M. Matulevičius, G. Terleckas: Kodėl Vilniaus valdžia remia žemės savininkus?

Estijos sostinė Talinas iš žemės mokesčio surenka 25 mln. eurų, o Vilnius tik 3,5 mln. eurų.. Kaip galima paaiškinti tokius didelius skirtumus?

Šią savaitę Vilniaus tarybos dauguma nusprendė palikti rekordiškai žemus žemės mokesčius Vilniuje. Priminsime, kas praeitais metais Vilniuje komercinės paskirties žemės mokestis buvo sumažintas daugiau kaip tris kartus – nuo 0,4 proc. iki 0,12 proc. Taip pat sumažintas ir gyvenamosios paskirties žemės mokestis nuo 0,2 iki 0,12. Liberalų frakcija skelbė, kad tokiu būdu gerina verslo aplinką bei skatina žemės privatizavimą. Vilnius šiais metais neteko apie 500 tūkstančių eurų pajamų. O didieji prekybos centrai „sutaupė“ po keliasdešimties tūkstančių eurų.

Šiuo metu žemės mokesčiai Vilniuje yra kelis kartus mažesni nei Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Rygoje. Taip pat 20 kartų mažesni nei Taline, nes Estijos sostinėje žemės mokestis dar 2008 metais siekė 0,6 proc., tačiau po tarptautinių organizacijų rekomendacijų buvo padidintas iki 2,5 proc. Taip pat nevertėtų pamiršti, kad Vilnius tebepirmauja tarp labiausiai prasiskolinusių miestų – sostinės skola siekia 268 mln. eurų. Tad kodėl sostinės valdžia, neturėdama pakankamai lėšų naujų vaikų darželių įrengimui, neišgalėdama normaliai finansuoti mokyklas bei teikti visavertes socialines paslaugas, atsisako teisėtų pajamų?

Žinoma, gali kilti klausimas, kam iš viso reikalingi žemės mokesčiai? Dar 2010 metais ekonomistas Raimondas Kuodis rašė, kad šis mokestis yra gana patrauklus tiek ekonomikos teorijos, tiek ir socialinės nelygybės mažinimo politikos požiūriu: „Užsienio šalyse jis dažnai taikomas kaip priemonė, užtikrinanti savivaldybių finansinę nepriklausomybę – jos gali pasirinkti, kiek, kokių ir kokio lygio viešųjų paslaugų teikti vietos bendruomenei. Ekonomistų nuomone, NT mokestis yra geras mokestis, nes nelabai iškreipia ekonominę elgseną,nes žemės pasiūla kiekvienoje konkrečioje šalyje nekinta. Žemės pasiūlos pastovumas reiškia, kad jos savininkai negali šio mokesčio nemokėti – „žemės į kitą šalį neišveši“ – rašė labai įtakingas XIX a. JAV socialinės filosofijos atstovas Henry George’as dar 1879 m. išleistoje knygoje.“

Tačiau ekonomika nesidomintis žemės savininkas vėl paklaus: jeigu jau sumokėjau už žemę, kodėl dar turėčiau mokėti mokesčius nuo jos vertės? Šių mokesčių prasmę neabejoja pakankamai liberalios šalys – JAV, Didžioji Britanija ir kitos, kur metinis žemės mokestis siekia nuo 3 iki 6 proc. valdomo sklypo vertės. Nes suvokiama, kad jei visi mokesčių mokėtojai investuoja į miesto infrastruktūrą, aplinką, patrauklumą, įsigytos žemės vertė vis kyla.

Vilniuje šio civilizuoto požiūrio pritrūko. Sostinėje visos privačios žemės vertė dabar siekia per 3 milijardus eurų. Savivalda turi teisę nustatyti žemės mokesčių tarifus nuo 0,01 proc. iki 3 proc. Tokį sprendimą galima būtų suprasti, jei kalba eitų apie minimaliausių tarifų nustatymą dirbamai žemei viename iš nederlingų Lietuvos rajonų. Tačiau Vilniaus situacija visiškai kita. Štai UAB “Palink”, valdanti prekybos centrus IKI, Vilniaus miestui 2016 metais sumokėjo 36 219 eurų, tačiau šiais metais ši suma sieks tik apie 12.000 eurų. Žinoma, tokias mokestines dovanas galima būtų vadinti verslo “skatinimu”, tačiau tai stebina Europos Komisiją, TVF, OECD ir kitas tarptautines organizacijas organizacijas, kurios menkus turto mokesčius Lietuvoje laiko didele klaida.

Negana to, tiek komercinės, tiek asmeninės paskirties žemės sklypų savininkai, pajutę mokestinę naudą, šiais metais dar padidino savo reikalavimus. Lenkų rinkimų akcijos ir rusų aljanso frakcija pateikė siūlymą sumažinti žemės mokestį dar 3 kartus iki 0,04 proc.! Tuo pat metu pasigirdo reikalavimų, jog miestas turi žymiai daugiau investuoti į sostinės pakraščių infrastruktūrą. Įdomu, kieno sąskaita šios investicijos turi būti daromos? Jaunų šeimų, neturinčių galimybių gauti vietą valstybiniuose darželiuose, nesutvarkytų mokyklų ar tų vilniečių, kurie gyvena žemiau skurdo ribos?

Lietuvos Sąrašo frakcija siūlė grįžti prie civilizuoto žemės mokesčio traktavimo ir nustatyti 2018 metais 0,24 proc tarifą komercinės paskirties žemės valdai bei 0,18 proc. gyvenamosios paskirties žemei. Vilnius gautų 5 mln. eurų pajamų, vietoj dabar planuojamų 3,8 mln. eurų. Tikrai yra ne vienas svarbus švietimo, kultūros ar socialinės srities projektas, kuriems galima būtų paskirstyti papildomą 1,2 mln. eurų.

Deja, visada besišypsantis Vilniaus meras net neleido pristatyti įregistruoto pasiūlymo. Parama stambiesiems žemės savininkams suteikta visų vilniečių sąskaita.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *