Trumpasis Lietuvos Sąrašo programos variantas 

Skelbiame trumpąjį mūsų politinio judėjimo programos variantą.

Visa programa skelbiama čia: http://lietuvossarasas.lt/programa/

Lietuvos Sąrašas: Tėvynę kuriame kartu

Laisvų piliečių suburtas Lietuvos Sąrašas kviečia: atgaivinkime sąžiningą politiką, demokratinę – piliečių valdomą – valstybę. Pakeiskime Lietuvos politinę darbotvarkę, kad joje vyrautų svarbiausi tautos gyvenimo ir išlikimo klausimai. Atverkime Lietuvai aiškią ateities perspektyvą.

Lietuvos Sąrašas siūlo visuomenei šias raidos gaires:

I. Kartu kuriama Tėvynė.

Kad piliečiai atgautų pasitikėjimą valstybe, turime atsisakyti uždaro, neskaidraus nomenklatūrinio valdymo ir įtvirtinti tikrą piliečių ir tautos savivaldą. Turime suteikti galimybes visiems piliečiams ir visiems lietuviams dalyvauti Tėvynės kūrime.

Tam reikia imtis pertvarkyti valstybės valdymą:

• sumažinti ir patobulinti valstybės tarnybą, sujungiant perteklines ministerijas ir padalinius;
• sustiprinti Seimo narių ryšį su piliečiais, suteikiant piliečiams galimybę inicijuoti pirmalaikius Seimo nario rinkimus ir užtikrinant veiksmingą parlamentinę valdžios kontrolę;
• įtraukti piliečius į valstybės valdymą – įdiegti privalomų viešųjų diskusijų ir konsultacijų, gyventojų apklausų ir referendumų praktikas;
• sudaryti sąlygas išeivijai dalyvauti Lietuvos valstybės ir tautos kūrime – įtvirtinti nuostatą, kad iš tėvų paveldėtos Lietuvos pilietybės iš žmogaus valdžia negali atimti; išeivija turi įgyti teisę elektroniniu būdu rinkti ir deleguoti į Seimą savo atstovus;
• atkurti pirmąją savivaldos grandį – įteisinti piliečių renkamus seniūnus ir seniūnijų tarybas.

II. Nauja ūkio ir visuomenės politika, skatinanti gyventi ir dirbti Lietuvoje.

Nors Lietuvos ekonomika statistiškai auga, tačiau skurdas, pajamų nelygybė yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Ekonominis augimas nemažą dalį piliečių išstumia į visuomenės paribį, trečdalis jų gyvena ties skurdo riba, dėl emigracijos šalis kasmet praranda per 20 tūkstančių gyventojų. Taigi būtina keisti patį ekonominės ir socialinės raidos modelį. Tam reikia:

• įgyvendinti solidarią mokesčių politiką – sutarti, kokio dydžio pajamos būtinos vieno asmens pragyvenimui, ir jų neapmokestinti; nustatyti 50 nuošimčių didesnį neapmokestinamą pajamų dydį šeimoms, auginančioms vaikus arba slaugančioms neįgalius asmenis; turtingesniems piliečiams suteikti galimybę prisidėti prie bendros gerovės mokant kiek didesnius pajamų ir turto mokesčius;
• sumažinti pajamų nelygybę viešajame sektoriuje – skirtumas tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių specialistų užmokesčio neturėtų viršyti 5 kartų (dabar jis siekia nuo 8 iki 12 kartų);
• pirmiausiai investuoti į žmonių kvalifikaciją, o tik vėliau į infrastruktūros objektus: įmonėms šiandien trūksta kvalifikuotų darbuotojų, o mažiau kvalifikuotiems iškyla didesnė nedarbo ir emigracijos grėsmė;
• smulkiam, šeimos ir socialiniam verslui bei kuriantiems inovacijas, ypač – regionuose, palengvinti prieigas prie finansavimo bei paramos lėšų;
• atsakingai ir viešai valdyti valstybės bei ES paramos lėšas, gerokai sumažinant valdymo išlaidas; investicinius projektus įgyvendinti tik po viešų aptarimų bei kaštų ir naudos analizės;
• remti gausias šeimas – suteikti jų vaikams nemokamą darželį, trečiam ir ketvirtam vaikui – nemokamą papildomą ugdymą; padidinti tiesioginę paramą šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus;
• nuolat informuoti emigravusius tautiečius apie darbo pasiūlymus valstybinėse įstaigose ir privačiose bendrovėse Lietuvoje.

III. Išsilavinusi ir kūrybinga visuomenė.

Rūpestis švietimu, kultūra, mokslu, informacija turi tapti valstybės prioritetu, nes tik išsilavinusi visuomenė gali būti savarankiška ir demokratinė. Būtent nuo šių sričių plėtros priklauso piliečių kūrybinės galios, tautos laisvė, jos tapatybė, išlikimas ir gyvenimo prasmė.

Stiprinant tautos kūrybines galias, reikia:

• užtikrinti visiems Lietuvos vaikams saugią ir sėkmingą gyvenimo pradžią: tikslingai panaudojant valtybės ir ES paramos lėšas per trejus metus išplėtoti kokybiškų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų tinklą, šį ugdymą papildyti vaikams skirtomis kultūros programomis; kad pradinukai galėtų mokytis prie namų, išsaugoti pradines mokyklas greta jų gyvenamosios vietos;
• suteikti Lietuvos vaikams ir jaunuoliams kokybišką bendrąjį ir profesinį išsilavinimą: susieti ugdymo turinį ir mokyklų gyvenimą su Lietuvos tikrove ir pasaulio ugdymo pasiekimais, užtikrinti savalaikę pagalbą mokykloms, nepasiekiančioms reikiamos ugdymo kokybės;
• per apsibrėžtą laiką pasiekti, kad Lietuvos vaikus ir jaunimą ugdytų gabiausi ir geriausią išsilavinimą turintys asmenys: mokytojus rengti ir jų kvalifikaciją tobulinti geriausiuose universitetuose; iš esmės pagerinti mokytojų darbo sąlygas, sudaryti galimybes įvairiais keliais į mokyklas ateiti jauniems profesionalams;
• tariantis su visuomene suformuoti nacionalinę kultūros politiką, kurios šiandien stinga, apibrėžti jos prioritetus, įgyvendinti kryptingas nacionalines programas (bibliotekų, muziejų, dailės, teatro, literatūros, regionų kultūros rėmimo ir kitas);
• mokslo ir studijų politiką glaudžiai susieti su Lietuvos kūrimo uždaviniais: akademinę bendruomenę, ypač – akademinį jaunimą, nacionalinėmis programomis skatinti aktyviai įsijungti į valstybės ir visuomenės gyvenimą;
• nuosekliai rūpintis lietuvybės puoselėjimu Lietuvoje ir išeivijoje – kurti ir įgyvendinti įvairaus pobūdžio išeivių vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų lituanistinio ugdymo programas, stiprinti vaikų ir jaunimo ryšius su Lietuva.

IV. Teisinga valstybė

Teisingumas – laisvos valstybės pamatas. Piliečiai pasitikės valstybe tik tuomet, jei joje bus siekiama teisingumo, jei ji gins asmens teises ir laisves.

Norint užtikrinti teisingumą, laiduoti žmogaus teises ir laisves, reikia:

• sustiprinti pilietinę valdžios kontrolę, stabdyti politinę korupciją, pareigūnų bei politikų savivalę, nuosekliai įgyvendinti valdžių atskyrimo principą;
• reformuoti teismų sistemą – perduoti Konstitucinio Teismo funkcijas Lietuvos Aukščiausiajam teismui, administracinius teismus įjungti į bendrosios kompetencijos teismų struktūrą; neleisti teismams savintis tautai ir jos atstovams priklausančių teisėkūros galių;
• išskaidrinti visų grandžių teisėjų atranką ir visus teisėjus skirti tik po viešųjų klausymų;
• užtikrinti visuomenės dalyvavimą vykdant teisingumą – korupcijos, piktnaudžiavimo tarnyba ir kitose visuomenei svarbiose bylose privalo dalyvauti tarėjai, o ypatingas bylas turi nagrinėti prisiekusiųjų teismas; suteikti piliečiams teisę kreiptis į teismą su kolektyviniais ieškiniais ginant viešąjį interesą;
• pertvarkyti Valstybės saugumo departamentą, iš esmės sustiprinant jo kontržvalgybos funkcijas ir griežtai uždraudžiant naudoti žvalgybinės kovos priemones prieš Lietuvos visuomenę: lai piliečius lavina mokyklos, o jų pažiūras tiria sociologai;
• pertvarkyti Seimo kontrolierių instituciją, suteikiant jai galias realiai ginti žmogaus teises nuo valdžios savivalės, sustiprinant pilietinę bei parlamentinę pačių Seimo kontrolierių veiklos priežiūrą.

Džojos Gundos Barysaitės nuotrauka iš LS spaudos konferencijos Seimo rūmuose.