Vasario 3 d. Diskusijų forumo „Lietuvos ateities darbotvarkė. Kokia ji?“ – vaizdo įrašas

Nepriklausomybės pradžioje lietuviams rūpėjo suburti stipriausius protus į bendrą protą, kad tas bendras protas strateguotų ateitį.

Sąjūdžio bendrojoje programoje 1988 metais buvo parašyta:
„Sąjūdis siekia atgaivinti pilietiškai sąmoningą ir aktyvią visuomenę, žmogų, kaip moraliai atsakingą asmenybę, pilietį, kaip savo krašto šeimininką ir patriotą. Sąjūdis siekia užtikrinti lietuvių tautai išlikimo ir suverenaus veikimo sąlygas“.

Rezoliucijoje rašyta: „Atkurti visų Respublikos gyventojų tarpusavio pasitikėjimą ir užtikrinti Lietuvos piliečiams nepriklausomai nuo jų pažiūrų, įsitikinimų vienodas galimybes dalyvauti valstybės valdyme“.

Tai paseno ar ne? – klausia Darius Kuolys, kalbėdamas apie būtinybę Lietuvai turėti savą, visų Lietuvos piliečių interesus aprėpiančią Lietuvos darbotvarkę.

Visuomenės dalyvavimas yra esminė prielaida norint užtikrinti, kad atskiros gyvenimo sritys netaptų vien tik administravimo, kurį įtakoja galią turinčios grupės, reikalu. Viešosios paslaugos turi užtikrinti bendrąjį gėrį.

Aplinkosaugos situacija taip pat kritinė: visuomenei paliekamas tik formalaus proceso stebėtojo vaidmuo, ji atribojama nuo faktinių duomenų, o nuolatiniu procesų „optimizavimu“ aplinkosaugos veikimo sritis susiaurinama iki tiek, kad prapuola jos prasmė ir telieka aplinkosaugos regimybė.

Peržiūrėti visą Forumo vaizdo įrašą galite čia:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *