LS kandidatas Gintautas Terleckas: Politika Lietuvoje turi remtis socialinio teisingumo ir pagarbos asmeniui principais

Kaip ir 2015 m. dalyvaudamas rinkimuose į Vilniaus miesto Tarybą, teigiu, jog ilgą laiką maniau, kad tie, kas sprendžia  valstybės, miestų valdymo klausimus, žino už visus kitus ir už mane, kaip geriausiai tai daryti. Paklusdavau valiai daugumos tautiečių, kai į valdžią jie rinkdavo pačius profesionaliausius kandidatus. Lietuvą valdė plačiapečiai ekonomistai, įgudę teisininkai, tarptautinius santykius išmanantys specialistai. Kaip atsitiko, kad dvidešimt šeštaisiais Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metais grėsmės mūsų tautos, jos valstybės išlikimui tik didėja? Ar dėl to tik išorinės jėgos kaltos?

Esame didelių socialinių kontrastų draskoma Europos Sąjungos šalis. Apie 22 nuošimčiai  jos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos.Tauta skausmingai mąžta, Tėvynę palieka tūkstančiai ne vien nuo ekonominių negalių bėgančių piliečių. Ne viena valdžia žadėjo šiuos grėsmingus vyksmus sustabdyti. Deja… Šių negerovių priežastis – didėjanti takoskyra tarp valdančiųjų  ir didžiosios bendruomenės dalies. Ji nesaugi, nesuprasta, neišklausyta, atstumta. Tokios liūdnos jausenos  neišgydys jokie  pigūs   propagandiniai triukai. Vadinamosios makro ekonomikos skaičiai mirtingo  piliečio gyvenimo nepakeičia. Ar jų susakralinimas neprimena dar neužmirštų okupantų žadėto komunistinio rojaus? Subliuško viltys,  kad  įvestas euras pagyvins Lietuvos ekonomiką. Kainų šuolis sumažino  piliečių perkamumo galias. Dėl to sulėtėję  piniginiai-prekiniai santykiai bręstančios pasaulinės krizės fone tik sunkins jos įveikimo galimybes.

Kam reikalingas tikras ar tariamas profesionalumas, jei jis taip dažnai nedera su bendruomenės interesais, poreikiais, visaverčiu gyvenimu?  Einu į rinkimus, kad būtų įgyvendinta Lietuvos sąrašo politinė vizija: kad būtų pakeista valstybės valdymo politika, kad stiprėtų tauta ir Lietuva išliktų valstybe. Mes galime susikurti saugią ateitį, apginti  nacionalinius interesus. Valdžia turi  priklausyti piliečiams. Dvasiškai ir ekonomiškai išlaisvėję , tarpusavy besitardami jie pajėgūs valdyti valstybę. Būsimų politikų dėmesys turi būti sutelktas į kultūrą, švietimą, mokslą, skurdo mažinimą, teisingumo valstybėje stiprinimą. Dalyvaudamas rinkimuose  propaguoju Lietuvos sąrašo idėjas. Jei būčiau išrinktas aukščiausios atstovaujamos valdžios nariu, man užtektų  jėgų ir sąžinės siūlomai  piliečių valiai įgyvendinti. Dėmesį skirčiau įstatymams, kurie paliktų asmeniui, šeimai neapmokestintų pajamų dalį, leidžiančią išgyventi. Būtini įstatymai, skatinantys šeimų gausėjimą, lengvinantys neįgaliųjų, senyvo amžiaus piliečių gyvenimą. Valstybės lėšas galima gausinti ir taupyti išlaisvinant darbą. Tik ne taip, kaip siūlo naujojo Darbo kodekso kūrėjai. Įstatymai  turi ginti ūkininkus, smulkųjį verslą. Jo pagyvėjimas mažintų socialinių  išmokų prašančiųjų ratą. Išlaisvinkime dirbantį žmogų nuo didėjančių nepagristų prievolių, dvigubų apmokestinimų naštos. Valstybė privalo reguliuoti būtinųjų prekių, paslaugų kainas.

Kodėl įsitraukiau į Lietuvos sąrašo veiklą?

Man artimos Lietuvos sąrašo idėjos. Priimtinas partijos narių tarpusavio bendravimas, pakantumas kitai nuomonei, asmeniui.

Trumpai apie gyvenimą ir veiklą.

Gimiau 1958 m. sausio 29 d. Vilniuje, rezistentų Antano ir Elenos Terleckų šeimoje.
1976 m. baigiau Vilniaus 22-ą vidurinę mokyklą, o 1978 m. Vilniaus 21-oje technikos mokykloje įgijau šaltkalvio įrankininko specialybę. Okupacinės valdžios verčiamas dvejus metus praleidau sovietinės armijos batalionuose.1985 m. baigiau Vilniaus pedagoginį institutą (dabar LEU) ir įgijau  istorijos-teisės mokytojo specialybę.

Dešimt metų dirbau geografijos, istorijos mokytoju Vilniaus mokyklose. 1987 metų rugpjūčio 23 dieną dalyvavau pirmajame Lietuvos laisvės lygos organizuotame antisovietiniame mitinge. Dėl to buvau metamas iš darbo. Atgimimo laikotarpiu dalyvavau mokytojų sąjūdžio veikloje. Kelerius metus praleidau JAV. Grįžęs vadovavau  nedidelei uždarai akcinei bendrovei. 2015 m., remiamas Lietuvos sąrašo, dalyvavau rinkimuose į Vilniaus miesto tarybą. Šiuo metu esu Trakų istorijos muziejaus Medininkų pilies skyriaus vedėjas. Esu  vedęs, žmona Violeta. Vaikai : Paulius, Živilė, Irma. Laisvalaikį mėgtu leisti dirbdamas fizinį darbą, žūklaudamas gamtoje. Skaitau knygas, domiuosi muzika.

Istorijos mokslas, gyvenimo patirtis išmokė mane analitiškai vertinti įvairius reiškinius, daryti išvadas, taikyti jas darbe, gyvenime. Gerai pažįstu švietimo, nedidelio verslo, kultūros darbuotojų, šeimų, auginančių neįgalius vaikus, problemas .

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *