Nauja Kastyčio Braziulio knyga – „Visiškai slaptai“

visiskai-slaptai-virselis
Knygos „Visiškai slaptai“ viršelis. Iliustracija iš almalittera.lt

Ilgus metus buvau iki kaulų smegenų saugumietis. Nors ir labai nemėgstu visko, kas susiję su karu, ginklais, kariniais reikalais, nacionaliniu saugumu, likimas mane nubloškė kaip tik į šią sritį. Visas mano gyvenimas yra susijęs su nacionaliniu, valstybės, įmonės ar atskiro žmogaus saugumu. Ilgus metus studijavau kontržvalgybą Maskvoje. Mokiausi sekti, verbuoti, palaužti žmones ir ištraukti iš jų informaciją. Vėliau dirbau Lietuvos valstybės saugumo departamente. Taikiau išmoktus informacijos rinkimo metodus. Tiesiog reikalavau daugiau tyrimų, daugiau kratų. Kovojome su blogybėmis visuomenėje, nustatydavome pavojingus valstybei nusikaltėlius. Norėjosi pagauti jų kuo daugiau, kuo daugiau pasodinti į kalėjimą. Svajojau apie kuo palankesnius su mano darbu susijusius įstatymus ir poįstatyminius aktus. Svarbiausia buvo, kad tie įstatymai netrukdytų siekti tikslų, kad netaptų kliūtimi kovojant su nusikaltėliais. Besąlygiškai tikėjau valstybe ir jos vadovais. Taip galvojau. Tuo tikėjau. Pasaulį mačiau dviejų spalvų – juodą ir baltą. Buvau iki kaulų smegenų saugumietis.

Dabar esu iki kaulų smegenų pilietis, ginantis žmogaus teises ir laisves nuo žvalgybos agentūrų siautėjimo. Kai iš valstybės tarnybos išėjau į laisvąją rinką, per trumpą laiką pamačiau ir supratau, kad gyvenimas nėra juodas ir baltas. Jis spalvotas, daug įdomesnis, sudėtingesnis ir įvairesnis. Buvo keista, kad visuomenę sudaro ne tik valstybei lojalūs žmonės ir valstybės priešai. Ji susideda iš daug įvairių žmonių, kurie gyvena savo gyvenimą, siekia tikslų, mėgina įveikti kasdienes savo problemas. Tik po kelerių metų intensyvaus privataus gyvenimo pradėjau suvokti,kad negalima, ypač dirbant teisėsaugos struktūrose, kur sprendžiami žmonių likimai, daryti skubotų išvadų apie žmogų, organizaciją, įmonę, partiją, negalima galutinai neįsitikinus žmogaus kaltinti, iškart pasmerkti ir priskirti jį prie nusikaltėlių. Pamačiau, kad žmogus su savo teisėmis ir laisvėmis yra bejėgis prieš teisėsaugos struktūrų galią, prieš valdžią. Teisėsaugos girnos sumala ir kaltus, ir nekaltus. Visuomenės nelabai supranta ir suvokia tikrosios padėties. Todėl tapau iki kaulų smegenų piliečiu, padedančiu žmonėms ginti ir saugoti savo privatų gyvenimą.

Nusprendžiau žmonėms padėti suvokti padėtį. Važinėju, kalbuosi su jais, aiškinu, vedu seminarus, diskusijas privataus gyvenimo apsaugos temomis. Žmonės tuo domisi, jiems tai yra svarbu. Jie daug klausinėja ir daug dalykų nežino ne todėl, kad yra kvaili, o todėl, kad niekada nesigilino į asmeninio gyvenimo apsaugą. Į šią lengvai skaitomą knygą „Visiškai slaptai“ sudėjau svarbiausias savo mintis ir patarimus, kad kiekvienas prieš miegą galėtų pavartyti, paskaityti ir sužinoti ką nors naujo ir naudingo.

Knygoje skaitytoją supažindinu su trimis svarbiomis temomis:

  • Pavojai, kuriuos gali kelti žvalgybos agentūros, privatūs detektyvai? Kokie yra šie pavojai? Kuo jie pasireiškia? Ar jie tikėtini? Kodėl reikia jų saugotis?
  • Teisinės mūsų gyvenimo ir darbo sąlygos. Kam jos yra palankesnės – žmogui ir jo teisėms bei laisvėms ar valdžiai, kuri kontroliuoja teisėsaugos struktūras ir daro joms poveikį? Kieno teises ir galias gina mūsų šalies įstatymai?
  • Informacijos rinkimo metodai. Kokie yra informacijos rinkimo metodai? Kaip jie veikia? Kaip laiku atpažinti, kad esate sekamas? Kaip elgtis sužinojus, kad esate sekami? Kaip apsaugoti savo privatų gyvenimą?

2016 m. vasario 28 d. (sekmadienį) 10 val. Vilniaus knygų mugėje rašytojų kampe kviečiu į mano knygos „Visiškai slaptai“ pristatymą.


Ištrauka iš knygos:

Ar esate įdomus žvalgybos agentūroms?

Taip, jūs įdomus žvalgybos agentūroms. Jeigu einate aukštas pareigas valstybės institucijose, jei esate vadovas ar didelės privačios ar valstybės įmonės administracijos atstovas, ar vienas iš tų, kurie aktyviai dalyvauja visuomeninėje ar politinėje veikloje, tai esate labai įdomus.

Daugelio žmonių daromos klaidos

Vieni suserga paranoja ir yra įsitikinę, kad juos žvalgybos agentūros seka 24 valandas per parą. Jie jaučia didelę įtampą, stipriai jaudinasi. Ši savijauta daro didelę įtaką jų priimamiems sprendimams ir trukdo žmogui normaliai gyventi, nors dažniausiai paaiškėja, kad žmogus nėra sekamas. Lietuvos žvalgybos agentūros nepajėgios sekti visus žmones. Nėra tokių nei techninių, nei žmogiškųjų galimybių. Sirgti paranoja yra žalinga.
Kita žmonių grupė džiaugiasi, kad yra sekami savų ir svetimų valstybių žvalgybos agentūrų. Jie tvirtina, kad jaučiasi saugesni, kai agentūros klausosi jų telefoninių pokalbių, skaito jų elektroninius laiškus ar stebi jų veiklą internete. Jie nusikaltimų nedarė ir nesirengia daryti, todėl nebijo jokio sekimo ir informacijos apie juos rinkimo. Jie besąlygiškai pasitiki valstybės institucijų veikla. Tai yra naivi ir klaidinga nuomonė, kuri žmonėms pridaro daug bėdų. Vėliau kai iškyla problemų, kai karjera ar žmogaus gyvenimas sugriaunamas, grįžti atgal ir elgtis deramai, atsargiai nėra galimybės. Laiko atgal neatsuksi. Telieka graužtis dėl savo kvailos galvos.
Jeigu jūs nedarote nusikaltimų, niekada jų nedarėte ir nesiruošiate daryti, tai dar nereiškia, kad esate neįdomus, jumis niekas nesidomi ir nerenka apie jus informacijos. Yra įdomūs ne jūsų nusikaltimai, o privatus gyvenimas. Žvalgybos agentūros itin domisi žmogaus silpnybėmis, tokiomis kaip priklausomybė nuo alkoholio, azartinių žaidimų, moterų, narkotinių medžiagų. O gal turite rimtų problemų, kurias slepiate nuo visuomenės, artimųjų, draugų? Nenorite, kad jie sužinotų, nes prarasite juos visiems laikams ir susigadinsite reputaciją bei gyvenimą? Tai gali būti jūsų skolos, įsipareigojimų nevykdymai, pažadų netesėjimai, ryšiai su nusikalstamomis ar ekstremistinėmis grupuotėmis.

Kodėl žvalgybos agentūroms yra itin įdomios jūsų silpnybės ir pažeidžiamos vietos? Todėl, kad vyksta arši, agresyvi ir negailestinga konkurencija tarp verslo kompanijų, politinių partijų, organizacijų, asmenų, valstybių dėl vietos po saule, dėl geresnio posto, dėl rinkos, dėl didesnio pripažinimo, dėl žaidimų azarto. Konkurencija yra pagrindinis motyvas, kuris verčia rinkti informaciją apie privatų žmonių gyvenimą ir kištis į jį.

Visais atvejais kiekviena žvalgybos agentūra, kad gautų konfidencialios informacijos apie įmonę, organizaciją ar valstybę, pirmiausia turi rasti agentą – žmogų, kuris padėtų tokios informacijos gauti, atidarytų duris ir įleistų konkurentą į didžiausių bendrovės paslapčių pasaulį. Atminkite, kad pirma visuomet yra renkama informacija apie įmonės darbuotojus, jų silpnas ir pažeidžiamas vietas. Jie užverbuojami agentais arba informatoriais. Saugodami privatų gyvenimą, apsaugosite komercines įmonės ar valstybės paslaptis. Privatus žmogaus gyvenimas visada yra svarbiau nei visos kitos paslaptys.

Konkurentai, nesvarbu kokie, siekia neutralizuoti savo priešininkus, oponentus, patraukti iš kelio, kad netrukdytų veikti. Jie nori jus valdyti, vadovauti jiems. Nori, kad konkurentas dirbtų jam, priimtų jam palankus sprendimus. Šiuos tikslus galima pasiekti tik tarp konkurento žmonių užverbavus kuo daugiau agentų.

Pagrindiniai konkurentų uždaviniai į pagalbą pasitelkus agentus

  • Rinkti informaciją apie konkurentą, jo veiklą, silpnybes ir pažeidžiamas vietas. Tiksliai žinoti, kokių problemų turi klientas, kokie jo laimėjimai.
  • Daryti įtaką konkurento sprendimams, teikiant jam klaidingą informaciją, įkalbinėjant jį. Šie sprendimai turi būti palankūs konkurentui arba nedaryti jam žalos.
  • Griauti konkurentų įmonę iš vidaus, dezinformuoti juos, kliudyti priimti sprendimus, sabotuoti, vilkinti darbus, naikinti turtą, šmeižti, skleisti gandus ir kelti intrigas.

Šaltinis: alfa.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *