Liutauras Stoškus: JT migracijos paktas nėra adekvatus ir netenkina lūkesčių

Pagal diskusijos gylį jaučiu, kad esu greičiausiai vienas iš nedaugelio Lietuvoje, perskaičiusių JT paktą saugiai, organizuotai ir tvarkingai migracijai (vertimas mano, neoficialus).

Jis kalba apie tai, kad migracija yra realus, rimtas reiškinys ir su juo reikia skaitytis. Be to, tam reikia sutelktų bendrų šalių pastangų, nes pavienės šalys tiesiog gali nesusidoroti su problemos mastu, tad gali atsirasti papildomi įtampos ar net konfliktų židiniai. Tai yra faktai, su kuriais reikia skaitytis, iš tiesų rimta problema. Todėl tokių dalykų konstatavimas ir dėmesio į juos atkreipimas yra sveikintinas dalykas.

Ką siūlo daryti paktas? Šita dalis ir yra įdomiausia. Kadangi šis dokumentas, kaip praktiškai bet kuris kitas JT dokumentas, parengtas taip, kad atitiktų visų šalių net ir kardinaliai priešingas nuostatas, tai į jį, matyt, buvo sudėti visi gautieji siūlymai. Todėl jis vienu metu sako, kad galima eiti ir į kairę, ir į dešinę, ir daryti, ir nedaryti. Jame, visų pirma, akcentuojama būtinybė valdyti migracijos srautus, valdymą suprantant kaip chaotiško proceso vertimą struktūruotu ir organizuotu. Tokiu būdu migracija, kaip tokia, neatsižvelgiant į priežastis, yra legitimizuojama. Nors ir pabrėžiama, kad tai niekaip nenustato bendrų taisyklių ir kiekviena šalis tvarkosi su migracija taip, kaip apibrėžia konkrečios šalies teisės aktas. Tad tarytum naujos prievolės iš to nekyla.

Tačiau toks, lyg ir be pasekmių, migracijos legitimizavimas yra ne kas kita, kaip tobulas Overto lango praplėtimo pavyzdys. Man nepavyko tekste pastebėti nei vieno teiginio, kuris leistų migraciją vertinti kaip žalingą, nepageidautiną reiškinį. Būtent pozityvios nuostatos formavimas yra pagrindinis šio pakto tikslas. Ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurio šis paktas nėra objektyvus ir neturėtų būti pasirašytas.

Kad geriau būtų galima suprasti, ką turiu galvoje, pateiksiu pavyzdį iš Lietuvos gyvenimo.
Emigracija yra Lietuvos problema numeris vienas. Įvardindami emigraciją kaip problemą, mes formuojame požiūrį, kad būtų kur kas naudingiau, jei emigracija, bent jau tokiais mastais, nevyktų.

Jei mes emigracijos problemą keltume TIK KAIP emigruojančių teisių ir sąlygų gerinimą (nes tiek emigrantai, tiek valdžios institucijos susiduria su visa eile problemų), ir tų problemų sprendimą, tai vargu, ar toks dokumentas kaip nors prisidėtų prie emigracijos mastų sumažinimo. Nes jis būtų orientuotas į geresnį emigracijos proceso sustygavimą, o ne į priemones, sudarančias sąlygas ją mažinti.

Toks yra JT migracijos paktas. Todėl jis nėra adekvatus ir netenkina lūkesčių. Ir todėl visiškai pagrįstai turėtų būti nepasirašytas.

Man nemalonioji žinia yra ta, kad migracija dokumente yra tiesiogiai siejama su darnaus vystymosi tikslais aiškinant, kad tai vienas iš būdų siekti 2030 tikslų. Manyčiau, kad ši sąsaja pernelyg neatsargi, ji gali diskredituoti (ir jau diskredituoja) pačią darnaus vystymosi idėją. Tai reikalauja atskiro aptarimo. Bet apie tai – kitame įraše.

Skelbta asmeninėje FB paskyroje lapkričio 29 d.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *