Vilniaus miesto koalicijos programa 2015 m.

Primename 2015 m. sudarytą Vilniaus miesto koalicijos programą

 

Priedas Nr. 1

prie susitarimo dėl bendradarbiavimo

Vilniaus miesto savivaldybės taryboje

 

ATEITIES KOALICIJOS PROGRAMA

Svarbiausių pokyčių kryptys

 

Tikslas Užduotys, kurias įvykdžius bus pasiektas tikslas
1.      Atsakingai valdyti miestą ir efektyviai teikti miestiečiams aukštesnės kokybės paslaugas. 1.      Peržiūrėti ir optimizuoti savivaldybės organizacinę struktūrą, funkcijas bei atsakomybes.

2.      Užtikrinti administracijos formavimą tik profesionalumo pagrindu, atsisakant  tiesioginės politinės įtakos.

3.      Nustatyti aiškius savivaldybės administracijos padalinių, savivaldybės darbuotojų bei savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiklos vertinimo bei tikslų siekimo rodiklius.

4.      Padalinių ir įmonių vadovų darbo užmokestį susieti su jų veiklos rezultatais. Padidinti savivaldybės darbuotojų motyvaciją, paskatinti juos teikti iniciatyvas ir siūlymus, kaip pagerinti darbo procesą.

5.      Užtikrinti, kad savivaldybės administracija nevilkintų privalomų atlikti darbų: maksimaliai trumpinsime visų leidimų išdavimo terminus, sieksime, kad gerokai sumažėtų leidimų, kurie išduodami paskutinę teisės aktų leistiną dieną, o dalis formalumų būtų sutvarkomi greičiau nei per maksimalų terminą.

6.      Įtvirtinti klientų aptarnavimo kokybės standartą ir užtikrinti jo priežiūrą – pasiekti efektyvų miestiečių aptarnavimą ir problemų sprendimą.

7.      Administracijoje sustiprinti instituciją, atsakingą už verslo sąlygų gerinimą bei kuo sklandesnį potencialių investuotojų aptarnavimą.

2.      Pritraukti investicijų, kuriančių gerai apmokamas darbo vietas. 1.      Peržiūrėti statybų, reklamos ir kitų leidimų išdavimo tvarką, paprastinti ją, siekiant greitesnio jų išdavimo.

2.      Atsisakyti perdėtų biurokratinių kliūčių rengiant ir tvirtinant detaliuosius planus.

3.      Derinti miesto infrastruktūrą, atsižvelgiant į planuojamas investicijas.

4.      Skatinti inovatyvaus smulkaus ir vidutinio verslo, „startuolių“ iniciatyvas, reformuojančias viešąsias paslaugas. Viešųjų paslaugų įgyvendinimui pasitelkti inovatyvias SVV įmones ir „startuolius“.

5.      Užtikrinti skaidrias ir vienodas verslo sąlygas visiems.

6.      Sukurti darbo grupę, kurios tikslas būtų pritraukti į Vilniaus miestą daugiau investicijų, kuriančių gerai apmokamas darbo vietas. Grupė užtikrintų sąveiką tarp atskirų savivaldybės institucijų ir būtų pavaldi tiesiogiai Vilniaus merui.

3.        Mažesnė centralizuotai teikiamos šilumos kaina.[1][2] 1.      Nepratęsti sutarties su baziniu šilumos tiekėju ir užtikrinti sklandų šilumos ūkio susigrąžinimą.

2.      Atskirti šilumos tinklus nuo „Vilniaus energijos“ ir perduoti valdyti savivaldybei arba valstybei.

3.      Bendradarbiaujant su Energetikos ministerija ir „Lietuvos energija“ panaudoti „Vilniaus energijos“ valdomą turtą ir pajėgumus kuriant naują konkurencingą bazinį šilumos tiekėją Vilniuje.

4.      Užtikrinti palankias sąlygas nepriklausomiems šilumos gamintojams prisijungti prie šilumos tinklų.

5.      Šilumos tiekimą vykdyti per savivaldybės kontroliuojamą ne pelno įstaigą, kuri konkurencijos sąlygomis pirktų šilumą iš gamintojų, tiektų ir išrašytų sąskaitas šilumos vartotojams.

6.      Užtikrinti, kad šilumos punktų priežiūrą atliktų nepriklausomi gyventojų bendrijų ar savivaldybės paskirti prižiūrėtojai, nesusiję su šilumos gamintojais, šilumos tinklais ar šilumos tiekimu.

4.      Pagerinti žmonių gyvenamąją aplinką. 1.      Teikti organizacinę ir konsultacinę pagalbą gyventojams, siekiantiems steigti bendrijas. Galimos bendrijų steigimo skatinimo priemonės: teisinės registracijos atlikimas, patalpų skyrimas steigiamoms bendrijoms, aplinkos tvarkymo daugiabučių namų teritorijose iniciatyvos (vaikų žaidimo aikštelės, treniruokliai), kompensuojant dalį išlaidų.

2.      Parengti miesto renovavimo kvartalų planą, nustatyti eiliškumą ir, atsižvelgiant į kvartalo gyventojų nuomonę, rengti teritorijų planavimo dokumentus, koordinuoti kvartalų požemio (šilumos, vandens, nuotekų) ir aplinkos projektavimą ir atnaujinimą.

3.      Pakeisti daugiabučių namų administratorių skyrimo pricipus, įtvirtinant gyventojų nuomonės privalomumą, skiriant administruojančią įmonę. Taip pat pakeisti administruojančių įmonių veiklos kokybės, veiklos kontrolės, atskaitomybės gyventojams ir paslaugų nutraukimo principus.

4.      Įsteigti daugiabučių namų administravimo ginčų komisiją.

5.      Sudaryti gyventojams galimybę be administratoriaus nuomonės nuspręsti, iš ko jie nori pirkti paslaugas – lifto, šiukšlių išvežimo, remonto ir t.t. –, savo ruožtu gaunant konkurencingą kainą.

6.      Tartis su gyventojais, sprendžiant namų, kiemų ir miesto priežiūros klausimus.

7.      Kurti jaukią aplinką miegamuosiuose rajonuose: pradėti visuotinę daugiabučių kiemų renovaciją, sutvarkant kelio dangas, šaligatvius, vaikų žaidimo aikšteles bei įrengiant naujas automobilių parkavimo vietas ir taip sudarant sąlygas patogiai pasistatyti automobilius ne ant pievelės ar šaligatvio, o jiems priklausančioje vietoje.

5.      Efektyviai valdyti savivaldybės įmones ir turtą. 1.      Parengti pirmąją savivaldybės valdomo turto ataskaitą, joje pateikti informaciją apie įmonių ir įstaigų turimą NT bei grąžą akcininkui, įvardinti esmines problemas. Ataskaitos turėtų tapti periodinės.

2.      Savivaldybės įmonių bei įstaigų veiklos tikslus, planus, rezultatus, jų viešuosius pirkimus ir kitą informaciją skelbti viešai ir centralizuotai. Objektyviai įvertinti dabartinius išsikeltus įmonių veiklos tikslus ir planus.

3.      Kiekvienai įmonei kelti viešųjų paslaugų efektyvaus teikimo ir finansinius (kapitalo grąžos, dividendų) tikslus, įvertinti, kurias įmones tikslinga išlaikyti nuosavybėje, kurias parengti privatizacijai arba dalinei privatizacijai ar listingavimui. Savivaldybė nesudarys sąlygų dirbtinių monopolijų atsiradimui.

4.      Atlikus įmonių pertvarką, analizę bei funkcijų peržiūrą, atrinkti įmones, kuriose būtų tikslinga įgyvendinti dalinį akcijų išplatinimą per vertybinių popierių biržą, išskyrus tas sritis, kur dėl įstatyminių apribojimų gali veikti tik vienas paslaugos teikėjas.

5.      Savivaldybės įmonių valdymas – depolitizuotas. Į savivaldybės įmonių / įstaigų valdybas ar kitus kolegialius valdymo organus bus priimami du trečdaliai nepriklausomų narių, kuriems taikomi aukšti profesionalumo ir nepriekaištingos reputacijos standartai. Nepriklausomos valdybos pirmiausiai atsiras didžiausiose, vėliau – mažesnėse įmonėse.

6.      Savivaldybės valdomo turto registrą (įskaitant informaciją apie nuomos ar panaudos teise besinaudojančiuosius savivaldybės turtu) paskelbti viešai.

7.      Įvertinti ilgalaikių įsipareigojimų pagrįstumą bei didžiausių viešųjų pirkimų sandorius.

6.      Išplėtoti savivaldą ir užtikrinti vilniečių dalyvavimą miesto valdyme. 1.      Atkurti seniūnijų tinklą, seniūnijas paversti tikromis bendruomenių telkėjomis. Seniūnijų tinklas turi būti smulkinamas ir atitikti gyventojų lūkesčius.

2.      Į seniūnų skyrimo procesą įtraukti seniūnijos gyventojus, gyventojų palaikymas turi tapti vienas iš pagrindinių reikalavimų seniūnui (tai galėtų tapti tam tikra tiesioginių seniūnų rinkimų forma).

3.      Bendruomenes ir visuomenę įtraukti į sprendimų priėmimų procesą, užtikrinti, kad visa informacija apie miesto vykdomus ir numatomus projektus bei svarbiausius sprendimus būtų viešai prieinama, laiku pateikta ir išsami, parengti ir įdiegti viešųjų konsultacijų ir miestiečių apklausų tvarką, atnaujinti ir suteikti realių galių prie Vilniaus tarybos veikiančioms visuomeninėms komisijoms.

7.      Darni ir efektyvi miesto plėtra ir į gyventojų poreikius orientuotas teritorijų tvarkymas. 1.      Su ekspertais parengti ilgalaikius darnaus miesto plėtros kriterijus ir rodiklius ir po viešųjų konsultacijų su vilniečiais juos patvirtinti.

2.      Miesto projektus vertinti remiantis kaštų ir naudos analize, o įgyvendinti pagal aiškius prioritetus.

3.      Vystyti apleistas teritorijas miesto centriniuose rajonuose.

4.      Per kadenciją sutvarkyti Nerį ir jos krantinę pritaikant ją sportui ir poilsiui bei į procesą įtraukiant bendruomenių ir verslo iniciatyvas. Upėje plėtoti laivybą atsižvelgiant į ekologines sąlygas.

5.      Užtikrinti, kad mieste nemažėtų želdynų.

6.      Išskaidrinti miesto planavimo ir vystymo funkcijas, skatinti verslo įmones veikti vienodomis sąlygomis ir skaidriai, prisidedant prie investicijų į miesto vystymą. Sutartis tarp Vilniaus ir miesto vystytojų padaryti viešai prieinamas ir skaidrias.

7.      Visi viešieji pastatai – mokyklos, darželiai, kultūros centrai, sporto salės – turi tapti atviri kuo įvairesnėms švietimo, kultūros, sporto veikloms ir būti maksimaliai išnaudojami.

8.      Decentralizuoti miesto tvarkymo sistemą smulkinant tvarkomas teritorijas.

9.      Pakeisti teritorijų tvarkymo darbų priežiūros ir kokybės kontrolės sistemą, eliminuojant spragas, leidžiančias piktnaudžiauti darbų kiekybės ir kokybės apskaita.

8.      Kokybiškas bendrasis lavinimas. 1.      Miesto švietimo politiką ir vadybą grįsti švietimo būklės ir kokybės stebėsenos sistema; kasmet skelbti ataskaitą apie Vilniaus švietimo būklę.

2.      Užtikrinti mokyklų tinklo efektyvų panaudojimą švietimo reikmėms.

3.      Nuosekliai tobulinti visų mokyklų ugdymo kokybę; šeimoms užtikrinti lanksčią mokyklų pasirinkimo tvarką.

4.      Principingai vykdyti mokyklų vadovų atranką ir jų veiklos vertinimą.

5.      Patobulinti mokyklų valdymą, sukurti patikimą mokyklų konsultavimo sistemą.

6.      Iš esmės sustiprinti bendrojo lavinimo mokyklų savarankiškumą ir savivaldą.

7.      Skatinti mokyklas diegti neformalaus ugdymo programas ir modulius.

8.      Išplėtoti Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklų ir aukštųjų mokyklų, kultūros institucijų bendradarbiavimą.

9.      Kurti ir teikti edukacines programas visuomenei.

9.      Sukurti visiems prieinamą ir kokybišką ikimokyklinio ugdymo sistemą.

 

1.        Vietų trūkumo darželiuose problemą spręsti kuriant lankstų savivaldybės, bendruomenių ir privačias institucijas apimantį ikimokyklinio ugdymo tinklą ir įdiegiant krepšelio principą visoje ikimokyklinio ugdymo sistemoje. Kiekvienam nevalstybinį darželį ar privatų dienos centrą lankančiam vaikui kompensuoti dalį ugdymo sąnaudų.[3]

2.      Sprendžiant vietų darželiuose trūkumo problemą supaprastinti ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigimo sąlygas, efektyviai išnaudoti turimą NT, peržiūrėti verslo liudijimų išdavimo tvarką vaikų ugdytojams.

3.      Taikyti metodiką, kuria remiantis būtų vertinama privačių ir savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdymo proceso kokybė.

10.  Kokybiška bei plačiai prieinama neformaliojo ugdymo sistema, orientuota į talentų ugdymą bei vaikų užimtumą. 1.      Neformaliojo ugdymo lankstų krepšelį įdiegti užtikrinant lygiavertes sąlygas jį gauti visiems ugdymo paslaugų tiekėjams nepriklausomai nuo juridinio statuso (tiek valstybės ar savivaldybės, tiek nevyriausybinėms organizacijoms ir privatiems asmenims).

2.      Peržiūrėti ir optimizuoti biudžetinių sporto mokyklų ir organizacijų tinklą.

3.      Sporto infrastruktūros objektus plėsti ir atnaujinti įtraukiant privačius investuotojus su sąlyga, kad visuomenei bus užtikrintas atnaujintos infrastruktūros prieinamumas.

11.  Efektyvus miesto finansų bei turto valdymas. 1.      Atlikti nepriklausomą auditą, ataskaitą paskelbti viešai.

2.      Mažinti nepagrįstas, nebūtinas biudžeto išlaidas, visų pirma, atsisakant tų išlaidų, kurios nėra susijusios su gyventojams būtinų poreikių tenkinimu.

3.      Išplėsti privatizavimo programą.

4.      Patvirtinti savivaldybės įsiskolinimų tiekėjams ir verslui grąžinimo grafiką. Svarbu užtikrinti vienodą skolų grąžinimo standartą visiems tiekėjams.

12.  Patogus susisiekimas mieste. 1.      Dviračių takus sujungti į vientisą tinklą. Įrengti dviračių parkavimo vietas prie darbo ir studijų įstaigų.

2.      Užbaigti įgyvendinti centrinės šviesoforų valdymo sistemos projektą.

3.      Įgyvendinti konkurenciją viešojo transporto sektoriuje. Įtraukti privačius vežėjus į viešojo transporto paslaugų teikimo sistemą, jei tai finansiškai naudinga miesto gyventojams.

4.      Užtikrinti sklandų ir skaidrų Vakarinio Vilniaus aplinkkelio III etapo nutiesimą.

5.      Didinti eismo dalyvių saugumą. Atlikti eismo saugumo priemonių patikrą, sukurti jų gerinimo planą, įdiegti eismo saugumo priemonių priežiūros praktiką.

6.      Skirti dėmesį eismo dalyvių elgesio kultūros didinimui.

7.      Pavesti VVT įvertinti ir esant galimybei įdiegti naktinius maršrutus.

8.      Užtikrinti tinkamą pėsčiųjų takų ir šaligatvių priežiūrą.

9.      Užtikrinti skaidrų Vilniaus savivaldybės valdomų transporto įmonių valdymą ir efektyvią veiklą.

13.  Sukurti kokybišką bei efektyviai veikiančią socialinių paslaugų teikimo sistemą. 1.      Siekti, kad savivaldybės priimami sprendimai nedidintų socialinės atskirties.

2.      Įdiegti socialinės paramos efektyvumo sistemą, kuri bus taikoma visose socialinės paramos grandyse.

3.      Socialinių tarnybų darbą vertinti, atsižvelgiant į pasiekiamus rezultatus. Finansavimas – programinis, o ne remiantis praėjusių metų biudžetu.

4.      Atlikti socialines paslaugas teikiančių įstaigų ir tarnybų veiklos auditą. Remiantis audito išvadomis parengti socialinių paslaugų efektyvumo didinimo priemonių planą, į kurio įgyvendinimą įtraukti nevyriausybines organizacijas bei bendruomenes.

5.      Siekti, kad su rizikos šeimomis dirbtų reikiamas skaičius žmonių bei gerėtų jų darbo sąlygos.

6.      Nuosekliai didinti socialinių darbuotojų darbo užmokestį.

7.      Pertvarkyti vaiko teisių apsaugos funkcijas, labiau jas orientuojant į pagalbą šeimoms, mažinti institucijose augančių vaikų skaičių, labiau pasitelkti globą šeimose, efektyvinti įvaikinimo procedūras.

8.      Teikiant socialinę pagalbą remtis NVO veikla.

9.      Siekti užtikrinti lygų gyvenimo startą socialinės rizikos šeimų vaikams.

10.  Rūpintis neįgaliųjų integracija į visuomenę ir darbo rinką.

11.  Siekiant taiklios ir efektyvios socialinės politikos, nustatyti absoliučią skurdo ribą ir nukreipti socialinę paramą labiausiai skurstantiems žmonėms, užtikrinant, kad vienas iš socialinės paramos skirstymo prioritetų būtų padėti žmonėms išeiti iš skurdo rizikos zonos.

14.  Į gyventojus orientuota sveikatos sistema. 1.      Sukurti vieningą Vilniaus miesto sveikatos priežiūros įstaigų pacientų registravimo elektroninę sistemą.

2.      Patobulinti pacientų el. registracijos sistemą, palengvinant pacientų ir medikų bendravimą, geriau valdant pacientų srautus ir laukimo eiles, taip palengvinant ir pagreitinant gydymo procesą.

3.      Palaikyti privačią iniciatyvą sveikatos sektoriuje, mažinti biurokratines kliūtis.

4.      Palaikyti sveikatinimo iniciatyvas nuosekliai įvertinus esamų iniciatyvų veiklos rezultatyvumą. Finansuodama sveikatos programas ir paremdama sveikatinimo iniciatyvas, savivaldybė turi tapti koordinuojančia grandimi.

5.      Miesto sveikatos apsaugos politiką grįsti išsamia būklės ir miestiečių poreikių analize, aiškiais kokybės ir efektyvumo vertinimo kriterijais.

15.  Miestiečių gyvenimo palengvinimas plečiant IT paslaugas, „startuolių“ skatinimas. 1.      Atlikti turimo IT ūkio, žmogiškųjų išteklių ir naudojamų sistemų vertinimą.

2.      Savivaldybės turimus duomenis apie miestą padaryti atvirus ir prieinamus per viešai skelbiamą duomenų prieigos standartą.

3.      Tariantis su bendruomenėmis atrinkti prioritetines viešąsias paslaugas, kurioms reikia inovatyvių sprendimų, ir suteikti galimybes „startuoliams“ dalyvauti jų įgyvendinime.

4.      Organizuoti veikiančias bendruomenių ir verslo partnerystės programas, mažinti verslo apribojimus, vykdyti „startuolių“ ir smulkaus bei vidutinio verslo programas, ugdyti idėjas ir skatinti jas iš specialaus inovatyvių idėjų fondo.

16.  Saugesnis miestas. 1.      Reformuoti Saugaus miesto departamentą užtikrinant, kad 75 procentai departamento žmogiškųjų išteklių vykdytų nusižengimų prevencijos ir kontrolės funkcijas.

2.      Projektuojant, pertvarkant ir palaikant viešąsias erdves bendradarbiauti su policija ir atsižvelgti į aplinkos įtaką nusikalstamumui.

3.      Skatinant bendruomenės ir policijos bendradarbiavimą, pasiekti, kad žmonės jaustųsi saugesni savo mieste, atsakingesni už tai, kas vyksta jų aplinkoje. Į šį bendradarbiavimą pirmiausia įtraukti seniūnijas, seniūnaičius, rajonų bendruomenes, namų bendrijas, policiją, miesto savanorius.

17.  Racionalus miesto rinkliavų administravimas. 1.      Priimti sprendimus siekiant užtikrinti, kad surinkti Naminių gyvūnų ir Parkavimo mokesčiai būtų nukreipiami į parkavimo infrastruktūros ir gyvūnų laikymo sąlygų gerinimo projektus.
18.  Racionaliai skirstomas socialinis ir municipalinis būstas. 1.      Peržiūrėti socialinio būsto skyrimo tvarką, užtikrinti, kad socialiniame būste įsikurtų tik tie, kuriems to labiausiai reikia. Panaikinti visas galimybes piktnaudžiauti miesto socialine sistema.

2.      Siekiant sumažinti socialinio būsto eiles, sukurti būsto nuomos rinkos sąlygomis kainos kompensavimo / dotavimo mechanizmą. Prioritetą teikti jaunoms ir daugiavaikėms šeimoms.

3.      Socialinio būsto fondo plėtrą atlikti įvertinus kiekvieno turtinio vieneto kainos, kokybės ir teikiamos naudos lyginamąjį santykį.

19.  Patogi atliekų tvarkymo sistema. 1.      Užtikrinti skaidrią ir sklandžią Vilniaus regiono komunalinių atliekų mechaninio–biologinio įrenginio (atliekų rūšiavimo gamyklos) statybos eigą ir savalaikę eksploatacijos pradžią.

2.      Kartu su Vyriausybe bei atsižvelgus į gyventojų nuomonę, spręsti dėl atliekų deginimo gamyklos tikslingumo ir koncepcijos – vietos parinkimo, poveikio aplinkai vertinimo, gamyklos veiklos apimčių ir naudojamos žaliavos.

3.      Viešinti informaciją apie mieste veikiančias atliekų tvarkymo įmones ir užtikrinti teikiamų paslaugų įkainių skaidrumą.

4.      Buitinių ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerius gyventojams ilgainiui pakeisti moderniomis pusiau požeminėmis ir požeminėmis sistemomis.

5.      Įrengti specialius konteinerius su vieta vienkartiniams maišeliams naminių gyvūnų ekskrementams surinkti parkuose ir prie gyvenamųjų namų kvartalų.

6.      Vystyti atliekų rūšiavimo sistemą.

20.  Atsakinga ir aktyvi kultūros politika. 1.      Atlikti esamų kultūros investicinių bei infrastruktūros projektų inventorizaciją. Įvertinti kultūros institucijų veiklą.

2.      Kūrybingai plėtoti Vilniaus kultūros tradicijas, rūpintis kultūros paveldo apsauga ir jo aktualizavimu.

3.      Puoselėti miesto tautinių bendruomenių kultūrą ir jų dialogą.

4.      Sukurti ilgalaikę Vilniaus kultūros strategiją ir aiškią, modernią miesto kultūros infrastruktūros, kultūros operatorių (meno kolektyvų) ir pagrindinių renginių bei kultūros projektų finansavimo sistemą. Skirstyti projektinį finansavimą inovatyviems kultūros projektams, tarpdiscipliniškumu grįstoms veikloms bei kultūros ir meno bendradarbiavimui su kitomis sritimis.

5.      Rengti kultūros ir meno renginių, skirtų ikimokyklinio ugdymo įstaigoms ir mokykloms, metinę mugę ir taip užtikrinti, kad švietimo įstaigas pasieks kokybiškiausi kūrybiniai produktai.

 

Remigijus Šimašius

Mykolas Majauskas

Gintautas Paluckas

Darius Kuolys

Juozas Imbrasas

 

[1]                      Lietuvos sąrašo frakcija trečios dalies 2-5 nuostatas parems tik tokiu atveju, jei bus parengtas ir visuomenei pristatytas detalus šilumos ūkio pertvarkos planas, jo ekonominio naudingumo vertinimas ir vilniečiai jam pritars apklausoje.

[2]                      LSDP frakcija Vilniaus šilumos ūkio pertvarkos nuostatas rems tiek, kiek jos neprieštaraus Vyriausybės šilumos tiekimo strategijai.

[3]                      LSDP frakcija nepritaria pateiktam problemos sprendimo būdui ir turi teisę neremti šios nuostatos įgyvendinimo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *