Liutauras Stoškus: Kodėl nepalaikau Almos Vaitkunskienės atleidimo iš pareigų

Yra 3 esminės priežastys, dėl kurių aš niekaip negaliu palaikyti Almos Vaitkunskienės atleidimo iš užimamų pareigų.

1) ATSAKOMYBĖS PERKĖLIMAS.
Nors iš pranešimų spaudoje atrodytų, kad meras savo nuomonę pakeitė per porą naktų, taip nėra. Meras jau kuris laikas neformaliuose pokalbiuose kėlė tam tikras su administravimu susijusias problemas (jų čia korektiškumo dėlei nevardinsiu, juolab ne aš jas ir kėliau). Tos problemos, kylančios tikrai ne dėl kompetencijos nebuvimo, mano supratimu, yra pakankamai svarbios, bet ne tiek, kad taptų nepasitikėjimo priežastimi. Be to, tikras vadovas, susidūręs su tokia situacija, visų pirma turėtų nedelsdamas bandyti keisti situaciją, aiškiai ją komunikuodamas. Nes supratimas, kad kažkas yra blogai, prasideda nuo aiškaus ir atviro problemos komunikavimo ir atitinkamų nurodymų koreguoti padėtį. Tai yra elementarus žingsnis, kurį privalo padaryti kiekvienas geras vadovas. Taip pat ir meras. Tačiau, kaip suprantu, tokio aiškaus ir nedviprasmiško komunikavimo nebuvo, tuo pat metu buvo viešai komentuojama, kad viskas yra puiku, sklandu ir gerai. Vadinasi, meras, matydamas tam tikras problemas, jų nesiėmė spręsti ir tokiu būdu prisiėmė ir atsakomybę už pasekmes. Tokiame kontekste po tam tikro laiko atliekamas atstatydinimo veiksmas neišvengiamai turi būti traktuojamas kaip ir savosios atsakomybės dėl neveiklumo perkėlimas ant kito asmens. O tai nėra garbinga;

2) ESMINĖ ATLEIDIMO PRIEŽASTIS NĖRA ŽINOMA
Nors meras prieš keletą dienų jau gana tiksliai suformulavo administracijos direktorės atleidimo priežastis, tik nepateikė konkrečių pavyzdžių,  vis dėlto kyla įtarimų, kad tikroji atleidimo priežastis nėra paviešinta. Šią abejonę dar labiau sustiprino į viešumą išėjusi informacija, kad meras Almai Vaitkunskienei siūlė užimti patarėjos postą Vilniaus šilumos tinkluose, o po metų – postus Vilniaus šilumos tinklų ir Vilniaus vandenų valdybose. Tai rodo, kad jei iš tiesų atleidimo priežastys būtų tokios, kaip viešai įvardinama, galima būtų rimtai suabejoti, ar tokį „netinkamą“ žmogų reikėtų skirti į vieną ar kitą valdybą.

3) NESILAIKOMA DEKLARUOJAMO SKAIDRUMO PRINCIPO
Ši, trečioji, priežastis man atrodo pati reikšmingiausia. Siūlydamas Almai Vaitkunskienei patarėjo postą, o po to vieną ar kitą valdybų nario postą, meras parodo, kad jo pačio siūlytos ir mūsų nusistatytos įmonių valdymo ir valdybų narių atrankos skyrimo taisyklės yra tik širma akims. Patarėjo posto, mano žiniomis, šiuo metu nėra, vadinasi, šis postas yra dirbtinai kuriamas konkrečiam žmogui, kas vėl mus sugrąžina į tuos laikus, kai valstybinėse įmonėse buvo kuriami postai saviems ar „atlikusiems“ žmonėms. Prisiminkime Lietuvos geležinkelius. Ir naujai skelbiamą informaciją apie patarėjų skyrimą Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, kur steigiami nauji 3–5 direktoriaus patarėjų etatai galbūt su Liberalų sąjūdžiu susijusiems politikams. Apie tai, atrodo, nežinojo nei dabar atleidžiama Alma Vaitkunskienė, nei šią sritį kuruojantis Gintautas Paluckas.
Valdybų narius atrenka nepriklausomas atrankos komitetas, kuris turi spręsti, kurie iš kandidatų yra tinkamiausi užimti valdybos postą. Dar daugiau, po to dar stebėtojų taryba turi iš atrankos komiteto pasiūlytų asmenų atsirinkti tuos, kuriais pasitiki. Ar galėtų meras garantuoti būsimus paskyrimus, jei atrankos komitetas iš tikrųjų būtų savarankiškas darinys? Manau, kad ne. Nes pasirinkimas vieno ar kito kandidato turėtų priklausyti nuo to, kurio kandidatūra yra geriausia, o ne nuo to, ką vienam ar kitam yra pažadėjęs meras.
Dar pačioje kadencijos pradžioje formuojant valdybas kilo nemažas nepasitenkinimas, kai į VVT valdybą buvo „atrinktas“ Arūnas Šikšta, o apie tai, kad  jam rengiama valdybos pirmininko, o gal ir įmonės vadovo vieta, visi šnekėjo dar iki „atrinkimo“. A. Šikštos vadovaujama valdyba po kelių imituotų konkursų įmonės vadovu pasirinko Gintarą Maželį, vieną iš savo valdybos narių, kurio darbas įmonėje baigėsi skandalu ir atleidimu iš darbo. Po kiek laiko paaiškėjo, kad panašiai „atrinkta“ ir visa Vilniaus vandenų valdyba.
Tie faktai rodo, kad meras, žodžiais skelbdamas skaidrumo standartus ir politikos atskyrimą nuo valdymo, iš tikrųjų aktyviai dalyvavo ir toliau dalyvauja valdybų formavime, parinkdamas sau parankius asmenis.
Čia būtina paminėti, kad būtent Alma Vaitkunskienė ėmėsi žingsnių skaidrinti šį procesą, kai valdybų formavimas pradėjo strigti, ir būtent meras į Tarybos posėdžių darbotvarkę netraukė aiškiau įmonių veiklą reglamentuojančio Almos Vaitkunskienės parengto sprendimo projekto.
Neapsikentus nuolatinio blokavimo, dabar šis projektas bendru sutarimu yra teikiamas nuo Savivaldybės Antikorupcijos komisijos pritarus tiek Vilniaus Tarybos pozicijos, tiek opozicijos nariams.

Akivaizdu, kad tokiame kontekste pritarti administracijos direktorės Almos Vaitkunskienės atleidimui yra tolygu pritarti šiai gana slidžiai mero politikai, kuri tuo toliau, tuo daugiau kelia klausimų.

 

Liutauras Stoškus yra Lietuvos Sąrašo frakcijos narys Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *