LS kandidatė Vilija Morkūnaitė: Džiaugiuosi, kad žmonės pasitiki

Jei nesaugosime savo kultūros, kam tuomet reikalinga sava kariuomenė?

Štai tokią tezę pasirinkau savo pagrindiniu rinkimų šūkiu. Ne vieną dešimtmetį dirbu kultūros srityje, todėl geriausiai suprantu šios srities situaciją ir problemas. Kultūrą suprantu kaip platų būties lauką, kuriame sudygsta visos sėklos: istorinės atminties ir mokslo pažangos, švietimo ir verslo. Tai dirva, kurioje skleidžiasi mūsų tapatybė. Tad, jei nesaugosime to, kas padaro mus, lietuvius, savitais ir išskirtiniais, gebančiais praturtinti pasaulį originaliu požiūriu ir sprendimais, vadinasi, visos išlaidos bei pastangos stiprinti savą kariuomenę bus bergždžios – nes tai kariuomenei nebebus ko ginti.

Man visuomet rūpėjo kupiškėniškos tapatybės paieškos, šio krašto kultūrinio išskirtinumo įprasminimas.

Kai 1985 m. pradėjau dirbti Kupiškio kultūros namuose režisiere, visa tai skleidėsi per nematerialaus paveldo įprasminimo šventes-konkursus, skirtus kupiškėnių kraštotyrininkių seserų Glemžaičių atminimui, liaudies muzikantų šventes, skirtas kupiškėno liaudies muzikanto A. Kriukos atminimui, tarptautinius folkloro festivalius „Lingaudala“.

Dirbant formavosi naujos tradicijos ir kupiškėnų kultūrinio palikimo įprasminimo formos.

Esu iniciajuvusi paminklinių lentų atidengimą žymiems kupiškėnams: tautotyrininkui J. Baliui, pirmų lietuviškų vakarų organizatoriui K. Aleknai, muzikos mokytojui Vl. Zinkevičiui, paminklo pastatymą tarpukario Lietuvos švietimo ministrui kupiškėnui K. Juodakiui.

1996 m. pradėjau dirbti pirmąja Kupiškio televizijos redaktore. Be tradicinių žinių, kūriau laidas tema „Krašto papročiai“, keletą metų dirbau su folkloro ansambliu „Kupkėmis“, režisvau papročių spektaklį „Vesėlios anoj šaly“, 2004 m. buvau filmo ta pačia tema režisiere. Su Kupiškėnų TV studija sukūriau kelis dokumentinius filmus iš Kupiškio krašto istorijos („Kupos kelias“, skirtas tautotyrininko J. Balio atminimui, „Gyvenimo centimetra“, skirtas rež. P. Zulono atminimui, „Partizanų vadas A. Tindžiulis-Dėdė“, skirtas Kupiškio krašto partizanų vado Albino Tindžiulio atminimui).

Koks didelis iššūkis ir džiaugsmas  yra dirbti su jaunais žmonėmis.

1999m. mano gyvenime atsirado mokykla – Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus  gimnazija. Teko didelė laimė dirbti jai kuriantis. Pamenu, vėl sugrįžo tas geras jausmas, kuomet džiaugiesi eidamas į mokyklą. Gimnazijoje dirbau teatro mokytoja, įgijau metodininko kvalifikaciją, režisuodavau svarbiausias mokyklos šventes, stačiau spektaklius, dirbau projektinį darbą, čia atradau save naujai, patyriau, koks didelis iššūkis ir džiaugsmas  yra dirbti su jaunais žmonėmis.

Su gimnazistais esame tapę daugkartiniais nacionalinių meninio skaitymo konkursų laureatais ir prizininkais. 2004 m. buvau išrinkta geriausia mokytoja. Su gimnazistais taip pat esame tapę nacionalinio frankofoniškų teatrų festivalio laureatais, o 2008m. buvome iškovoję teisę atstovauti Lietuvai pasauliniame frankofoniškų teatrų festivalyje Kanadoje. Trejus  metus dirbau gimnazijoje kuruojančia mokytoja nacionaliniame projekte „Kūrybinės partnerystės“. Keletą metų esu dirbusi su Kupiškio parapijos jaunimu, savanoriavau ateitininkų vasaros stovyklose.

Kartu su savo bičiuliais ir kolegomis kupiškėnais stovėjau Baltijos kelyje.

Gyvenimas susiklostė taip, kad teko gyventi arba dirbti įvairiuose Lietuvos regionuose: Suvalkijoje, Žemaitijoje, Aukštaitijoje.
Daugiau nei 30 metų gyvenu ir dirbu Kupiškyje. Čia įsijungiau į Sąjūdžio veiklą, iš čia važiavau ginti Laisvės per Sausio 13-osios  įvykius, su savo bičiuliais ir kolegomis kupiškėnais stovėjau Baltijos kelyje.
Nuo 2015 m. esu Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narė, patekusi į ją kaip visuomeninio komiteto „Kupiškio kraštą keiskime kartu“ atstovė.

Kupiškio rajono savivaldybės taryboje dirbu drauge su kitais dviem frakcijos „Kupiškio kraštą keiskime kartu“ nariais. Inicijavome rajono mokyklų vadovų ir valdžios pokalbį, kuomet buvo ruošiamasi atsisakyti mokyklų valgyklų ir mokinių maitinimo paslaugą pirkti iš įmonės. Kadangi buvo daug neaiškumų dėl mokyklų virėjų likimo (išeitinių kompensacijų ir pan.), sukvietėme visas suinteresuotas puses, kad būtų viešai atsakyta į rūpimus klausimus, taigi, buvome to pokalbio iniciatoriai. Dėl diktatoriškų rajono vicemero darbo metodų inicijavome jam interpeliaciją.

Neimame tarybos nario atlyginimo. Įsteigėme asociaciją „Kupiškio kraštą keiskime kartu“, iš jos fondo remiame kultūrines iniciatyvas. Aktyviai reaguojame, kai kupiškėnai atleidžiami iš darbo, o į jų vietas „sodinami“ lojalūs valdžiai asmenys arba partiečiai. Džiaugiamės, kad žmonės mumis pasitiki, ateina savo bėdų, nuoskaudų išsakyti.

Į Seimo rinkimus einu su partija „Lietuvos sąrašas“. Kodėl esu jos gretose?

Todėl, kad gerbiu po šios partijos vėliava susirinkusius žmones. Gerbiu jų idėjinį polėkį, pasiryžimą išties atkurti konstitucines teises visiems Lietuvos piliečiams, kad Konstitucija gintų visų piliečių teises, ne tik konjunktūrinio valdančiųjų klano.

Aš pritariu partijos „Lietuvos sąrašas“ programai, nes pati, drauge su kitais, dalyvavau jos rengime ir svarstymuose. Savo asmeninėje rinkimų programoje siūlysiu keisti tai, kas man, Lietuvos pilietei,  trukdo oriai gyventi šioje gražioje šalyje, kuo pati esu nusivylusi ar dėl ko girdėjau guodžiantis kitus.

Vilija Morkūnaitė – Lietuvos Sąrašo kandidatė Biržų-Kupiškio apygardoje Nr. 48

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *