Sąjūdžių pozicija dėl mokesčių reformos

Viešojo sektoriaus sąjūdžiai – Humanitarinių ir socialinių mokslų (HSM) asociacijų sąjūdis, Lietuvos Medikų SąjūdisLietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungaLietuvos socialinių darbuotojų asociacija – 2018 m. balandžio 12 d. kreipėsi į valdžios institucijas bei visuomenę, ragindami imtis esminės mokesčių reformos, kuri užtikrintų reikiamos kokybės ir apimties viešąsias paslaugas Lietuvos gyventojams, būtinas visuomenės gerovei ir tvariai raidai.

Gegužės 10 d. minėti viešojo sektoriaus sąjūdžiai surengė viešąją diskusiją Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, į kurią pakvietė šalies ekonomistus – prof. dr. Romą Lazutką, prof. dr. Boguslavą Gruževskį, dr. Raimondą Kuodį, ir Justą Mundeikį – pasidalinti savo įžvalgomis ir vertinimais dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės balandžio 16 d. pristatytos mokestinės reformos (su diskusijos video įrašu galite susipažinti, paspaudę šią nuorodą https://www.facebook.com/PaskutinisPrioritetas/videos/1804164986306654/).

Diskusijos metu buvo prieita prie šių išvadų ir pasiūlymų. Kviečiame su jomis susipažinti, ir, kai balsuosite dėl LR Vyriausybės siūlomos mokestinės reformos Seime, priimti sprendimą, kuriame atsižvelgsite ne į kokios nors vienos mažos interesų grupės naudą, o visos visuomenės interesus.

Diskusijos išvados:

  1.  Vyriausybė tarp svarbiausių tikslų mini Lietuvos ekonomikos mokestinio konkurencingumo didinimą. Tačiau dėl menkų investicijų į žmonių išsilavinimą, normalių darbo sąlygų užtikrinimą, konkurencingumas tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu gali mažėti. Taip pat konkurencingumo augimą stabdys emigracijos ir senėjančios visuomenės nulemtas Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas.
  2.  Vyriausybė planuoja, kad per tris metus dėl mokesčių reformos mokestinės įplaukos į biudžetą sumažės 1 mlrd. 150 mln. eurų. Tai gali neigiamai paveikti viešojo sektoriaus finansavimą. Šiuo metu mokesčių įplaukos į biudžetą Lietuvoje siekia tik 29,9 proc. nuo BVP, kai ES vidurkis yra 38,7 proc.
  3.  Yra labai didelė rizika, kad šešėlio mažinimas gali nekompensuoti mokestinių biudžeto įplaukų praradimo. Sveikintini mokesčių šešėlio mažinimo tikslai – planuojama iš šešėlio surinkti papildomai 1 mlrd. 80 mln. eurų. Tačiau, ekspertų manymu, tikslių papildomų mokesčių pajamų, kurias galima būtų surinkti iš šešėlio, beveik neįmanoma prognozuoti.
  4.  Mokesčių reformos plane nepakankamai atsižvelgta į neigiamas demografines ir darbo rinkos tendencijas – Lietuvoje per artimiausių 10 metų dirbančių žmonių skaičius dėl visuomenės senėjimo gali sumažėti 300 tūkst. mokesčių mokėtojų, o BVP kuriančių piliečių skaičius susitrauks apie 25 proc. – nuo 1 mln. 360 tūkst. iki 1 mln. 60  tūkst.
  5.  Viešojo ir privataus sektorių darbuotojų socialinis draudimas dėl reformos gali sumenkti, nes dėl 2 proc. Sodros įmokos mažinimo Sodros biudžetas neteks apie 250 mln. eurų per metus.
  6.  Pajamų nelygybė, įvykdžius tokias pertvarkas, išliktų viena didžiausių ES – tai vienas svarbiausių netvarios visuomenės rodiklių. Pajamų nelygybė ir mažos pajamos skatina emigraciją. Mokesčių reformos plane pajamų nelygybės nebandoma mažinti mokestiniais svertais.
  7.  Turto mokesčiai – nekilnojamo turto bei žemės – išlieka simboliniai lyginant su kitomis ES valstybėmis: tik 0,3 proc. nuo BVP.

Viešojo sektoriaus finansavimo didinimas numatytas tik remiantis optimistinėmis ekonomikos augimo prognozėmis. Neatsižvelgiama į infliacijos neigiamą poveikį to sektoriaus finansavimo atsilikimui. Tačiau plane nepateikti skirtingi Lietuvos ūkio raidos scenarijai, nepateikta ES paramos mažėjimo prognozė.

Atsižvelgiant į tai, siūloma:

  1.  Pateikti tokį mokesčių reformos paketą, kuris svariai padidintų, o ne sumažintų valstybės biudžeto pajamas.
  2.  Siekti suvienodinti apmokestinimą visoms gyventojų gaunamoms pajamoms, nepriklausomai nuo pajamų kilmės šaltinio. Gyventojų pajamų mokesčio tarifas turėtų atsverti regresinius Sodros įmokų „lubų“ efektus. Taip pat turėtų būti naikinamos mokestinės lengvatos ir peržiūrimi kapitalo mokesčiai, kaip tai siūlo TVF. Įvedus visuotinį pajamų apmokestinimą ir sulyginus mokesčių tarifus, galima būtų sumažinti darbo jėgos apmokestinimo lygį, ko ir siekia ši vyriausybė.
  3.  Tik perėjus prie vienodo apmokestinimo visoms veikloms (darbo užmokesčiui, individualiai veiklai, dirbantiems pagal verslo liudijimus, ūkininkams ir t.t), galima imtis socialinio draudimo mokesčių mažinimo, užtikrinant, kad socialinės apsaugos finansavimas ne mažėtų, bet didėtų.
  4.  Nustatyti adekvatų turto mokestį, kurį turėtų mokėti tiek privačios įmonės, tiek valstybinės ir savivaldos įstaigos bei įmonės, tiek Lietuvos piliečiai. Argumentuotai paaiškinti visuomenei, kokią naudą teikia turto mokesčio mokėjimas ir kodėl turto mokesčio mokėjimo tradicija yra įtvirtinta Vakarų Europos šalyse.
  5.  Greta ekonominio konkurencingumo kelti ir socialinio bei išsilavinimo konkurencingumo tikslus. Turėtume pagal išsilavinimo kokybę bei socialinį teisingumą neatsilikti nuo Europos šalių standarto. Todėl mokesčių reforma turėtų leisti padidinti investicijas į gyvybiškai svarbias viešojo sektoriaus sritis.
  6.  Įtvirtinti visų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų grindis, kurios būtų siejamos su vidutiniu darbo užmokesčiu. Per 2019-2020 metus skirti papildomas valstybės investicijas, kad viešojo sektoriaus specialistų atlyginimų vidurkiai neatsiliktų nuo atlyginimų lygio Estijoje.
  7. Išgydžius viešojo sektoriaus finansavimo mažakraujystę, numatyti viešojo sektoriaus darbuotojų atlygio indeksavimą, atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio augimą visoje Lietuvoje.
  8. Dėl naujos mokesčių reformos demokratiškai tartis su skirtingomis socialinėmis grupėmis ir ieškoti nacionalinio susitarimo, kuriam pritartų dauguma Lietuvos piliečių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *