Prasidėjo rinkiminiai debatai vastybinėje televizijoje – ar „Eligijaus šeimą“ papildys ir LRT ekspertai?

Dalijamės lrt.lt ir jos ekspertų nuomonėmis apie rinkiminių debatų tvarką – išankstinius susitarimus, kas diskutuos tarpusavyje. Ir politikos apžvalgininkų samprotavimais, kas vertas lyderių vardo, visuomenės ir ekspertų dėmesio.

Dar pavasarį socialdemokratai, konservatoriai, „valstiečiai“, „darbiečiai“ ir liberalai  susitarė, kad LRT TELEVIZIJOS debatuose visą laiką dalyvaus drauge.
LRT sprendimu, ir 10 pakviestų ekspertų komentuos tik didžiųjų partijų debatus.

Sveikiname gausėjančią  „Eligijaus šeimą“ ir naująsias lietuviškosios demokratijos tradicijas:

Debatai per LRT televiziją: didžiųjų partijų pasirodymus įvertins dešimt ekspertų:

(…)

Debatų dalyvių ratas turėtų būti siaurinamas?

Kaip jau minėta, šį pavasarį penkios parlamentinės partijos – socialdemokratai, konservatoriai, „valstiečiai“, „darbiečiai“ ir liberalai – susitarė, kad LRT TELEVIZIJOS debatuose visą laiką dalyvaus drauge. Tai reiškia, kad mažosioms partijoms irgi teks diskutuoti tarpusavyje (kartu su jomis iš didžiųjų bus tik „Tvarka ir teisingumas“.)

V. Laučius apie tokį didžiųjų partijų susitarimą atsiliepia palankiai. Jo nuomone, įdomiau, kai tarpusavyje diskutuoja tie, kurie jau ne pirmą kadenciją dalyvauja priimant sprendimus ir turi daug šansų išlikti didžiojoje politikoje po rinkimų.

„Mažosios partijos, niekaip nesugraibančios 5 proc. rinkėjų, nėra savaime vertybė ir įdomybė. Maža to, daugeliui žmonių būtų nelengva atsakingai rinktis ir iš penkių, jei tikrai stengtųsi visų išklausyti, o rinktis iš dvidešimties – tiesiog beprotiška“, – tvirtina LRT.lt portalo vyr. redaktorius.

Politologas L. Kojala mano, kad debatų dalyvių ratas ateityje apskritai galėtų būti susiaurintas.

„Daugelyje valstybių prieš rengiant viešus debatus yra formuojamos taisyklės, kurios nulemia, kas dalyvaus, o kas – ne. Pvz., JAV prezidento rinkimų debatuose trečiasis kandidatas, be respublikono ir demokrato, dalyvaus tuo atveju, jei keliose iš eilės nacionalinėse apklausose surinks 15 proc. Būtų sveikintina, jei panašūs konkrečiai apibrėžiami kriterijai imtų formuotis ir Lietuvoje“, – tvirtina L. Kojala.

Tuo metu ekonomistas R. Lazutka laikosi visai kitokio požiūrio – jo nuomone, mažosios partijos gali turėti gerų idėjų ir turėtų gauti daugiau galimybių jas viešinti.

„Nemaža dalis rinkėjų nusivylę pagrindinėmis partijomis, kurios turėjo galimybę parodyti, kaip geba valdyti. Daug kas pasigenda politikoje šviežio kraujo, todėl reikėjo duoti galimybę debatuose grumtis „naujokams“ (ar vadinamoms nesisteminėms partijoms) su turėjusiais valdžią, nes, jei jie ir nedideli skaičiumi, galbūt jų idėjos didžios. Didžiosios partijos tokiu sprendimu nedemonstruoja idėjinės didybės.

Juolab kad didžiųjų partijų tarpusavio diskusijų pamatome ir ne rinkimų metu, joms paprastai didesnis dėmesys tenka nušviečiant parlamentinį darbą. Vargu ar iš jų tarpusavio diskusijų galime tikėtis naujų idėjų, kurių galbūt turi mažieji, bet neturi tiek galimybių jas viešinti, argumentuoti, pasitikrinti diskusijose su senais politikos vilkais“, – mano R. Lazutka.

Viešųjų ryšių ekspertas A. Katauskas, komentuodamas didžiųjų partijų susitarimą diskutuoti tarpusavyje, sako įžvelgiąs ir privalumų, ir trūkumų.

„Lyg ir rizikuojame, kad mažųjų partijų debatų žiūrimumas gali būti kur kas menkesnis, nes didžiosios partijos dėl to ir didelės, kad turi daug palaikytojų. Be to, tai neleidžia mažosioms pasirodyti šalia didžiųjų. Čia matau ir privalumą, nes dažnai mažosios partijos labai stipriai linkusios iš debatų daryti rinkiminį šou, kalbėti be jokių argumentų. Tai jų sujungimas į vieną vietą gali būti visai protingas žingsnis, turint omenyje, kad didelių galimybių tos partijos neturi.

Tačiau mažųjų partijų atstovai gali gerai pasirodyti kai kuriose vienmandatėse apygardose. Jų populistiniai pasisakymai per debatus sulauktų labai rimtos kritikos iš didžiųjų partijų, jeigu debatuose dalyvautų kartu, – tai leistų rinkėjui suvokti, kiek tų mažųjų partijų ar atskirų jų politikų pasisakymai turi ryšio su realybe“, – įsitikinęs A. Katauskas.“

(…)

Apie rinkimų įstatymo paradoksus jau rašėme :

„Lietuvos sąrašas“, kreipėsi į teismą išaiškinimo, ar VRK veiksmai, sudarant LRT rinkiminių laidų dalyvių sąrašus, nepažeidė Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lygiateisiškumo principo ir iš Konstitucijos kylančių teisinės valstybės principų.

„Lietuvos sąrašo“ įsitikinimu, VRK veiksmai apriboja piliečių, rinkėjų teisę gauti išsamią ir visapusišką informaciją, pažeidžia jų laisvę Seimo rinkimų metu susidaryti savo nuomonę.

Administracinis teismas šį klausimą nagrinėti atsisakė.

 

Vienas komentaras

  1. Nu va ir padalino į dvi Lietuvas. Taip vadinamą elitą (valdžiagyvius) ir runkelius.
    Mano siūlymas rinkėjams: įvertinkite kokioje Lietuvoje valdžios valia gyvenate, už tos Lietuvos kandidatus ir balsuokite.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *