas. Todėl bendrasis planas gali būti lygiai tiek pat geras, kaip ir blogas. Koncepcija turi užduoti kryptį. Deja, patvirtinta koncepcija jokios aiškios krypties neužduoda. Matyt, esminis dalykas koncepcijoje – tai konstatavimas, kad mieste bus išskiriamos prioritetinės teritorijos vystymui, kur miestas investuos ir skatins tiek gamybinę, tiek kitokią raidą (ir tai yra gerai!). Ir bus neprioritetinės teritorijos.

Bet net ir skirtumai tarp tų teritorijų kažkodėl suvedami tik į tai, ar želdynai turės būti vystomis savivaldybės lėšomis, ar privačiomis. Dar yra ir kitų teritorijų, kurios taip pat neprioritetinės. Žodžiu,  iki galo aišku nėra. Ne tik politikams, bet ir koncepcijos rengėjams. Akivaizdu, kad visa tai turės būti tikslinama rengiant sprendinius ir tik tada matysis, ar tai turi kokią realesnę vertę.

Įdomiausia, kad rengėjų pasiūlytas koncepcijos variantas minėtąsias kryptis lyg ir bandė nusakyti. Tačiau tos kryptys nebuvo pakankamai gerai išryškintos koncepcijos projekto pateikimo metu, todėl kai pagaliau visi daugiau mažiau susigaudė, kas siūloma, diskusijai laiko ir nebeliko. Todėl geriausia, kas galėjo būti padaryta – atsisakyti tų diskutuojant neaptartų ir pakankamai rizikingų krypčių ir nukelti diskusiją į sprendinių rengimo etapą. Tas ir buvo padaryta.

Bet tai yra ganėtinai pavojinga. Nes jeigu bendrojo plano rengėjai ir toliau rengs sprendinius pagal savo siūlytas, bet nepatvirtintas kryptis, gali nutikti taip, kad bus nueita visiškai priešinga kryptimi, nei derėtų, jei pripažįstame, kad darnaus miesto kūrimo siekis yra vis dar svarbus.

Nes juk yra skirtumas, pavyzdžiui, ar mažmeninės prekybos centrų plotai miesto centre ir senamiestyje bus didinami ar mažinami. Administracijos teiktame koncepcijos variante buvo siūloma tuos plotus didinti ir tik galutinio balsavimo metu, 23 Tarybos nariams pritarus mūsų frakcijos siūlymui ir tik 6 balsavus prieš, pavyko užkirsti kelią šios krypties nubrėžimui koncepcijoje.

Todėl  dėl tokių dalykų turime sutarti anksčiau, nei bus rengiami patys sprendiniai. Taip pat ir dėl miesto užstatymo aukštingumo ir intensyvumo. Kur jie didės, kiek didės ir pan. Šie klausimai turėjo būti aiškiai įvardinti rengiant koncepciją. Bet taip, kaip jie buvo įvardinti (pvz.,  palikta galimybė bet kur atsirasti daugiaaukščiams pastatams), negalėjo tenkinti. Todėl logiška, kad tokios labai rizikingą kryptį atskleidžiančios nuostatos vis dėlto buvo išbrauktos.

Tik, tiesą sakant, jas išbraukus rizika nei kiek nesumažėjo, nes neįvardintas siekis liko. Todėl ironiška, bet faktas – turime koncepciją be realios koncepcijos.

Skelbta Veidaknygėje rugsėjo 27 d.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *