LS kandidatas Antanas Kulakauskas: Dabartinė Lietuva – istorijos subjektas ar valdymo objektas?

Nors Lietuva iš inercijos dar tęsia kultūriškai savito istorijos ir politikos subjekto – valstybės-nacijos (ar tautinės valstybės) – egzistenciją, bet viešpataujančio elito politikoje, iš esmės nepriklausomai nuo jo partinės priklausomybės, dominuoja, gal net nesąmoningai pasirenkama, valstybės kaip valdymo objekto paradigma.

Žinoma, tai atitinka ekonominio neoliberalizmo doktriną, kuria pastaruosius trisdešimt metų remiasi globalizacijos procesą valdyti ar bent koordinuoti mėginančios jėgos, kuri išmoningos, veik visa apimančios propagandos dėka tapo masinio „mąstymo“ būdu, formuojančiu ir palaikančiu vartotojišką visuomenę, ja – minėta doktrina – grindžiamas, tiesa, ne atvirai, ir vadinamasis ES integracijos procesas, bet šios globalios politikos rezultatas – atvirkščias tam, kuris jos formuotojų deklaruojamas kaip siekiamybė.

Tas rezultatas – tai nesuvaldomo chaoso, bemaž visuotinio ir visaapimančio nesaugumo, žmonijos istorijoje dar neregėtos turtinės ir galios poliarizacijos (o tai reiškia, ir nelaisvės sferos) didėjimas, keistas rūpestis demokratija vadinamos politinės sistemos geografine plėtra ir jos – šios sistemos – vidinė degradacija, virsmas savo karikatūra: politinio šou verslo, vadinamųjų viešųjų ryšių (t.y. „makaronų kabinimo ant ausų“ meno, įgijusio net atskiros, universitetinės mokslo disciplinos statusą) ir biurokratinio administravimo miksu, kai politinė atsakomybė palaidojama sveiku protu nesuvokiamose biurokratinėse procedūrose ir jas reglamentuojančių taisyklių džiunglėse.

Visa tai ir Lietuvos realybė. Neabejoju, atsiras balsų, kurie sakys, kad ne viskas pasaulyje, o ir Lietuvoje, taip jau blogai. Žinoma. Bet ir vėžiu sergant ir turint pinigų galima nusipirkti prabangų automobilį, jachtą ar vilą, ypač jei nesi sulaukęs žilos senatvės, ir mėginti džiaugtis gyvenimu… Tik ar tai protingiausia strategija ?

Tad esminiai klausimai yra vertybiniai moraliniai. Ar tai, kas gerai kažkam, yra gerai visiems ? Ar tai, kas blogai kažkam, nėra visų problema? Žinoma, šie klausimai prasmę turi ne individo, o visuomenės kaip sistemos ar organizmo lygmenyje.

Keldamas šiuos klausimus neturiu iliuzijų, kad jie kaip nors gali paveikti dabartinį politinį visuomeninį Lietuvos gyvenimą, bet laikausi nuostatos, kad yra svarbu, kad šie klausimai egzistuotų viešojoje erdvėje, net jei tai vadinamieji socialiniai tinklai – vienas iš jos (viešosios erdvės) fragmentų.

Skelbta Veidaknygėje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *