Vilniuje – Valstybės atkūrimo takas

Vilniaus m. Tarybos narys Darius Kuolys dalijasi sumanymu ir istorijos pasakojimu:

„Šį vakarą Vilnius trispalve apšvietė 10 vietų, kuriose buvo kelta Lietuvos valstybės idėja ir vyko jos atkūrimo darbai. Pirmąkart trijų tiltų trispalvė apjuosė ir Nerį.

Visi Vilniaus miestelėnai, visi valstybės piliečiai, visi šalies svečiai kviečiami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį minėti senajame Gedimino mieste – keliauti po amžinąją Lietuvos sostinę, patirti jos gatvėmis srūvančią istoriją, čia kurtą mūsų valstybę.

Sudarėme ir tokį Valstybės atkūrimo taką.

Vakarais šias vietas nuo vasario 9-osios iki kovo 11-osios nušviečia trispalvė.

1. Vilniaus Rotušė
Šie rūmai simboliškai sujungia senąją Lietuvos valstybę ir XX amžiaus pradžioje atkurtąją.
Čia 1794-aisiais dirbo Lietuvių Tautos Aukščiausioji Taryba, siekusi išgelbėti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir sutelkti visų luomų krašto gyventojus į vieną modernią tautą. Į Lietuvos žmones Taryba kreipėsi lenkų ir lietuvių kalbomis.
Čia 1906-ųjų gegužės 6-ąją buvo suvaidintas pirmasis viešas lietuviškas spektaklis – Marcelino Šikšnio tragedija “Pilėnų kunigaikštis”. Vyko kultūrinis ir visuomeninis lietuvių gyvenimas, 1918-1919 m. vaidino Juozo Vaičkaus “Skrajojantis teatras”.

2. Mokytojų namai, Vilniaus g. 39.
Čia 1904-aisiais Petro Vileišio lėšomis pradėtas leisti pirmasis lietuviškas dienraštis Lietuvoje – „Vilniaus žinios“, telkėsi lietuvių politikai ir kultūrininkai.

3. Nacionalinė filharmonija, Aušros Vartų g. 5.
Čia Jono Basanavičiaus 1905-aisiais sukviestas Didysis Vilniaus seimas iškėlė Lietuvos ir lietuvių tautos savarankiškumo idėją. Veikė Petro Vileišio lietuviškas knygynas. 1906-ųjų lapkričio 6-ąją pastatyta pirmoji lietuviška opera “Birutė”.

4. Rusų dramos teatras, J. Basanavičiaus g. 13.
Čia Vilniaus konferencija 1917 m. rugsėjį išrinko Lietuvos Tarybą ir paskelbė siekį atkurti Lietuvos valstybę.

5. Pranciškonų vienuolynas, Lydos g. 3.
Čia Lietuvių mokslo draugijos patalpose 1917 m. rugsėjį Lietuvos Taryba susirinko į pirmąjį posėdį. Čia gyveno Jonas Basanavičius. Čia nuo 1908-ųjų veikė pirmoji lietuviška pradinė mokykla. Greta esančioje šv. Mikalojaus bažnyčioje lietuviai aukojo mišias lietuviškai nuo 1901 m.

6. Signatarų namai, Pilies g. 26.
Čia Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti patalpose 1918-ųjų vasario 16-ąją Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

7. Namas, Totorių g. 20.
Čia veikusioje Martyno Kuktos spaustuvėje 1918-aisiais atspausdintas Vasario 16-osios Aktas.

8. Aikštelė priešais pastatą, Gedimino pr. 13.
Čia stovėjusiuose rūmuose 1918-aisiais dirbo Lietuvos Taryba ir dvi pirmosios – Augustino Voldemaro ir Mykolo Sleževičiaus – vyriausybės. Čia Lietuvos Taryba nutarė pasivadinti Lietuvos Valstybės Taryba, čia patvirtino Vytį – Lietuvos valstybės herbą.

9. Gedimino pr. 9.
Čia 1918 m. dirbo Lietuvos Taryba ir pirmoji Krašto apsaugos ministerija.

10. Rasų kapinės
Čia ilsisi Vasario 16-osios Akto signatarai Jonas Basanavičius ir Jonas Vileišis, už Lietuvos laisvę žuvę savanoriai, Lietuvos valstybę kūrę politikai ir kultūrininkai.“

T. Bauro nuotraukos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *