Liutauras Stoškus. Vilniaus taryba apmaudžiai suklydo

Stokit, kur einate? Esate privačioje teritorijoje. Jei neklausysite, paleisiu šunį“. Tokių ir panašių grasinimų, manau, teko išgirsti ne kartą visiems, kas mėgsta savaitgaliais nuvykti pasivaikščioti po bet kurio gražesnio ežero apylinkes. Nesvarbu, kad jūs esate ežero apsauginėje zonoje, kur įstatymai numato laisvą visų žmonių judėjimą. Teritorijos savininkas taip pat išmano nuosavybę ginančius įstatymus ir savo teises, gal net geriau už jus. O įstatymai tikrai nedraudžia savo teritorijoje laikyti palaidų šunų.

Jei ne šuo, yra ir kitų būdų užsitikrinti, kad svetimi neužeitų į tavo teritoriją. Galima primesti akmenų, rąstų, iškasti griovį. Galima ir gėlyčių plačią juostą pasodinti – tikrai ne kiekvienas pasiryš per gėles tiesiai traukti.

Bet visa tai – atokiau nuo žmonių, kur tik savaitgaliais ar atostogų metu žmonių srautas padidėja. O įsivaizduokime tokią situaciją mieste. Pavyzdžiui, Vilniuje. Lyg ir vieša, bet privati erdvė, kur turi atsiklausti savininko norėdamas praeiti 20-30 metrų. O po 20 metrų – kito savininko. Sakysite, fantazija?

Fantazija tai buvo iki trečiadienio, šių metų gruodžio 16 dienos, kada Vilniaus taryba savo sprendimu šią absurdišką fantaziją pavertė realybe. Ignoruodama Vilniaus bendrojo plano sprendinius, teisininkų išvadas, specialistų perspėjimus, galų gale pačios Tarybos Miesto planavimo ir plėtros komiteto daugkartinius neigiamus sprendimus. Nuo šiol parkų, skverų ar aktyviai rekreacijai skirtos teritorijos galės būti… privačiose gyvenamosiose teritorijose. Savininkai pasižada… neužsitverti ir leisti naudotis. Apie šunis, gėlynus ar akmenų instaliacijas nekalbama. Įsivaizduokite Vingio parką, išdalintą rėžiais, kuriuose kiekvienas savininkas vis savaip savo teritoriją susitvarko. Ne, tvorų nestato. Bet ar bus įmanoma Vingio parke pasivaikščioti, jei vienas sklypo savininkas krūmą, kitas medį vietoj buvusio tako pasisodins. O dar kuris ir šunį pasileis.

Po trečiadienio sprendimo tai tapo realybe būsimiems Zujūnų gyventojams. Taip ir įsivaizduoju Zujūnų daugiabučio gyventoją vedantį savo du vaikus pažaisti į privatų sklypą ir mėginantį įtikinti sklypo savininką, kad jis turi tam teisę. Nes yra toks susitarimas. Net Registrų centre užregistruotas.

Kol kas tik Zujūnų gyventojai yra pasmerkiami. Bet precedentas padarytas. Tas pats toliau laukia ir būsimų Gulbinų, Mozūriškių ir panašių teritorijų gyventojų.

Kodėl taip mes nekenčiame Vilniaus gyventojų, kad lengvu mygtuko paspaudimu atimame iš jų teisę į visą hektarą žaliųjų plotų, kur galėtų ateiti neklausdami niekieno leidimo. Kodėl be jokių skrupulų prastiname gyvenimo kokybę? Užprogramuojame konfliktus pažeisdami teisės aktus. Nes teisės aktai aiškiai nustato, kad intensyviam naudojimui įrengiamuose želdynuose negali būti projektuojamos gyvenamosios paskirties teritorijos. Kokią žinią siunčiame tiems, kurie laikėsi įstatymų ir rengė dokumentus taip, kaip nustato teisės aktai? Kodėl ciniškas vystytojų noras užsidirbti būsimų gyventojų gyvenimo kokybės sąskaita yra toleruojamas ir remiamas? Ko verti yra įsipareigojimai dirbti miesto gerovei, jei savo veiksmais miesto priemiesčius verčiame kolektyvinių sodų kvartalais – be aiškios struktūros, rekreacinių teritorijų?

Tik 8 tarybos nariai (Lietuvos Sąrašo frakcija, dalis konservatorių ir vienas liberalas) balsavo prieš. Liberalų pozicija suvienijo savo jėgas su opozicija. Iš liberalų tik jų deleguotas vicemeras Linas Kvedaravičius nepalaikė projekto. Kategoriškai pasisakė prieš kitas vicemeras konservatorius Valdas Benkunskas. Du iš trijų vicemerų balsuoja prieš, o dabartinis ir buvęs merai vieningai paaukoja Zujūnų gyventojų gyvenimo kokybę dėl didesnio vystytojų uždarbio. Pagrindinis argumentas – neva parengta sutartis dėl leidimo naudotis sava teritorija pagerino situaciją(!). Pleistras ant prakirstos kaktos irgi pagerina situaciją. Tačiau jei greitosios pagalbos gydytojas, užuot susiuvęs kaktą, užklijuotų tik pleistrą, vargu ar toks pagerinimas tiktų.

Vienas komentaras

  1. Ar tai reiškia, kad atsiranda naujas, hybridinis sklypų paskities tipas, jungiant visuomeninę funkciją su bet kuria kita?

    Ir kaip tokiuose sklypuose bus vykdoma medžių ir telkinių priežiūra? Kas ją vykdys, kokiais įstatymais vadovaujantis? Tokiuose sklypuose augantys želdynai – privatininko ar vis dėlto savivaldybės (miesto gyventojų) turtas?

    Labai blogas precedentas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *