UAB „Orkela“ 50 000 eur ieškinys Rasai Kalinauskaitei: pirmasis teismo posėdis

Šiandien, spalio 29 d. 13 val., Vilniaus m. apylinkės teisme vyko parengiamasis posėdis.
Dalijamės Rasos Kalinauskaitės parengta tinklaraštyje www.lietuvos.link  paskelbta išsamia informacija apie šios bylos ištakas ir eigą:
Spalio  29 d. 13 val. – teismo posėdis byloje, kurioje UAB „Orkela“ reikalauja  50 000 eurų už nuomonę ir valdžios sprendimų kritika„.

Byloje, kurioje paveldo atžvilgiu agresyvų projektą prie Lukiškių dominikonų ansamblio su Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia vystanti UAB „Orkela“ pareiškė man ieškinį reikalaudama priteisti 50 000 eurų už nuomonę ir areštuoti turtą, įskaitant butą, kuriame gyvenu su šeima, jau paskirtas parengiamasis posėdis: jis vyks spalio 29 d. 13 val. Vilniaus m. apylinkės teismo salėje Nr. 110, teisėja Raimonda Vansevičienė, bylos numeris e2-29179-734/2018.

Nuasmeninta UAB „Orkela“ ieškinio kopija paskelbta čia: „Vakar – diskusija dėl šv. Pilypo ir Jokūbo užstatymo, šiandien – 50 000 eurų ieškinys“.

Reikalavimą areštuoti mano turtą Vilniaus m. apylinkės teismas atmetė 2018 m. liepos 27 d. nutartimi, kurioje teisėja R. Vansevičienė nurodė: „Susipažinus su ieškovo ieškiniu bei jo priedais nustatyta, kad ieškovo pateikti dokumentai yra nepakankami padaryti išvadai, kad ieškinys šioje dalyje yra tikėtinai pagrįstas bei, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas“, o „ieškovo deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens laisves (…)“. Visą nutartį rasite čia: 2018 07 27 Vilniaus m apylinkes teismo nutartis netenkinti prasymo arestuoti turta

Ieškinyje parašyta, kad jį pateikusi UAB „Orkela“ priklauso investicijų valdymo bendrovei „Lords LB Asset Management“. O tarp šio kolektyvo narių esama tokių Lietuvos visuomenei gerai žinomų asmenų, kaip Mindaugas Marcinkevičius (skelbta, kad jam priklauso 47 procentai „Lords LB“ akcijų; primiršusiems: jis yra vienas iš vadinamojo Vilniaus prekybos dešimtuko, pradėjusio irti žlugus valstybinio masto afera vadintam Leo LT, narių; šiemetinė naujiena – kad galutiniu teismo sprendimu „turi papildomai sumokėti valstybei 287,4 tūkst. eurų mokesčių ir baudų už 2008-2012 metus“; vadintas barokinę Karmelitų bažnyčią Kaune daugiaaukščiu garažu užgriozdinusio „Akropolio“ strategu, žr.: „Audrys Karalius. Mastelis mirė, arba „Akropolis“ pavertė kauną dideliu priemiesčiu„), Aidas Ignatavičius (Leo LT istorijoje 2009 metais minėtas kaip VST generalinis direktorius, vienas iš NDX energijos skirtų žmonių, „privataus investuotojo atstovas“; vėliau dirbo ir Vilniaus m. savivaldybės įmonės „Vilniaus vandenų“ generaliniu direktoriumi, 2017 metais žiniasklaida paskelbė apie jam paskirtą 27 000 eurų premiją, o Naglis Puteikis ta proga klausė, „Ar kaina, už kurią UAB „Vilniaus vandenys“ pardavė Pociejų rūmus, nėra per maža, o premija A. Ignatavičiui – ne per didelė?“) bei Jaroslavas Neverovičius, buvęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguotas energetikos ministras. Visa „Lords LB Asset Management“ „komanda“ paskelbta čia: https://lordslb.lt/komanda/.

O čia mano atsiliepimas į ieškinį:
*******

Vilniaus miesto apylinkės teismui

Laisvės pr. 79A, LT-05274 Vilnius

Civilinė byla Nr. e2-29179-734/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23056-2018-6

Ieškovė

UAB „Orkela“

Juridinio asmens kodas 304099538

Jogailos g. 4, LT-01116 Vilnius

Ieškovės atstovas

Advokato padėjėjas Rapolas Kasparavičius

Advokatų kontora „Ellex Valiūnas ir partneriai“

Jogailos g. 9, LT-01116 Vilnius

+370 620 36055, F. +370 521 25591
rapolas.kasparavicius@ellex

Atsakovė

Rasa Kalinauskaitė

Asmens kodas …

gyvenamoji vieta: …, LT-…, Vilnius

pašto adresas rasa.kalinauskaitė@gmail.com

Atsakovės atstovas:

Advokatė Lina Gudaitė

Advokatės Linos Gudaitės kontora

Goštauto 4-59, Vilnius

2018 m. rugpjūčio 17 d.

ATSILIEPIMAS

DĖL IEŠKINIO CIVILINĖJE BYLOJE Nr. e2-29179-734/2018

Aš, Rasa Kalinauskaitė (toliau – ir atsakovė), 2018 m. liepos 28 d. gavau per EPP sistemą atsiųstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. pranešimą civilinėje byloje Nr. e2-29179-734/2018 su ieškovės UAB „Orkela“ (toliau – Ieškovas) ieškiniu ir jo priedų kopijomis, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 1 dalį įpareigojant mane per 20 dienų nuo šio teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį, nes esu šioje byloje patraukta atsakove. Nepraleidusi nurodyto termino, teikiu šį atsiliepimą.

Ieškovė ieškinyje pateikė teismui taip suformuluotus prašymus: „1. pripažinti, kad atsakovės Rasos Kalinauskaitės paskleista informacija: 1.1. „Dėl agresyvios plėtros, nevaldomos korupcijos, kompetencijų stokos ir kitų priežasčių vyksta sistemingas kultūros paveldo vertybių naikinimas, tuo pat metu naikinant tautos ir vietos bendruomenių kultūrinę tapatybę, skurdinant visuomenės istorinę savivoką ir apribojant jos ateities galimybes, kaip prioritetą iškeliant siaurą merkantilinį interesą (šio proceso pavyzdžiai – daugiabučių namų statyba Vilniaus Misionierių ansamblyje, planai užstatyti viešbučiu ir septynių aukštų administracinių pastatų kompleksu Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblį su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia…“; bei 1.2. „ekskavatorius rausia turbūt poros metrų gylio duobę, jos rausėjai aiškina, kad taip ruošiamasi archeologiniaims tyrimams, <…>. Nesu archeologė, nesiimu  vertinti, bet ekskavatorinė archeologija tokioje vietoje palieka tokį pat nykų įspūdį, kaip ir planai užstatyti šv. Pilypą ir Jokūbą viešbučiu:( Būtų puiku, jeigu kas nors galėtų įvertinti, ar ten, kur rausiama technika, tikrai nebėra ko tirti rankomis“ bei „ir aš mačiau šiandien – jie tai vadina „archeologiniais tyrimais“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia UAB „Orkela“ dalykinę reputaciją; 2. įpareigoti atsakovę Rasą Kalinauskaitę per vieną savaitę pasirinktoje žiniasklaidos priemonėje savo lėšomis ir be komentarų paskelbti šį paneigimą: 2.1. Mano paskleisti duomenys apie UAB „Orkela“, kad „Dėl agresyvios plėtros, nevaldomos korupcijos, kompetencijų stokos ir kitų priežasčių vyksta sistemingas kultūros paveldo vertybių naikinimas, tuo pat metu naikinant tautos ir vietos bendruomenių kultūrinę tapatybę, skurdinant visuomenės istorinę savivoką ir apribojant jos ateities galimybes, kaip prioritetą iškeliant siaurą merkantilinį interesą (šio proceso pavyzdžiai – daugiabučių namų statyba Vilniaus Misionierių ansamblyje, planai užstatyti viešbučiu ir septynių aukštų administracinių pastatų kompleksu Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblį su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia…“ neatitinka tikrovės yra žeminantys ir pažeidžiantys UAB „Orkela“ dalykinę reputaciją; 2.2. „Mano paskleisti duomenys apie UAB „Orkela“, kad „ekskavatorius rausia turbūt poros metrų gylio duobę, jos rausėjai aiškina, kad taip ruošiamasi archeologiniaims tyrimams, <…>. Nesu archeologė, nesiimu vertinti, bet ekskavatorinė archeologija tokioje vietoje palieka tokį pat nykų įspūdį, kaip ir planai užstatyti šv. Pilypą ir Jokūbą viešbučiu:( Būtų puiku, jeigu kas nors galėtų įvertinti, ar ten, kur rausiama technika, tikrai nebėra ko tirti rankomis“, „ir aš mačiau šiandien – jie tai vadina „archeologiniais tyrimais“ neatitinka tikrovės yra žeminantys ir pažeidžiantys UAB „Orkela“ dalykinę reputaciją“; 3. priteisti iš atsakovės Rasos Kalinauskaitės ieškovo UAB „Orkela“ naudai 50 000 EUR dydžio patirtą neturtinę žalą; 4. taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę Rasą Kalinauskaitę neskleisti informacijos apie tai, kad ieškovas UAB „Orkela“ yra padaręs korupcinio ar kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką ir nesilaiko teisės aktų, reglamentuojančių archeologinius reikalavimus; 5. taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti, ne mažesnei nei 50 000 EUR dydžio sumai, atsakovei Rasai Kalinauskaitei (asmens kodas …) priklausančius nekilnojamuosius daiktus, o nekilnojamųjų daiktų nepakankant, areštuoti kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti; iš areštuoto turto, piniginių lėšų, turtinių reikalavimo teisių leidžiant atsiskaityti su ieškovu; 6. priteisti iš atsakovės Rasos Kalinauskaitės bylinėjimosi išlaidas.“

Nesutinku su Ieškovės pareikštu ieškiniu ir nesutikimą grindžiu toliau pateikiamais argumentais.

Dėl ieškinio faktinių aplinkybių

1.Ieškinyje teigiama: „Nepaisant visų šių aplinkybių Seimo nario Naglio Puteikio padėjėja Rasa Kalinauskaitė, Seimo nariui besirengiant vyksiantiems Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimams, parengė pranešimą spaudai, kurį 2018-06-07 viešai išplatino pranešimų spaudai internetinis portalas „BNS“ (7 priedas)“; „Šį tekstą Rasa Kalinauskaitė taip pat išplatino ir savo pačios redaguojamame interneto portale „Lietuvos.link.lt“ (8 priedas), taip pat „Lietuvos.link.lt“ (9 priedas) paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ bei savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje (10 priedas) ir viešoje grupėje „Kultūros paveldo draugai“ (11 priedas).“.

2. Patvirtinu, kad parengiau ir nurodytais būdais išplatinau šį pranešimą, tačiau papildau, kad jis buvo ir yra viešai paskelbtas taip pat ir Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainėje lrs.lt prie Seimo nario Naglio Puteikio pranešimų spaudai, pavadinimu „Seimo nario Naglio Puteikio pranešimas: forumo „Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą“ dalyviai pakvietė apsaugoti paveldą nuo naikinimo ir perspėjo, kad neatsakingai parengta paveldosaugos pertvarka gali jį dar paspartinti“, interneto prieiga: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15289&p_k=1&p_t=258991&p_a=0.

3. Ieškinyje pateikta tokia šio pranešimo citata (pabraukta Ieškovės): „Dėlagresyvios plėtros, nevaldomos korupcijos, kompetencijų stokos ir kitų priežasčių vyksta sistemingas kultūros paveldo vertybių naikinimas, tuo pat metu naikinant tautos ir vietos bendruomenių kultūrinę tapatybę, skurdinant visuomenės istorinę savivoką ir apribojant jos ateities galimybes, kaip prioritetą iškeliant siaurą merkantilinį interesą (šio proceso pavyzdžiai – daugiabučių namų statyba Vilniaus Misionierių ansamblyje, planai užstatyti viešbučiu ir septynių aukštų administracinių pastatų kompleksu Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblį su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia…“.

4. Patvirtinu, kad pacituota dalis vienos mano parengto pranešimo pastraipos, tačiau pažymiu, kad Ieškovė praleido pirmąjį jos sakinį su svarbiu paaiškinimu, kad kalbama apie rezoliuciją, kurią pasirašė dalis Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto ir asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ 2018 m. gegužės 30 d. surengto forumo „Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą“  dalyvių ir rengėjų, bei nepilnai pacitavo paskutinį sakinį.

5. Visa pranešimo pastraipa, kurioje yra ieškovės pateiktas fragmentas, yra tokia (pabraukiu dalį, kurią ieškovė praleido): „Rezoliucijoje, kurią pasirašė dalis forumo dalyvių, pripažįstama būtinybė pertvarkyti kultūros paveldo apsaugos sistemą, nes dabar ji akivaizdžiai neužtikrina net pačių vertingiausių Lietuvos paminklų ir istorinių kraštovaizdžių išsaugojimo. Dėl agresyvios plėtros, nevaldomos korupcijos, kompetencijų stokos ir kitų priežasčių vyksta sistemingas kultūros paveldo vertybių naikinimas, tuo pat metu naikinant tautos ir vietos bendruomenių kultūrinę tapatybę, skurdinant visuomenės istorinę savivoką ir apribojant jos ateities galimybes, kaip prioritetą iškeliant siaurą merkantilinį interesą (šio proceso pavyzdžiai – daugiabučių namų statyba Vilniaus Misionierių ansamblyje, planai užstatyti viešbučiu ir septynių aukštų administracinių pastatų kompleksu Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblį su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia, Kauno Vienybės aikštės, Ąžuolyno parko pertvarkymo projektai, kiti rezonansiniai projektai visoje Lietuvoje).

6. Paaiškinu, kad 2018 m. gegužės 30 d. įvykęs forumas „Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą“, apie kurio rezoliuciją kalbama pranešime, po daugelio metų tapo pirmuoju renginiu, kuriame pasisakė iš labai skirtingų pozicijų problemas vertinantys paveldo apsaugos proceso dalyviai – architektų, dailės istorikų, restauratorių, paveldą saugančių bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų, prokuratūros, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Aplinkos ir Kultūros ministerijų, Vilniaus miesto savivaldybės, Kultūros paveldo departamento ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovai – turėję galimybę išsakyti savo skirtingas patirtis, kritikuoti ir atsakyti į kritiką bei siūlyti problemų sprendimo būdus. Šio forumo vaizdo įrašas paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainėje: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15259&p_k=1&p_a=media_object_viewer&guid=91C78E42-7B98-4FB3-8182-15D81610B7D4, programa ir pranešimų medžiaga (tekstai, skaidrės) – interneto svetainėje „Lietuvos.link“: http://lietuvos.link/forumo-ka-daryti-kad-issaugotume-kulturos-pavelda-dalyviu-pranesimai-video-tekstai-skaidres/.

7. Patvirtinu, kad ieškinyje pateiktas tekstas, kuris yra citata iš aukščiau nurodytos rezoliucijos, išreiškia mano nuomonę apie dabartinę paveldo apsaugos padėtį Lietuvoje, aš buvau viena iš šios rezoliucijos rengėjų ir ją pasirašiau kartu su kitais taip pat padėtį vertinančiais forumo dalyviais.

8. Ieškovė teigia, kad „Šiame pranešime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad Ieškovo plėtojamas projektas neva yra „nevaldomos korupcijos“ pasekmė.“ Nesutinku su šiuo teiginiu. Pranešimo, o tiksliau, forumo „Ką daryti, kad išsaugotume paveldą“ rezoliucijos fragmente, kurį ieškovė reikalauja paneigti, kalbama apie sisteminį reiškinį – paveldo naikinimo procesą, pateikiamas sąrašas (ne baigtinis) šito reiškinio pavyzdžių ir apibendrintai nurodomos jį lemiančios priežastys, iš kurių viena yra korupcija. Nei šiame fragmente, nei kitur rezoliucijoje nėra nagrinėjamas UAB „Orkela“ vystomas projektas, nes šio teksto tikslas visai kitas – sisteminių problemų, dėl kurių neužtikrinamas net pačių vertingiausių Lietuvos paminklų ir istorinių kraštovaizdžių išsaugojimas, įvardijimas ir jų sprendimo inicijavimas. Ieškovės vystomas projektas yra paminėtas, nes jį įgyvendinant gali būti sužalotos Vilniaus istorinei tapatybei neabejotinai esminės vertybės – perstatant Šv. Jokūbo ligoninės pastatų kompleksą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 30748; adresas Vilniaus miesto sav., Vilniaus m., Vasario 16-osios g. 1; https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/b4fb3a9f-b230-450b-8aa0-0a575ac3a08a) į daugiaaukščius administracinius pastatus ir viešbutį, jie savo tūriais konkuruotų su toje pačioje urbanistinėje struktūroje esančiu nacionalinio reikšmingumo lygmens valstybės saugomu Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansambliu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 1073, https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/4e3563b6-a0d2-425a-946b-bb78a5604f1d) ir jam priklausančia Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia (u. k. 37604) bei pažeistų kultūros paveldo vietovės – Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (u. k. 33653; https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/484fc66e-b608-44e7-afcd-a5ba451cd568) vertingąsias savybes – siluetą nuo Neries upės dešiniojo kranto ir perspektyvas nuo šalia esančių gatvių.

9. Pažymiu, kad tokį šio projekto vertinimą yra viešai pareiškusios ir paveldo srityje dirbančių profesionalų bendruomenės, ir šį atvejį ištyrusi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos laikinoji komisija, ir žinomi Lietuvos visuomenės žmonės.

10. Žymiausius Lietuvos architektūros, dailės istorijos, paveldo tyrinėtojus ir ekspertus vienijanti Lietuvos dailės istorikų draugija viešai paskelbtame 2018 m. vasario 26 d. rašte Nr. 1 „Dėl biurų kvartalo ir viešbučio „St. Jacob“ projekto ir statybos darbų pie Lukiškių dominikonų šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo vienuolyno ansamblio ir Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekse“ (interneto prieiga: http://ldid.lt/wp-content/uploads/2018/03/2018_02_26_LDID_Rastas_del_St_2.pdf) nurodė, cituoju: „Lietuvos dailės istorikų draugijai kelia didžiulį susirūpinimą visuomenei nepateiktas svarstyti, bet UAB „Archinova“ ir statytojo UAB „Orkela“ intensyviai plėtojamas projektas, kuriame Lukiškių aikštės prieigose planuojamas didžiulis septynių aukštų kelių korpusų administracinių pastatų kompleksas ir viešbutis „St. Jacob“. Šis kompleksas numatomas statyti prie pat nacionalinės reikšmės valstybės saugomo (Kultūros ministro 2016-08-05 įsakymas Nr. ĮV-645) Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblio (u. k. 1073), iš trijų pusių jį apjuosiant ir visiškai užgožiant, perstačius Šv. Jokūbo ligoninės pastatų kompleksą (u. k. 30748). UAB „Archinova“ (projekto vadovas Antanas Gvildys) suprojektuoti korpusai nuo J. Tumo-Vaižganto, A. Goštauto ir Vasario 16-sios gatvių sunaikina visą vienuolyno ir didesnės bažnyčios dalies panoramą bei vaizdą, taip pat sudarko Šv. Jokūbo ligoninės pastatų kompleksų tūrius bei jų architektūros pobūdį.“; „Realizavus UAB „Archinova“ siūlomą projektą, daugiaaukštis naujadarų kompleksas nustelbs valstybės saugomą nacionalinės reikšmės baroko architektūros ansamblį ir trukdys jo apžvelgiamumui. Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblis ir Šv. Jokūbo ligoninės pastatų kompleksas patenka į Kultūros paveldo vietovės – Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (u. k. 33653), teritoriją. Jos vertingosioms savybėms priskirta tūrinė-erdvinė struktūra su Lukiškių aikšte ir Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčia, siluetas iš šiaurės,  nuo Neries upės dešiniojo kranto, formuojamas vertikalių akcentų, kaip Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, perspektyvos – vaizdai į bažnyčią iš gretimos aplinkos. Siūlomo projekto sprendiniai galimai žalotų šios vietovės vertingąsias savybes: planavimo sprendinius, siluetus, perspektyvas, užstatymo išklotines. Naujieji tūriai pažeistų Naujamiesčio vertingąsias savybes, suardytų istoriškai susiklosčiusią erdvę ir imtų vizualiai bei semantiškai dominuoti.“

11. Lietuvos Architektų rūmų Vilniaus regioninė taryba viešai paskelbtoje 2018 m. balandžio 20 d. išvadoje (interneto prieiga: http://www.architekturumai.lt/wp-content/uploads/RAT_VL_2018_03_29-04_20_isvados.pdf) nurodė, kad projektas neatitinka Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme nurodytų architektūros kokybės kriterijų ir pažymėjo, cituoju: „Projektuojamo komplekso urbanistinis integralumas yra formalus – sprendiniais formuojamas unikalus kvartalas, kuris neatitinka urbanistinio konteksto – gretimiems kvartalams būdingo morfotipo mastelio. Projekte klaidingai nustatyti užstatymo pobūdžio pasirinkimo prioritetai: deklaruojamas  vientiso, sujungto perimetrinio užstatymo principas šiuo atveju nėra labiau svarbus nei Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūb bažnyčios ansamblio apžvelgiamumas ir gretimybė. Projekte nepasiekta darnaus santykio su urbanistine aplinka tūrių proporcijų, mastelio ir urbanistiniam kontekstui būdingo struktūriškumo atžvilgiais“; „Projektas turi esminių trūkumų darnaus vystymo principų aspektu. Jame nepasiekta tinkama ekonominių, socialinių ir ekologinių principų darna, prioritetą teikiant ne jų pusiausvyrai, bet ekonominiams aspektams. Projektas parengtas neatsižvelgiant į esamą lokalią miesto viešųjų erdvių sistemą ir  jos elementų sąveiką, integralumą bei darnų tęstinumą. Pasiūlytuose sprendiniuose vidinės komplekso erdvės neturi miesto viešajai erdvei būtinųjų savybių, užtikrinančių socialinį patrauklumą, visavertį pasiekiamumą ir jų gyvybingumą.“ „Projekte pasiūlyta komplekso estetinė raiška ir kokybė nėra tinkama jų vizualinės įtakos aplinkai aspektu. Rekonstruojamų pastatų architektūros raiška ir naujų tūrių sąveikos sprendiniai yra taip pat netinkami. Pažymėtina, kad naujų pastatų vizualinė įtaka neturėtų būti agresyvi, o projekte siūlomas naujas užstatymas savo tūriniais – erdviniais sprendiniais neturi daryti neigiamo poveikio aplinkos vizualinei kokybei.“; „Projektu kultūros paveldas yra saugomas tik formaliai. Konceptualiai, urbanistinio konteksto ir miestovaizdžio atžvilgiais projektiniu pasiūlymu kultūros paveldui daroma esminė neigiama  įtaka. Šioje teritorijoje esančių kultūros paveldo vertybių reikšmė projekte yra niveliuojama. Taryba mano, kad tinkamo ir harmoningo architektūrinių erdvinių – planinių projekto sprendinių santykio su esamomis kultūros vertybėmis nesurasta.“ ir kt.

Taip pat šioje išvadoje nurodyta, kad visuomenės pasipriešinimas šiam projektui kilo pagrįstai: „Pažymėtina, kad Projektas negali būti laikomas racionaliu dėl kelių priežasčių: (1) jis negali būti realizuojamas dėl pagrįstai kilusio visuomenės pasipriešinimo ir reakcijų; (2) jo funkcinių, ekonominių ir architektūrinės kokybės kriterijų pusiausvyra yra nepasiekta, ko reikalauja sudėtinga ir labai svarbi Projekto vieta Vilniaus miesto ir kultūros vertybių atžvilgiais.“

12. Kaip nurodyta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos interneto svetainėje 2018 m. birželio 11 d. paskelbtame pranešime (interneto prieiga: http://www.kpd.lt/news/3636/158/Bus-atsaukiamas-sv-Jokubo-ligonines-teritorijoje-planuojamo-projekto-derinimas.html), Kultūros paveldo departamento direktoriaus įsakymu sudaryta laikinoji komisija, ištyrusi Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso teritorijoje projektuojamus statybos darbus, „išnagrinėjusi turimus dokumentus ir duomenis, nustatė, kad 2017 m. birželio 15 d.  Vilniaus miesto vertinimo tarybos aktu panaikintos šios Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso vertingosios savybės: viso komplekso pradinė tūrio forma ir dviejų pastatų stogų forma. Vertingosios savybės šiame objekte patikslintos dėl 2013 m. vykusio gaisro padarinių, tačiau komisija atkreipė dėmesį, kad buvo sumažintos komplekso visų keturių pastatų vertingosios savybės, nors gaisras sunaikino tik apie 40 kv. m. komplekso vieno pastato stogo. Komisija taip pat konstatavo, kad Šv. Jokūbo ligoninės teritorijos detaliojo plano 2017 metų korektūros sprendiniuose ir toliau tęsiant projektavimo darbus nebuvo atsižvelgta į 2010 metais nustatytas Naujamiesčio vertingąsias savybes. Tokiu būdu, įgyvendinant detaliojo plano ir detaliojo plano korektūros pagrindu parengtą projektą būtų pažeistos Naujamiesčio vertingosios savybės: siluetas nuo Neries upės dešiniojo kranto ir perspektyvos nuo šalimais esančių gatvių.“

Pagal šios komisijos išvadas, kaip nurodyta pranešime, 2018 m. birželio 1 d. inicijuota Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso vertingųjų savybių patikslinimo procedūra, o birželio 7 d. pripažinti negaliojančiais departamento Vilniaus skyriaus projektinių pasiūlymų suderinimai bei projektavimo sąlygos.

13. Paminėtina ir 2018 m. kovo pradžioje Seimo nario Žygimanto Pavilionio surengta spaudos konferencija „Ar leisime darkyti Šv. Pilypo ir Jokūbo istorinį kompleksą“, kurioje Vilniaus universiteto istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas taip reagavo į šį projektą: „Ko architektai lenda prie to baroko? Ir prie Misionierių (plėtojamo projekto šalia Misionierių bažnyčios – aut. past.). O dabar šitas… šokas ištiko, kai pamačiau. Kam dabar ją (bažnyčią – 15min past.) apstatyti iš visų pusių? Mielieji, tada padarykite gerą architektūrą, tokią, kad išsižiotume. O Jokūbo bažnyčia pradėtų dar geriau veikti. Dabar kaip tik ji yra užgožiama (…)“ (pacituota iš interneto portale 15min.lt 2018 m. kovo 9 d. paskelbto straipsnio „Istorikas A.Bumblauskas apie planus stiklu apgaubti Jokūbo bažnyčią: „Šokas ištiko, kai pamačiau“, interneto prieiga: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/istorikas-a-bumblauskas-apie-planus-stiklu-apgaubti-jokubo-baznycia-sokas-istiko-kai-pamaciau-973-937910?copied).

Toje pačioje spaudos konferencijoje kritiškai pasisakė ir Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė: „Lietuvos architektų sąjungos (LAS) pirmininkė Rūta Leitanaitė patikino, kad miestų centrus reikia gaivinti ir juose esantis kultūros paveldas turi keistis, būti veikianti miesto dalis. Tačiau klausimas, kaip tai yra daroma – žvėriškai ar jautriai. Architektės teigimu, šio projekto problema yra chroniška daugumai šiuolaikinės architektūros projektams, kurie yra vystomi senamiestyje. Ją galima apibūdinti vienu žodžiu – viešumas. Toks nepasitenkinimas ir nemalonūs siurprizai kyla dėl to, kad laiku visuomenė nesupažindinama su planais, kurie yra vykdomi. 2008 metais kartu su LAS buvo organizuotas architektūrinis konkursas, kuriame pirmą vietą užėmė architekto Audriaus Ambraso biuras. Tačiau pasirinkta paskatinamąją vietą užėmusi „Archinova“. Po konkurso daugiau jokios informacijos apie projektą nebuvo. LAS pirmininkė sakė, kad architektai negali profesionaliai komentuoti socialiniuose tinkluose pasklidusių vizualizacijų, tačiau iš to, ką ji mato, ką nors gero apie projektą pasakyti negali.“ (pacituota iš Seimo nario Ž. Pavilionio 2018 m. kovo 9 d. pranešimo spaudai: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15289&p_k=1&p_t=255757&p_a=0).

Viešos žinomų kultūros žmonių kritikos šis projektas sulaukė ir daugiau (pvz., žr. mėnraščio „Kultūros barai“ Nr. 3 paskelbtą vargonų restauratoriaus, muzikologo Rimanto Gučo straipsnį „Šokas ištiko, kai pamačiau“: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-04-08-sokas-istiko-kai-pamaciau/169306).

14. Manau, kad tokia grubi, pagrįstą visuomenės reakciją sukėlusi agresija kultūros paveldo atžvilgiu ir tokio masto pažeidimai, kokie įvardyti aukščiau pacituotuose profesionalų vertinimuose ir atsakingos institucijos sudarytos komisijos išvadose, iliustruoja kritinę paveldosaugos padėtį, o jos priežastys yra kompleksinės – ir nevaldoma korupcija, ir kompetencijų stoka, ir teisės aktuose nustatyto reglamentavimo trūkumai, ir tai, kad paveldas dažnai nepakankamai įvertinamas kaip visuomenės kultūrinės tapatybės pagrindas ir nėra tinkamai įtvirtintos su paveldu susijusios piliečių teisės, kurios Europoje suvokiamos kaip neatskiriamos nuo Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje apibrėžtos teisės dalyvauti kultūriniame gyvenime, taip pat kitos.

Kad korupcija yra viena iš paveldo naikinimo priežasčių, rodo 2018 m. birželio 1 d. interneto portale 15min.lt publikuotas straipsnis „Ramutis Jancevičius  „MG Baltic“ naudingus nurodymus prokurorui dalijo tiesiai iš susitikimo su D.Mockumi“ (nuoroda: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/ramutis-jancevicius-mg-baltic-naudingus-nurodymus-prokurorui-dalijo-tiesiai-is-susitikimo-su-d-mockumi-56-980756?copied), kuriame remiantis Valstybės saugumo departamento surinkta informacija rašoma: „Dar būdamas prokuroru ilgametis Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius dar būdamas susitikime su „MG Baltic“ prezidentu Dariumi Mockumi paskambino į prokuratūrą ir nurodė byloje dėl Užupio krantinių nepriimti jokių sprendimų. Netrukus tyrimas, kurio baigtimi buvo suinteresuotas „MG Baltic“, buvo nutrauktas, o R.Jancevičius įsidarbino koncerne. D.Mockaus ir R.Jancevičiaus susitikimas vyko 2015 m. spalio 16 dieną. Tuo metu R.Jancevičius dirbo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru. VSD pažymoje nurodyta, kad pagrindinis minėto susitikimo tikslas buvo susijęs su „MG Valda“ projektu „Užupio krantinės“, kadangi Užupio bendruomenė, kuriai kėlė susirūpinimą klausimai, susiję su šio projekto teisėtumu, kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl Polocko g. 17 vykdomų statybų. Užupio bendruomenė tvirtino, kad statomi pastatai yra aukštesni nei turėtų būti. VSD pažymoje nurodoma, kad dar susitikimo metu R.Jancevičius kažkam paskambina ir duoda nurodymus, kad be jo tame tyrime nebūtų priimami jokie sprendimai. „Ar girdi, … žiūrėk, aš pamiršau tau pasakyt išvažiuodamas, supranti, tu būk gera, pasakyk Gyčiui Normantui (Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, – red. past.) Girdi, pas jį yra viena medžiaga, supranti, su Užupio statybom, kad be manęs jokio sprendimo nepriiminėtų… gerai, gerai? Dėl Užupio, ten statybos, kur tas kompleksas eina, supranti, kur tas buvęs kompleksas…, kad be manęs sprendimo nepriimtų, gerai? Nu tai iki, paka“, – paviešintame VSD dokumente galimai cituojamas asmuo, pavadintas inicialais R.J.“; „Konfliktas dėl „Užupio krantinių“ kilo 2015-ųjų rudenį. Tuomet dėl „MG Valdos“ planuojamų statyti pastatų aukščio kreiptasi į prokurorus. Vietos bendruomenė buvo įsitikinusi, kad vietoje planuojamų dviaukščių su mansardomis koncerno įmonė rengiasi statyti penkių aukštų gyvenamuosius namus. Prokurorai tuomet atsisakė kreiptis į teismą dėl vykdytų statybų ir ginti viešąjį interesą.“

Apie korupcinius procesus, susijusius su paveldo apsauga, liudija ir kyšis, susijęs su didelį rezonansą visuomenėje sukėlusiomis statybomis Vilniaus Misionierių ansamblyje: Vilniaus m. apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 9 d. baudžiamuoju įsakymu byloje 1-1447-295/2012, kurio nuasmeninta kopija paskelbta viešai (nuoroda: http://eteismai.lt/byla/257759991693430/1-1447-295/2012) pilietis „P. T.“ buvo nubaustas už tai, kad 2012 m. kovo 29 d. pažadėjo Kultūros paveldo departamento Vilniaus padalinio vedėjui V. K. 20 000 Lt kyšį ir netrukus pusę šios sumos davė už tai, kad V. K. arba jo pavaldinys pritartų Misionierių ansamblio specialiojo plano projektui, neatitinkančiam Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento reikalavimų, bet atitinkančiam verslininkų norus pastatyti ant Išganytojo kalvos kuo daugiau kvadratinių metrų. Tačiau V. K. apie bandymą papirkti pranešė STT, todėl P. T. buvo skirta 26 000 Lt dydžio bauda.

Dar viena rezonansinė istorija, iliustruojanti su paveldo naikinimu susijusius neskaidrius procesus, paviešinta 2017 m. balandžio 17 d. interneto portale 15min.lt paskelbtame straipsnyje „Tvarkiečių“ milijonieriaus statybos pakibo ant plauko: projektas sudomino ir STT“ (https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/vilniaus-tarybos-nariui-eme-nebesisekti-skandalingos-statybos-pakibo-ant-plauko-973-783768), kuriame rašoma apie pažeidimus vykdant statybas istoriniame Vilniaus Žvėryno rajone, prieš tai nugriovus toje vietoje stovėjusią saugomą medinę vilą. Vienas iš šį projektą derinusių asmenų buvo KPD Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas.

15. Rezoliucijoje, kurios fragmentą Ieškovė manęs reikalauja paneigti, yra nurodytos būtent sisteminės problemos, apibendrintos jų priežastys ir galimi sprendimo būdai, tačiau nėra pasisakyta, dėl kokių konkrečių priežasčių Ieškovės vystomas projektas yra toks agresyvus paveldo atžvilgiu.

16. Nors tekste, dėl kurio man pareikštas ieškinys, nėra teiginių, kuriuos man be pagrindo inkriminuoja ieškovė – jog šis projektas yra korupcinis – tačiau manau, kad viešai paskelbta informacija teikia pakankamai pagrindo ir prielaidai, kad šis atvejis iliustruoja pavojingą neskaidraus miestų planavimo tendenciją.

17. Viešai skelbta, kad Vilniaus miesto savivaldybė galimai už plėtros bendrovės „Orkela“ paramą fontano įrengimui Lukiškių aikštėje leido keisti Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso teritorijos detalųjį planą, servitutų ribas, užstatymo zonas ir saugomo pastato aukštingumą – šis ir kiti panašių „mainų“ atvejai aprašyti 2017 m. lapkričio 7 d. interneto portale 15min.lt paskelbtame straipsnyje „Lukiškių aikštės sandoriai: mainais už dovanas savivaldybė malonina verslininkus“ (interneto prieiga: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/lukiskiu-aikstes-sandoriai-mainais-uz-dovanas-savivaldybe-malonina-verslininkus-662-877382).

Citata iš šio straipsnio:

„Vilniaus Lukiškių aikštės rekonstrukcija sulaukė ne tik praeivių, bet ir Viešųjų pirkimų tarnybos dėmesio. Paaiškėjo keisti sutapimai – ką nors Lukiškių aikštei padovanojusios bendrovės iškart sulaukdavo valdžios malonės – įvairius leidimus gaudavo akimirksniu. Tarnyba tai vadina dovanų diskreditavimu, savivaldybė sako, kad ir taip yra įpareigota suteikti leidimus, o verslininkai kratosi bet kokių įtarimų.

Mes jums – fontaną, jūs mums – leidimą didinti istorinio pastato aukštingumą, mes jums projektą – jūs mums įrengimo užsakymą už trečdalį milijono, mes jums – aikštės laistymo sistemą, jūs mums pakeičiate žemės paskirtį sklype. Tokia ranka ranką plauna tradicija įsivyravo Vilniuje.

Fontaną padovanojo 2 darbuotojų įmonė

Vilniečiams atsivėrusioje Lukiškių aikštėje trūksta vieno akcento – interaktyvaus fontano, kuris čia jau yra suplanuotas. Kaip skelbia savivaldybė, toks jis bus vienintelis Baltijos šalyse. (…)

(…) 15min išsiaiškino, kad fontaną Vilniui praėjusių metų lapkričio 18 dieną padovanojo viena tokia dosni sostinės bendrovė „Orkela“. Tik 2 darbuotojus ir 20 tūkst. eurų apyvartą generuojanti bendrovė padovanojo 200 tūkst. eurų vertės fontaną. Savivaldybės ir „Orkelos“ dovanojimo sutarties kopiją turi 15min.

Iš kur toks dosnumas?

Bendrovei „Orkela“ vadovauja Marius Žemaitis. Jis yra ir „Lords LB Asset Management“ fondų valdytojas. Tiek „Orkela“, tiek „Lords LB Asset Management“ veikia tuo pačiu adresu. „Lords LB Asset Management“ Vilniuje investuoja į nekilnojamojo turto projektus. Vienas žinomiausių jų projektų – architekto Danielio Libeskindo suprojektuotas būsimas dangoraižis šalia Baltojo tilto. Šiam fondui priklauso ir buvusi Šv. Jokūbo ligoninė šalia Lukiškių aikštės. 15min jau rašė, kad apleistas ligoninės pastatas turėtų virsti viešbučiu. Praėjus vos savaitei po fontano dovanojimo akto Vilniaus savivaldybė leido „Lords LB Asset Management“ keisti Šv. Jokūbo ligoninės servitutų ribas, užstatymo zonas. 15min turi tai įrodančio dokumento, kurį pasirašė vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis, kopiją. Čia rašoma, kad leidžiama didinti ir pastato aukštingumą, tačiau bendrovės atstovai sakė, kad to nesirengiama daryti.

Pats „Orkelos“ vadovas aiškina, kad bendrovė taip prisideda prie „viešųjų erdvių kūrimo“. O savivaldybės sprendimų komentuoti negali.

„Laikomės principo, kad, investuojant į kokybiškus nekilnojamojo turto objektus, aukščiausių miesto bendruomenės ir investuotojų įvertinimų galima sulaukti ne tik atliekant investicijas, bet ir prisidedant prie miestų viešųjų erdvių kūrimo“, – 15min komentare teigia „Orkelos“ vadovas M.Žemaitis. Jis patvirtino, kad parama fontano įrengimui pagal 2016 lapkričio 18 d. sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe sudaro 200 tūkst. eurų. „Jūsų pateiktų prielaidų mums nederėtų komentuoti, kadangi savivaldybės priimamų sprendimų motyvai mums nėra žinomi“, – teigė M.Žemaitis.“

18. Manau, kad šiame straipsnyje aprašyta savivaldybės praktika mainais už įvairias dovanas priimti verslui palankius sprendimus dėl plėtros daro didelę žalą viešajam interesui dėl daugelio priežasčių, taip pat ir todėl, kad sudaromos sąlygos sistemingam kultūros paveldo naikinimui.

19. Praėjus savaitei po minėtų „mainų“ 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. A30-3396 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vylūnė Urbonienė leido inicijuoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-445 patvirtinto sklypo Vasario 16-osios g. 10 detaliojo plano (reg. Nr. 2088) sprendinių koregavimą (įsakymas paskelbtas Vilniaus m. savivaldybės interneto svetainėje, prieiga: https://vilnius.lt/lt/teritoriju-planavimo-viesumas/pasirasytas-ad-pavaduotojos-isakymas-del-sklypo-vasario-16-osios-g-10-detaliojo-plano-reg-nr-2088-sprendiniu-koregavimo-planavimo-proceso-inicijavimo-sutarties-pagrindu/). Nurodyta, kad planavimo iniciatorius – UAB „Orkela“, planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, planavimo tikslas – atlikti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-445 patvirtinto sklypo Vasario 16-osios g. 10 detaliojo plano (reg. Nr. 2088) sprendinių koregavimą planavimo proceso inicijavimo sutarties pagrindu sklype Nr. 1 (kadastro Nr. 0101/0040:303) Vasario 16-osios g. 1, pakeičiant užstatymo aukščio reglamentų, statybos zonos ir servitutų ribas bei patikslinant kitus planuojamam užstatymui reikalingus teritorijos naudojimo reglamentus, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais ir atsižvelgiant į parengtus projektinius pasiūlymus. Tuo pačiu įsakymu patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio suderinta planavimo darbų programa detaliojo planavimo dokumentui koreguoti, kurios kopija paskelbta ir nurodytame 15min.lt straipsnyje.

20. Šis detaliojo plano pakeitimas, Lietuvos dailės istorikų draugijos vertinimu, „leido Komplekso teritorijoje suprojektuoti didžiulius naujų pastatų tūrius“ ir buvo įvykdytas galimai pažeidžiant teisės aktus ir viešąjį interesą (tai nurodyta Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai adresuotame šios draugijos 2018 m. balandžio 19  d. rašte Nr. 3 „Dėl galimo LR teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimo keičiant Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso vertingąsias savybes ir koreguojant sklypo detalųjį planą“).

21. Be to, kaip nurodyta aukščiau pacituotame Kultūros paveldo departamento 2018 m. birželio 11 d. pranešime „Bus atšaukiamas Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje planuojamo projekto derinimas“, šio departamento direktoriaus įsakymu sudaryta laikinoji komisija „konstatavo, kad Šv. Jokūbo ligoninės teritorijos detaliojo plano 2017 metų korektūros sprendiniuose ir toliau tęsiant projektavimo darbus nebuvo atsižvelgta į 2010 metais nustatytas Naujamiesčio vertingąsias savybes. Tokiu būdu, įgyvendinant detaliojo plano ir detaliojo plano korektūros pagrindu parengtą projektą būtų pažeistos Naujamiesčio vertingosios savybės: siluetas nuo Neries upės dešiniojo kranto ir perspektyvos nuo šalimais esančių gatvių.“ (interneto prieiga: http://www.kpd.lt/news/3636/158/Bus-atsaukiamas-sv-Jokubo-ligonines-teritorijoje-planuojamo-projekto-derinimas.html).

22. Pagrindo abejoti planavimo proceso skaidrumu teikia ir galimai supainioti viešieji ir privatūs interesai, Vilniaus m. Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybai (toliau – ir Vertinimo taryba) priimant sprendimus dėl Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso vertingųjų savybių nustatymo ir pakeitimo.

23. Minėtą detaliojo plano korektūrą rengė plėtros bendrovės „Orkela“  pasirinkta UAB „Senojo miesto architektai“ (projekto vadovė Diana Sabaliauskienė). Pagal viešai paskelbtą 2016 m. gruodžio 19 d. teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį Nr. A72-2147/16 tarp planavimo organizatorės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir planavimo iniciatorės UAB „Orkela“, atstovaujamos direktoriaus M. Žemaičio, planavimo iniciatorius turi teisę pasirinkti teritorijų planavimo dokumento rengėją, savo lėšomis finansuoti Teritorijų planavimo dokumento rengimą, o punktu 3.6 nurodyta, kad teritorijų planavimo dokumento rengėju „pasirenkama UAB „Senojo miesto architektai“, kodas 125921419, Šv. Ignoto g.5, LT-01144, Vilnius“ (interneto prieiga: https://vilnius.lt/lt/teritoriju-planavimo-viesumas/2016-12-19-sudaryta-teritoriju-planavimo-proceso-inicijavimo-sutartis-nr-a72-214716/).

24. UAB „Senojo miesto architektai“ parengus detaliojo plano korektūrą, Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba projekto vystytojų iniciatyva (žr. pridedamus projektą rengusios UAB „Archinova“ prašymus) 2017 m. birželio 15 d. aktu Nr. VI-RM-01/3 patikslino Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso vertingąsias savybes. Šis patikslinimas, specialistų vertinimu, buvo vienas iš veiksnių, sudariusių sąlygas vystyti kultūros paveldo atžvilgiu agresyvų projektą.

Jau minėtame viešai paskelbtame Lietuvos dailės istorikų draugijos 2018 m. vasario 26 d. rašte Nr. 1 „Dėl biurų kvartalo ir viešbučio „St. Jacob“ projekto ir statybos darbų pie Lukiškių dominikonų šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo vienuolyno ansamblio ir Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekse“ nurodyta: „Šios tarybos 2017-06-15 d. aktu Nr. VI-RM-01/3 vertingosios savybės patikslintos: lyginant su pirmuoju aktu vertingųjų savybių ženkliai sumažėjo, buvo atvertas kelias naujoms statyboms ir komplekso statinių rekonstrukcijai.“ (http://ldid.lt/wp-content/uploads/2018/03/2018_02_26_LDID_Rastas_del_St_2.pdf).

Kad buvo panaikintos svarbios vertingosios savybės, nustatė ir minėta Kultūros paveldo departamento direktoriaus įsakymu sudaryta laikinoji komisija, žr. aukščiau pacituotą 2018 m. birželio 11 d. KPD pranešimą, http://www.kpd.lt/news/3636/158/Bus-atsaukiamas-sv-Jokubo-ligonines-teritorijoje-planuojamo-projekto-derinimas.html).

25. 2017 m. birželio 15 d. akte, kuris paskelbtas Kultūros vertybių registre (interneto prieiga: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/b4fb3a9f-b230-450b-8aa0-0a575ac3a08a) nurodyta tokia jį priėmusios Vertinimo tarybos sudėtis: Aušrelė Angelė Racevičienė (pirmininkė), Augis Gučas, Gražina Kirdeikienė, Rimas Grigas, Irena Sakalauskaitė, Robertas Zilinskas, Irena Kliobavičiūtė.

26. Irena Kliobavičiūtė dirba detaliojo plano korektūrą rengusioje UAB „Senojo miesto architektai“ (tai nurodyta anketoje, paskelbtoje Lietuvos architektų rūmų interneto svetainėje, prieiga: http://www.architekturumai.lt/wp-content/uploads/LAR-RINKIMAI-2017_I.Kliobavičiūtė.pdf), o R. Zilinskas, kaip skelbiama viešuose šaltiniuose, yra nuolatinis UAB „Senojo miesto architektai“ partneris (interneto tinklalapyje www.spec.lt paskelbta informacija apie šios įmonės partnerystę su R. Zilinsko įmone: https://www.spec.lt/imone/senojo-miesto-architektai-uab) ir bendradarbiauja su ja rengiant įvairius projektus (pvz., interneto svetainėje sa.lt paskelbtame straipsnyje, kuris perspausdintas iš žurnalo „Statyba ir architektūra“ 2018 m. Nr. 6, nurodyta, kad rengiant viešbučio projektą Didžiojoje gatvėje esančiuose Pacų rūmuose tvarkybos darbų autoriai buvo UAB „Senojo miesto architektai“ (D. Sabaliauskienė) ir įmonė „Atodangos“ (R. Zilinskas), žr.: https://sa.lt/pacu-rumu-evoliucija/).

27. Be to, šie du įtakingi ilgamečiai Vertinimo tarybos nariai 2005-6 metais patys statybomis suinteresuotos įmonės užsakymu rengė ankstesnį šios teritorijos detalųjį planą (I. Kliobavičiūtė buvo projekto vadovė, R. Zilinskas atliko tyrimus) ir tuo pat metu, kaip nurodyta Vertinimo tarybos 2005 m. gruodžio 9 d. akte, dalyvavo nustatant  Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso vertingąsias savybes (R. Zilinskas šiai tarybai pirmininkavo; aktas paskelbtas Kultūros vertybių registre: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/b4fb3a9f-b230-450b-8aa0-0a575ac3a08a).

28. Dar daugiau, regis, tais pačiais 2005 m. Vertinimo taryba paskelbė Šv. Jokūbo ligoninės komplekso kaip vertybės aprašymą, kuriame nurodyta: „teritoriją siūloma dalinti į tris sklypus, formuojant dviejų vertybių teritorijas: 1. Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia bei dominikonų vienuolyno ansamblio 2. Buv. Šv. Jokūbo ligoninės komplekso sklypus. 3. Sklypas – buvusio už istorinių ansamblio ir komplekso ribų turgaus sklypas formuojamas kaip atskiras, ne vertybinių teritorijų sklypas“ (paskelbta Kultūros vertybių registre kartu su 2005 m. gruodžio 9 d. aktu). „Įteisinant“ senosios Lukiškių dominikonų vienuolyno teritorijos padalinimą, kaip  pažymėta Lietuvos dailės istorikų draugijos 2018 m. balandžio 19 d. rašte, buvo suardytas jos istorinis vientisumas, primestos ribos Lukiškių dominikonų vienuolyno pastatų ansambliui.

29. 2006 m. vasarį UAB „Senojo miesto architektai“ (projekto vadovė I. Kliobavičiūtė, architektės D. Sabaliauskienė ir I. Jasevičienė?) parengė nurodytą aprašymą atitinkantį „sklypų sudalijimo projektą“, kuriuo numatyta suformuoti tris sklypus (paskelbtas Kultūros vertybių registre kartu su 2005 m. gruodžio 9 d. aktu).

30. Viešai paskelbtuose dokumentuose nėra duomenų, kad I. Kliobavičiūtė ir R. Zilinskas 2005 m. ar 2017 metais būtų nusišalinę Vertinimo tarybai priimant nurodytus aktus, priešingai – šiuose aktuose nurodytos jų pavardės. Duomenų apie jų nusišalinimą nėra ir Vilniaus m. savivaldybės interneto svetainėje viešai paskelbtame dokumente, kuris pavadintas 2017 m. birželio 9 d. vykusio Vilniaus miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio 2017 m. birželio 15 d. protokolu Nr. 9-190/17(2.1.57-MP4) (prieiga: https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/miesto-pletra/kulturos-paveldo-apsauga/vilniaus-miesto-nekilnojamojo-kulturos-paveldo-vertinimo-taryba/). Jame nurodyta, kad posėdyje dalyvavo Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nariai Irena Kliobavičiūtė, Gražina Kirdeikienė, Aušrelė Racevičienė, Augis Gučas, Linas Girlevičius, Irena Sakalauskaitė, Rimas Grigas, Robertas Zilinskas, buvo nutarta „patvirtinti patikslintą Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso (u. k. KVR 30748), Vasario 16-osios g. 1, Vilnius, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą. Vertybės vertingųjų savybių derinys archeologinis, architektūrinis ir istorinis, reikšmingumo lygmuo – vietinis. Vertybės teritorijos plotas yra 8395 kv.m.“.

Šios aplinkybės teikia pagrindo kelti klausimą apie galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą sprendžiant dėl šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso vertingųjų savybių ir abejoti šių sprendimų priėmimo skaidrumu. Nors socialiniame tinkle „facebook“ I. Kliobavičiūtė teigė, jog ji nusišalino priimant 2017 m. aktą, tačiau kol kas nėra jokių šio teiginio patvirtinimų, o jei paaiškėtų, jog tai tiesa, manau, galėtų kilti klausimas dėl Kultūros vertybių registre paskelbto dokumento teisėtumo.

31. Pažymėtina, kad išnagrinėjusi prie Kultūros paveldo departamento veikiančių Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų veiklą, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba nustatė korupcijos rizikos veiksnius, o Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – viešųjų ir privačių interesų derinimą reglamentuojančio įstatymo reikalavimų pažeidimus (prieiga į 2018-07-26 viešai paskelbtą STT pranešimą: https://www.stt.lt/lt/naujienos/?cat=1&nid=2848; STT 2018-07-18 išvada dėl korupcijos rizikos analizės: https://www.stt.lt/lt/menu/korupcijos-prevencija/korupcijos-rizikos-analize/2018-metu-rizikos-analizes/; VTEK pranešimas apie 2018-06-20 posėdyje priimtus sprendimus: https://vtek.lt/index.php/posedziu-informacija/453-2018-06-21-posedyje-vtek-nusprende; dienraštyje „Lietuvos žinios“ paskelbta informacija apie šį VTEK tyrimą: https://www.lzinios.lt/lzinios/Lietuva/beveik-visi-nekilnojamojo-paveldo-vertinimo-tarybu-nariai-netinkamai-deklaravo-interesus/259775).

Klausimai, kuriuos kelia sprendimai dėl Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso vertingųjų savybių, leidžia manyti, kad Vilniaus m. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba susiduria su panašiomis problemomis, kurias konstatavo STT ir VTEK vertindama prie Kultūros paveldo departamento veikiančių tarybų darbą.

32. Ieškinyje rašoma: „Be to, 2018-05-09 Atsakovė socialinio tinklo „Facebook“ savo paskyroje (12 priedas) bei viešoje grupėje „Kultūros paveldo draugai“ (13 priedas) paskelbė tokio turinio žinutę apie Žemės sklype vykdomus archeologinius tyrimus, kuria taip pat buvo pasidalinta ir „Lietuvos.link.lt“ paskyroje (14 priedas): „dalinuosi reportažu nuo Lukiškių dominikonų vienuolyno – ekskavatorius rausia turbūt poros metrų gylio duobę, jos rausėjai aiškina, kad taip ruošiamasi archeologiniaims tyrimams, o archeologų vadovas p. Linas sako, kad filmuoti nieko negalima… Beje, toje vietoje, kur archeologai dirbo be ekskavatoriaus, mačiau atkastą kapą – juk nuo XVI a ten yra buvusios kapinės, uždarytos apie 1865 m. Nesu archeologė, nesiimu vertinti, bet ekskavatorinė archeologija tokioje vietoje palieka tokį pat nykų įspūdį, kaip ir planai užstatyti šv. Pilypą ir Jokūbą viešbučiu:( Būtų puiku, jeigu kas nors galėtų įvertinti, ar ten, kur rausiama technika, tikrai nebėra ko tirti rankomis… čia vaizdas iš toliau: https://www.youtube.com/watch?v=yIKGTUK3Zsc&list=PLEg79YDKePMlMKciYTAdZGIZYmlPF1PdB&index=5; čia pokalbis su ekskavatoriaus ir sunkvežimio vairuotojais: https://www.youtube.com/watch?v=cldCyGnyFTs&index=4&list=PLEg79YDKePMlMKciYTAdZGIZYmlPF1PdB; čia bandymas pasikalbėti su tyrimų vadovu: https://www.youtube.com/watch?v=OBOfboo7kl8&index=2&list=PLEg79YDKePMlMKciYTAdZGIZYmlPF1PdB; čia dar vaizdas: https://www.youtube.com/watch?v=MQSQUSBCjcQ&list=PLEg79YDKePMlMKciYTAdZGIZYmlPF1PdB&index=0;“.

33. Patvirtinu, kad paskelbiau šiuos vaizdo įrašus su savo įspūdžiais ir klausimais.

34. Ieškinyje rašoma: „Šia pačia tema, komentuodama 2018-05-09 socialinio tinklo „Facebook“ viešoje grupėje „Kultūros paveldo draugai“ įkeltas nuotraukas iš Žemės sklypo teritorijos su prierašu „Dominikonų vienuolynas prie Jokūbo ir Pilypo bažnyčios. Nieko nelaukiant ir nepaisant, buvo pradėta kasti statybų duobė“ (15 priedas), Atsakovė nurodė: „ir aš mačiau šiandien – jie tai vadina „archeologiniais tyrimais“. Patvirtinu, kad po kito žmogaus paskelbtu įrašu parašiau, ką pati tą dieną girdėjau – kad šiuos darbus vadina archeologiniais tyrimais.

35. Nesutinku su Ieškovo teiginiais, neva 32 ir 34 punktuose nurodytuose pasisakymuose teigiu, jog archeologiniai darbai Ieškovo plėtojamame projekte atliekami pažeidžiant teisės aktus. Nieko panašaus mano pasisakymuose nėra – aš aiškiai nurodžiau, kad neturiu kompetencijų vertinti tokius darbus, ir paklausiau reikiamas kompetencijas turinčių šios socialinio tinklo  grupės dalyvių, kad jie įvertintų, ar tikrai viskas atliekama tinkamai. Be kitų dalykų, klausti paskatino ir tai, kad jau žinojau, kokia agresyvi paveldo atžvilgiu yra architektūrinė šio projekto dalis, taip pat kitų visuomenininkų pastebėjimai, kad tai, kas vyksta sklype, yra panašu ne tik į archeologinius kasinėjimus, bet ir į statybų duobės kasimą, nes dalyje ploto įsikasta į įžemį.

36. Ieškinyje nurodyta, kad „(…) Atsakovės išsakyti pasisakymai, kaip neatitinkantys tikrovės bei formuojantys apie Ieškovą itin neigiamą nuomonę, pažeidžia Ieškovo dalykinę reputaciją.“ Nesutinku su šiuo teiginiu. Apie Ieškovę jokių teiginių neskelbiau ir iki tos dienos, kai sužinojau apie UAB „Orkela“ man pareikštą ieškinį, nei šios įmonės, nei su ja susijusios UAB „Lords LB“, kiek pamenu, jokiuose tekstuose net nesu paminėjusi ir jomis nesidomėjau. Kritikavau valdžios institucijų sprendimus ir neveikimą, dėl kurių tapo įmanomas toks agresyvus paveldo atžvilgiu projektas, kokį vysto Ieškovė, bei dalyvavau diskusijose dėl sisteminių tokius atvejus lemiančių problemų ir būdų jas spręsti. Teisę kritikuoti valdžios sprendimus man ir kitiems Lietuvos Respublikos piliečiams suteikia Konstitucijos 33 straipsnis, nurodantis, kad „Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką.“

37. Tai, ką prašoma paneigti, yra mano nuomonė ir klausimai, kuriuos turiu teisę kelti. Manau, kad reikšdama akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, kuriuo reikalauja paneigti nuomonę ir klausimus, UAB „Orkela“ kėsinasi pažeisti ne tik mano konstitucinę teisę kritikuoti valdžios sprendimus, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio garantuojamą teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Vertinu šį ieškinį kaip vadinamųjų strateginių bylų prieš visuomenės dalyvavimą atvejį – tokiais ieškiniais siekiama įbauginti ir apkrauti teismų procesais projektų kritikus, o geriausiai žinomas lietuviškas šito reiškinio pavyzdys yra ieškinys, kadaise iškeltas keturiems judėjimo „už Lietuvą be kabučių“ nariams (apie strategines bylas prieš visuomenės dalyvavimą rašyta, pvz. čia: http://pozicija.org/wp-content/uploads/2016/08/2008-II-ketv.pdf, psl. 11, „Bylos prieš visuomenės dalyvavimą jau Lietuvoje“).

Atsiliepimo juridiniai argumentai:

Dėl ieškovo netinkamumo, dėl ieškinio pagrindo nenurodymo

38. Atsakovė nesutinka su pareikštu ieškiniu ir todėl, kad ieškovas UAB „Orkela“ šioje byloje nėra tinkamas ieškovas, o ieškinys yra pareikštas nenurodžius jo pagrindo, kurį ieškovas privalo nurodyti, nes ieškovė, prašydama pripažinti, kad atsakovės nuomonė neatitinka tikrovės ir priteisti ieškovei tariamai padarytą turtinę žalą, nenurodo, kokie atsakovės nuomonės teiginiai buvo išsakyti konkrečiai apie ieškovę (kurios atsakovė apskritai neminėjo ir iki ieškovės pareiškimo nežinojo apie tokio juridinio asmens egzistavimą) ir kurie konkretūs atsakovės nuomonės teiginiai padarė kokią žalą ieškovei.

39. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-161/2009). Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. N. v. UAB „Lietuva Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. UAB „Finansų rizikos valdymas“, bylos Nr. 3K-3-120/2014). Teismas privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas.

40. Iš pareikšto ieškinio neįmanoma nustatyti, kokie konkretūs atsakovės nuomonės teiginiai buvo išsakyti konkrečiai apie ieškovę, ir kaip šie atsakovės nuomonės teiginiai padarė kokią žalą ieškovei, ar apskritai tokia žala padaryta, o jei padaryta – ar yra priežastinis ryšys tarp konkrečių atsakovės veiksmų ir jais neva padarytos žalos, nes UAB „Orkela“ nėra minima atsakovės nuomonės teiginiuose, o atsakovė apie UAB „Orkela“ sužinojo tik gavusi ieškinį šioje byloje. Kadangi jokių atsakovės nuomonės teiginių apie ieškovę, kuriais ieškovei galėjo būti padaryta žala ir sumenkinta dalykinė reputacija, ieškovė nenurodo, laikytina, jog ieškinys pareikštas subjektinės teisės neturinčio asmens – t.y. su trūkumais, kadangi reikalavimas pripažinti atsakovės nuomonės teiginius neatitinkančiu tikrovės ir atlyginti turtinę žalą ieškovei yra visiškai ir akivaizdžiai nepagrįstas, todėl ieškinys yra tikslintinas arba pakeičiant netinkamą ieškovę tinkamu ieškovu (pvz., Vilniaus miesto savivaldybe ir Kultūros paveldo departamentu), arba nurodant konkrečius atsakovės nuomonės teisignius apie UAB „Orkela“ ir kaip šie atsakovės nuomonės teiginiai padarė žalą ieškovei. Laikytina, kad ieškinys yra su trūkumais, nes pareikštas subjektinės teisės neturinčio asmens ir nenurodžius ieškinio pagrindo – t.y kokie konkretūs atsakovės nuomonės teiginiai apie UAB „Orkela“ neatitinka tikrovės ir kokia žala padaryta koks jos dydis, ir koks priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir padarytos žalos.

Dėl saviraiškos laisvės ribų

41. Atsakovė tvirtina, kad ieškovė, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, tyčia netinkamai pasirinko atsakovę kaip tinkamą proceso šalį dėl pareikšto reikalavimo paneigti paskleistą atsakovės nuomonę apie ieškovę, nes siekia persekioti pilietinę visuomenę. Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnis nustato, kad už informacinės visuomenės informavimo priemonės turinį šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako jos valdytojas. Šios atsakomybės išimtys yra išdėstytos šio įstatymo 54 straipsnyje, kuris nustato, kad viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo (1) pateikta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų, profesinių sąjungų ir asociacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose; (2) viešai pasakyta per atvirus posėdžius, pasitarimus, spaudos konferencijas, mitingus ir kitus renginius, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė pasakytų teiginių. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių organizatoriams ir informaciją paskelbusiems asmenims; (3) anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones; (4) paskelbta tiesioginių programų, interneto konferencijų dalyvių, interaktyviosios televizijos žiūrovų ar informacinės visuomenės informavimo priemonės naudotojų, nesusijusių su viešosios informacijos rengėju; (5) paskelbta specialioje rinkimų programoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos rengėjas; (6) paskelbta neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose; (7) pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją (2 d.). Apie tai ieškovė žinojo arba privalėjo žinoti.

42. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007-10-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-667/2006 pasisakė, kad teismas turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia. Viešos informacijos rengėjai turi teisę turėti ir skleisti įsitikinimus. Į juos įeina nuomonės, kritika ir kiti saviraiškos būdai. Saviraiškos laisvė nėra absoliuti. Ji gali būti ribojama įstatymu svarbiausiems visuomenės gėriams ginti ir tokia apimtimi, kiek tai yra būtina demokratinėje visuomenėje (Konstitucijos 25 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis). Pagal Visuomenės informavimo įstatymą nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenukrypstant nuo informacijos ir neiškreipiant faktų bei duomenų. Ji grindžiama faktais ir pagrįstais argumentais. Kritika yra asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir vertinimas. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti“. Nuomonė yra požiūris, nusimanymas, supratimas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Šią savo nuomonę atsakovė grindė Lietuvoje vykstančiais procesais kultūros paveldo apsaugos srityje – privataus intereso iškėlimu virš viešojo intereso išsaugoti svarbias kultūros paveldo vertybes ir pan. Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas. Reikšti nuomonę apie būtinumą apsaugoti kultūros paveldą ir taip ginti visuomenės viešąjį interesą atsakovei suteikia Konstitucijos 25 straipsnis bei LR Visuomenės informavimo įstatymo 4, 5, 6 straipsnių nuostatos. Jos ir kitų asmenų pareikšta nuomonė apie padėtį paveldosaugos srityje ir konkrečius probleminius projektus buvo nukreipta ginti visuomenės viešąjį interesą, kuris turi būti ginamas prioritetiškai, palyginus su ieškovės privačiais interesais.

43. Asmens saviraiškos laisvė – tai saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (10 straipsnis; toliau – Konvencija). Nacionaliniu lygiu asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas įtvirtinta ir Visuomenės informavimo įstatyme (4 straipsnio 1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra ne kartą nurodęs, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais (pvz., aptariami vykstantys teisminiai procesai), turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., mutatis mutandis 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 28871/95). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. C., A. C. v. UAB „Tele-3“, UAB „TV PRO media“, bylos Nr. 3K-3-481/2012, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

44. Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Ieškovė nurodo, kad atsakovės Rasos Kalinauskaitės paskleista informacija: 1.1. „Dėl agresyvios plėtros, nevaldomos korupcijos, kompetencijų stokos ir kitų priežasčių vyksta sistemingas kultūros paveldo vertybių naikinimas, tuo pat metu naikinant tautos ir vietos bendruomenių kultūrinę tapatybę, skurdinant visuomenės istorinę savivoką ir apribojant jos ateities galimybes, kaip prioritetą iškeliant siaurą merkantilinį interesą (šio proceso pavyzdžiai – daugiabučių namų statyba Vilniaus Misionierių ansamblyje, planai užstatyti viešbučiu ir septynių aukštų administracinių pastatų kompleksu Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblį su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia…“; bei 1.2. „ekskavatorius rausia turbūt poros metrų gylio duobę, jos rausėjai aiškina, kad taip ruošiamasi archeologiniaims tyrimams, <…>. Nesu archeologė, nesiimu  vertinti, bet ekskavatorinė archeologija tokioje vietoje palieka tokį pat nykų įspūdį, kaip ir planai užstatyti šv. Pilypą ir Jokūbą viešbučiu:( Būtų puiku, jeigu kas nors galėtų įvertinti, ar ten, kur rausiama technika, tikrai nebėra ko tirti rankomis“ bei „ir aš mačiau šiandien – jie tai vadina „archeologiniais tyrimais“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia UAB „Orkela“ dalykinę reputaciją, todėl prašo teismo „įpareigoti atsakovę Rasą Kalinauskaitę per vieną savaitę pasirinktoje žiniasklaidos priemonėje savo lėšomis ir be komentarų paskelbti šį paneigimą: 2.1. Mano paskleisti duomenys apie UAB „Orkela“, kad „Dėl agresyvios plėtros, nevaldomos korupcijos, kompetencijų stokos ir kitų priežasčių vyksta sistemingas kultūros paveldo vertybių naikinimas, tuo pat metu naikinant tautos ir vietos bendruomenių kultūrinę tapatybę, skurdinant visuomenės istorinę savivoką ir apribojant jos ateities galimybes, kaip prioritetą iškeliant siaurą merkantilinį interesą (šio proceso pavyzdžiai – daugiabučių namų statyba Vilniaus Misionierių ansamblyje, planai užstatyti viešbučiu ir septynių aukštų administracinių pastatų kompleksu Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblį su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia…“ neatitinka tikrovės yra žeminantys ir pažeidžiantys UAB „Orkela“ dalykinę reputaciją; 2.2. „Mano paskleisti duomenys apie UAB „Orkela“, kad „ekskavatorius rausia turbūt poros metrų gylio duobę, jos rausėjai aiškina, kad taip ruošiamasi archeologiniaims tyrimams, <…>. Nesu archeologė, nesiimu vertinti, bet ekskavatorinė archeologija tokioje vietoje palieka tokį pat nykų įspūdį, kaip ir planai užstatyti šv. Pilypą ir Jokūbą viešbučiu:( Būtų puiku, jeigu kas nors galėtų įvertinti, ar ten, kur rausiama technika, tikrai nebėra ko tirti rankomis“, „ir aš mačiau šiandien – jie tai vadina „archeologiniais tyrimais“.

45. Atsakovė tvirtina, kad ieškovė nepagrįstai, netinkamai taikydama CK 2.24 straipsnio nuostatas, nukrypdama nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kvalifikavo ginčo teiginius kaip žinias. Atsakovės įsitikinimu, ginčo teiginiai yra faktinių aplinkybių vertinimas, kuris atitinka įstatyme nustatytą ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotą nuomonės sąvoką. Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (įstatymo redakcijos, galiojusios ginčo metu, 2 straipsnio 36 dalis); žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (to paties straipsnio 84 dalis).  Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. S. v. K. S. P., bylos Nr. 3K-3-1-219/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

46. Atsakovė tvirtina, kad ieškovė netinkamai įvertino atsakovės nuomonę, ją laikydama žinia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju teismas turi atsižvelgti į cituojamų teiginių kontekstą ir konstrukciją, atsakovės pavartotus žodžius, jų turinį, tai, kad dalis ginčo teiginių suformuluoti kaip klausimai, abejojant ir aiškiai nurodant, kad atsakovė neturi kompetencijos įvertinti jos užfiksuotus vaizdus. Be to, atsakovė pateikė savo pareikštą vertinimą pagrindžiančius argumentus, o ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog duomenys melagingi. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota teismų praktika, turėtų įvertinti atsakovės R. Kalinauskaitės teiginių aspektus, kurie teikia pagrindą kvalifikuoti juos kaip nuomonę.

47. Laisvė reikšti savo įsitikinimus yra vienas iš svarbiausių demokratinės visuomenės principų. Jis yra įtvirtintas LR Konstitucijos 25 str. bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. Saviraiškos laisvė gali būti taikoma tokiam informacijos ir idėjų skleidimui, kuris gali žeisti, šokiruoti ar trikdyti. Bet kokios saviraiškos įgyvendinimo išimtys turi būti aiškinamos griežtai, o apribojant šią laisvę, privalo būti pateikiami svarūs ir pakankami motyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009). Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 36 d. nurodyta, kad nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Nagrinėjamos bylos atveju laikytina, kada atsakovė R. Kalinauskaitė savo nuomonę pateikė remdamasi teisės aktais, valstybės institucijų raštais ir juose nustatytais duomenimis, įgyvendindama savo teisę laisvai reikšti savo įsitikinimus ir kritikuoti leistinose ribose. Pagrindinė konkuruojanti vertybė nagrinėjamu atveju yra juridinio asmens teisė į dalykinę reputaciją. Pagal tarptautinės ir nacionalinės teisės suformuluotus principus asmens teisių apribojimas pateisinamas, esant trijų būtinų sąlygų visetui: 1) jeigu toks ribojimas numatytas įstatyme, 2) jeigu jis yra būtinas visuomenės interesų ir pamatinių vertybių apsaugai, 3) jeigu toks apribojimas yra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010). Konkuruojant dviems teisiniams gėriams, svarbu nustatyti teisingą šių gėrių pusiausvyrą, kurioje pirmenybė skiriama žmonių teisę į kultūros paveldo ir saugios aplinkos išsaugojimą, o ne pelno siekimui.

48. Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kaip ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat akcentuojamas dėsningas juridinio asmens veiklos pobūdžio bei visuomeninio reikšmingumo ryšys su jo reputacijos gynimo bei leistinos kritikos ribomis: viešasis juridinis asmuo nesinaudoja tokiu pat dalykinės reputacijos gynimu kaip privatus asmuo, viešojo asmens dalykinės reputacijos gynimo ribos siauresnės, o jo atžvilgiu leistinos kritikos ribos atitinkamai platesnės negu privataus asmens atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010). Nagrinėjamos bylos atveju ieškinį dėl tikrovės neatitinkančių bei dalykinę reputaciją (gerą vardą) pažeidžiančių duomenų paneigimo pareiškė UAB „Orkela“, neįvertinusi, kad visi atsakovės nuomonės teiginiai yra išsakyti apie Vilniuje ir kitur Lietuvoje vykstančius paveldo naikinimo procesus, už kuriuos yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas. Kaip minėta, atsakovė nesidomėjo bendrove „Orkela“, tačiau iš šios bendrovės pateiktų duomenų matyti, kad ji vykdo komercinę veiklą kultūros paveldo objektuose, kurių apsauga yra visos visuomenės bendras ir viešas interesas. Taigi, ieškovės veikla neabejotinai susijusi su viešuoju interesu, ir laikytina, kad ieškinį pareiškęs juridinis asmuo yra viešasis tiek, kiek vykdo veiklą kultūros paveldo objektuose. Tokio asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, darytina išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės, Kultūros paveldo departamento ir UAB „Orkela“ dalykinės reputacijos gynimo ribos yra siauresnės ir atitinkamai jos atžvilgiu leistinos kritikos ribos yra platesnės. Teismas, spręsdamas dėl dviejų konstitucinių vertybių kolizijos, turėtų įvertinti, jog nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti teikiama teisei reikšti nuomonę kultūros paveldo išsaugojimui svarbiu klausimu.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo ir žalos dydžio įrodymo

49. Viena iš teisinės gynybos ir civilinės atsakomybės taikymo sąlygų yra duomenų paskleidimas. Duomenys yra suprantami kaip žinios, informacija ar faktai, kurių tikrumas gali būti patikrinamas įrodinėjimo priemonėse esančiais įrodymais. Civilinė atsakomybė dėl garbės ir orumo pažeidimų gali kilti esant šių sąlygų visetui: 1) kai nustatomas žinių paskleidimo faktas; 2) kai nustatomas faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; 3) kai nustatomas faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) kai nustatomas faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Fakto, kad atsakovas pateikė nuomonę, o ne žinią, konstatavimas reiškia, jog viena iš keturių būtinų sąlygų neegzistuoja. Įrodžius, kad atsakovas pateikė nuomonę, likusios sąlygos neįrodinėtinos, kadangi, nesant vienos iš būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė atsakovui CK 2.24 str. pagrindu netaikytina. Jei ieškovė įrodytų, jog atsakovė paskleidė ne nuomonę, o žinią, atsakovė tvirtina, jog ieškovė neįrodė žalos, kurią prašo priteisti iš atsakovės. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikti išaiškinimai dėl dalykinės reputacijos realaus pažeidimo įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis) civilinėse bylose dėl pažeistos juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011).

50. Ieškovė neįrodė, kad būtent dėl atsakovės išsakytos nuomonės teiginių sumažėjo ieškovės pajamos arba kitaip pablogėjo ieškovės reputacija. Nagrinėjamoje byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, kad atsakovės nuomonės teiginiai buvo išsakyti apie ieškovę. Taip pat nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės prašomą priteisti neturtinės žalos dydį. Civilėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija sumenkinta. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo dalykinės reputacijos sumenkinimą įrodinėja tik abstrakčiais pasvarstymais, tačiau jokių rašytinių įrodymų, išskyrus ieškovės paaiškinimus, byloje nepateikta. Taip pat byloje nėra įrodymų, jog dėl paskleistos neatitinkančios tikrovės informacijos ieškovė būtų praradusi klientus ar pasitikėjimą. Nustatyta, kad neegzistuoja visi nurodyti elementai, būtini civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį kilti, t.y. ieškovė neįrodė, kad atsakovės išsakyti teiginiai yra apie ieškovę, neįrodė, kad šie teiginiai yra žinia ir kad ji neatitinka tikrovės, taip pat neįrodė, kad atsakovės nuomonės teiginiai kaip nors sumenkino ieškovės dalykinę reputaciją.

51. Pagal CK 1.115, 2.24 straipsnius, asmenines neturtines vertybes – asmens garbę ir orumą, juridinio asmens dalykinę reputaciją – gina teisė. Pagal CK 2.24 straipsnio pirmą ir aštuntą dalis, juridinis asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka ne tik paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo dalykinę reputaciją, bet ir atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę bei neturtinę žalą. Byloje yra duomenų, kad atsakovė ginčija, jog paskleista ginčo informacija žemina ieškovės dalykinę reputaciją. Juridinio asmens dalykinė reputacija, kaip asmeninė neturtinė teisė, pati savaime neturi ekonominio turinio ir yra neatskiriamai susijusi su jos turėtoju, tačiau šios neturtinės teisės pažeidimas gali įtakoti šio asmens finansinės padėties pablogėjimą, pelno sumažėjimą ateityje ir kitas neigiamas pasekmes, todėl civiliniai įstatymai numato jos gynimą ir neturtinės žalos pavidalu. Pagal CK 6.250 straipsnio pirmą dalį, neturtinė žala – tai reputacijos pablogėjimas, nepatogumai, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 2A-189/2005). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyti neturtinės žalos požymiai daugiausia taikytini tik fiziniam asmeniui (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija), tačiau tai nepaneigia neturtinės žalos juridiniam asmeniui atsiradimo galimybės, kuri dažniausiai pasireiškia reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens pažeminimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kita. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įrodymų, dėl šių įstatyme įtvirtintų kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, ne visada objektyviai galima surinkti, todėl teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-169/2006). Kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie ieškovės reputacijos pablogėjimą, nepatogumus, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, laikytina, kad atsakovės pateiktas padėties įvertinimas (nuomonė) ieškovui realios neturtinės ir turtinės žalos nepadarė ir nepadarys ateityje, atsižvelgiant į bylai reikšmės turinčias faktines aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

52. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Teismo p r a š a u:

  1. atmesti ieškovės UAB „Orkela“ man pareikštą ieškinį;

2. paskirti ieškovei baudą iki 5000 eurų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, pusę šios sumos priteisiant atsakovei kaip kompensaciją (CPK 95 str.);

3. priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal sąskaitą, kuri bus pateikta teismo posėdžio metu.

53. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 2 d. 4 p. neprieštarauju, kad teismas byloje priimtų sprendimą už akių, jeigu Ieškovas nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų.  Byla bus vedama ne per advokatą. Neprieštarauju dėl taikos sutarties sudarymo, jei ieškovas atlygins atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir sumokės 5000 eurų kompensaciją už patirtus nepatogumus. Procesinius dokumentus prašome siųsti atsakovui ir atstovui.

Atsakovė Rasa Kalinauskaitė,  atstovaujama advokatės Linos Gudaitės

PRIEDAI:

  1. 2018-06-07 Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainėje paskelbtas „Seimo nario Naglio Puteikio pranešimas: forumo „Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą“ dalyviai pakvietė apsaugoti paveldą nuo naikinimo ir perspėjo, kad neatsakingai parengta paveldosaugos pertvarka gali jį dar paspartinti“, kopija  (interneto prieiga: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15289&p_k=1&p_t=258991&p_a=0);
  2.  Lietuvos dailės istorikų draugijos viešai paskelbto 2018-02-26 rašto Nr. 1 „Dėl biurų kvartalo ir viešbučio „St. Jacob“ projekto ir statybos darbų pie Lukiškių dominikonų šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo vienuolyno ansamblio ir Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekse“ kopija (interneto prieiga: http://ldid.lt/wp-content/uploads/2018/03/2018_02_26_LDID_Rastas_del_St_2.pdf);
  3. Lietuvos Architektų rūmų Vilniaus regioninės tarybos 2018-04-20 išvados kopija (interneto prieiga: http://www.architekturumai.lt/wp-content/uploads/RAT_VL_2018_03_29-04_20_isvados.pdf);
    Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2018-06-11 pranešimo kopija (interneto prieiga: http://www.kpd.lt/news/3636/158/Bus-atsaukiamas-sv-Jokubo-ligonines-teritorijoje-planuojamo-projekto-derinimas.html);
  4. 2018-03-09 Seimo nario Ž. Pavilionio pranešimo „Barokas – didžiausias Lietuvos diplomatas“ kopija (interneto prieiga: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15289&p_k=1&p_t=255757&p_a=0);
    15min.lt 2018 m. kovo 9 d. paskelbto straipsnio „Istorikas A.Bumblauskas apie planus stiklu apgaubti Jokūbo bažnyčią: „Šokas ištiko, kai pamačiau“ tekstas (interneto prieiga: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/istorikas-a-bumblauskas-apie-planus-stiklu-apgaubti-jokubo-baznycia-sokas-istiko-kai-pamaciau-973-937910?copied);
  5. Kultūros barų Nr. 3 paskelbtas Rimanto Gučo straipsnis „Šokas ištiko, kai pamačiau“, interneto portale Bernardinai.lt perspausdinto teksto kopija (interneto prieiga: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-04-08-sokas-istiko-kai-pamaciau/169306);
  6. 2017-11-07 interneto portale 15min.lt publikuotas straipsnis „Lukiškių aikštės sandoriai: mainais už dovanas savivaldybė malonina verslininkus“, kopija (interneto prieiga: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/lukiskiu-aikstes-sandoriai-mainais-uz-dovanas-savivaldybe-malonina-verslininkus-662-877382);
  7. Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017-06-15 aktas Nr. VI-RM-01/3, kopija;
  8. 2016-11-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos įsakymas Nr. A30-3396 ir detaliojo plano darbų programa (https://vilnius.lt/lt/teritoriju-planavimo-viesumas/pasirasytas-ad-pavaduotojos-isakymas-del-sklypo-vasario-16-osios-g-10-detaliojo-plano-reg-nr-2088-sprendiniu-koregavimo-planavimo-proceso-inicijavimo-sutarties-pagrindu/);
  9. 2016-12-19 teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis Nr. A72-2147/16 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir planavimo iniciatorės UAB „Orkela“, kopija (Nuoroda: https://vilnius.lt/lt/teritoriju-planavimo-viesumas/2016-12-19-sudaryta-teritoriju-planavimo-proceso-inicijavimo-sutartis-nr-a72-214716/);
  10. 2017-02-10 UAB „Archinova“ prašymas dėl Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso vertingųjų savybių patikslinimo, kopija;
  11. 2017-04-10 UAB „Archinova“ prašymas dėl Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso vertybės teritorijos ribų plano patikslinimo, kopija;
  12. interneto svetainėje spec.lt paskelbta informacija apie UAB „Senojo miesto architektai“ ir R. Zilinsko įmonės partnerystę, kopija (https://www.spec.lt/imone/senojo-miesto-architektai-uab);
  13. 2005–2006 metais UAB „Senojo miesto architektai“ plėtros bendrovės UAB „M2 invest St. Jacobs“ užsakymu atlikti buvusios šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso architektūros tyrimai, projekto vadovė – I. Kliobavičiūtė, tyrė R. Zilinskas, kopija;
  14. Vilniaus miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2005-12-09 aktas Nr. VI-RM-01, kopija;
  15. 2018-06-01 interneto portale publikuotas staripsnis „Ramutis Jancevičius  „MG Baltic“ naudingus nurodymus prokurorui dalijo tiesiai iš susitikimo su D.Mockumi“, teksto kopija (https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/ramutis-jancevicius-mg-baltic-naudingus-nurodymus-prokurorui-dalijo-tiesiai-is-susitikimo-su-d-mockumi-56-980756?copied);
  16. Vilniaus m. apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 9 d. baudžiamasis įsakymas byloje 1-1447-295/2012, teksto kopija (nuoroda: http://eteismai.lt/byla/257759991693430/1-1447-295/2012)
  17. 2017-04-17 interneto portale 15min paskelbtas straipsnis „Tvarkiečių“ milijonieriaus statybos pakibo ant plauko: projektas sudomino ir STT“, teksto kopija (nuoroda: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/vilniaus-tarybos-nariui-eme-nebesisekti-skandalingos-statybos-pakibo-ant-plauko-973-783768).
  18. I. Kliobavičiūtės anketa, paskelbta Lietuvos architektų rūmų interneto svetainėje, teksto kopija (Nuoroda: http://www.architekturumai.lt/wp-content/uploads/LAR-RINKIMAI-2017_I.Kliobavičiūtė.pdf);
    interneto svetainėje sa.lt paskelbto straipsnio fragmentas su informacija apie UAB „Senojo miesto architektai“ (D. Sabaliauskienės) ir įmonės „Atodangos“ (R. Zilinsko) bendrą darbą (nuoroda:: https://sa.lt/pacu-rumu-evoliucija/).
  19. Vilniaus m. Savivaldybės interneto svetainėje paskelbtas 2017-06-09 Vilniaus miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio 2017-06-15 protokolas Nr. 9-190/17(2.1.57-MP4) (prieiga: https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/miesto-pletra/kulturos-paveldo-apsauga/vilniaus-miesto-nekilnojamojo-kulturos-paveldo-vertinimo-taryba/);
  20. Atstovavimo sutartis

1939 m. rugpjūtį darytoje Pikiel Witold nuotraukoje – Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios fone įamžinti Lukiškių aikštėje stovintys Lenkijos pėstininkai su haubica. Skelba www.lietuvos.link

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *