LS Tarybos narys Liutauras Stoškus: Vilniaus viešasis transportas – vargas dėl proto

 

Perskaičius UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau – VVT) parengtą elektrinio transporto atnaujinimo planą paaiškėjo, kad viešojo transporto vystymo strategija visiškai nepasistūmėjo į priekį. Keletas pagrindinių pastabų:

– į įmonę atėjusieji vadybininkai troleibusų ilgaamžiškumą suvokia kaip neigiamą jų savybę. Tad gyventojams belieka tikėtis, kad įmonė orientuosis į nekokybiškas, ne ilgiau nei 8 metus tarnaujančias transporto priemones (Berods toks yra nusidėvėjimo terminas, kuris patvirtintas viskam);

– plane aiškiai konstatuojama, kad kontaktinio tinklo keitimas į elektrinių autobusų įkrovos stoteles neturi jokio ekonominio pagrindimo. Bet nepaisant neblogos kontaktinio tinklo būklės naujajame plane daroma išvada, kad palaipsniui reikia pereiti prie elektrinių autobusų. Lieka neaišku, kodėl turime atsisakyti funkcionuojančio kontaktinio tinklo ir pereiti prie visiškai naujos infrastruktūros? Net turtingi Europos Sąjungos miestai nesiima diegti tokių naujovių be ES paramos. Spėju, kad viena iš priežasčių, kodėl vadovaujamasi tokia keista „logika“, yra kompetencijos trūkumas – įmonėje nebeliko kompetetingų kontaktinį tinklą ir troleibusų eksploatavimo subtilumus išmanančių žmonių;

– plane neanalizuojami kontaktinio tinklo plėtros ir modernizavimo aspektai, įgalinantys dar labiau sumažinti elektrinio transporto ridos savikainą;

– nors miesto Tarybos buvo aiškiai konstatuota, jos sprendime įrašyta ir su įmonės vadovu suderinta nuostata, kad kasmet turi būti sukaupiama po 2 mln eurų el. transporto atnaujinimui, plane pateikiami kiti skaičiai – tik 2 mln. per 3 metus. Laikantis tarybos sprendimo iki 2020 metų turėjo būti sukaupta 8 mln. eurų, už kuriuos sostinėje lizingo būdu būtų galima įsigyti ne 5, kaip dabar rašoma plane, o nors 30 naujų transporto priemonių;

– iš plano matyti, kad esminio proveržio elektrinio transporto vystymo srityje nėra numatyta. Vidutinis troleibusų amžius 2020 m. išlieka 19.10 metų;

– plane numatyta kasmet išleisti po 100 tūkst. eurų elektrinių autobusų surinkimo galimybių analizei rengti. Dokumente nėra pateikta jokios konkrečios informacijos, kuri leistų tikėtis, kad suplanuotos lėšos duos efektą: nėra rodiklių, nėra tokių darbų pagrindimo, neaišku, kodėl orientuojamasi tik į autobusus. Be tokios informacijos pritarti šiai priemonei tiesiog negalima.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *