Žurnalistams pristatytas Vilniaus m. savivaldos rinkimuose dalyvaujantis visuomeninis komitetas „Bendruomeniškas Vilnius“

Gruodžio 28 dieną Užupio kavinės Parlamento salėje vilniečiams prisistatė komitetas „Bendruomeniškas Vilnius“, dalyvausiantis rinkimuose į sostinės savivaldą.

Šis rinkimų sąrašas, suburtas Vilniaus bendruomenių asociacijos pirmininko Sakalo Gorodeckio ir jungiantis įvairių sostinės bendruomenių – Antakalnio, Žirmūnų, Šnipiškių, Balsių, Užupio, Šeškinės, Dvarčionių ir kitų lyderius – geranoriškai pakvietė prisijungti ir Lietuvos Sąrašo į miesto Tarybą keltus žmones, o kandidatu į Vilniaus merus iškėlė aplinkosaugininką Liutaurą Stoškų, pastaruosius ketverius metus dirbusį Vilniaus miesto taryboje.

Spaudos konferenciją moderavęs kultūros istorikas Darius Kuolys konstatavo, kad vilniečiai yra nusipelnę ne tik platesnių pasirinkimo galimybių, bet ir savo pačių valdžios: miesto reikalais gali ir turi rūpintis visi miestiečiai –  tardamiesi ir sutardami.

Sakalas Gorodeckis, jau daugiau nei 10 metų kuriantis Užupio bendruomenę, taip pat akcentavo, kad Vilniaus tapatybę visų pirma kuria jos piliečiai. Kartu su Žvėryno bendruomenės aktyvistu, teisininku Liudviku Ragauskiu jam pavyko pasiekti, kad savivaldos rinkimuose Lietuvoje galėtų dalyvauti ne tik partijos, bet ir visuomeniniai komitetai. Šį sprendimą įtvirtino Konstitucinis Teismas. Taip atsirado ir rinkimų komitetas „Bendruomeniškas Vilnius“.
Kodėl bendruomenėms svarbu dalyvauti rinkimuose? Pasak S. Gorodeckio, politinės partijos neatstovauja bendruomenėms, jų nesaisto įsipareigojimai konkrečių vietų žmonėms, o miesto Taryboje turi būti atstovaujami būtent jų interesai.

Pagrindinius rinkiminės programos punktus išdėstė kandidatas į Vilniaus merus Liutauras Stoškus. Jo teigimu,  „Bendruomeniško Vilniaus“ programoje aiškiai suformuluota nuostata, kad miestas nėra vien pastatai ir infrastruktūros –  kur kas svarbesni yra jame gyvenantys žmonės, todėl  turime susigrąžinti tikrą savivaldą.
Kaip to pasiekti? Svarbu atkurti pasitikėjimo ryšius tarp vietos bendruomenių ir miesto Tarybos, įtraukti bendruomenes į sprendimų priėmimą, pateikti joms visą informaciją apie Tarybos svarstomus klausimus, suteikti daugiau teisių seniūnijoms, kurios turėtų tapti svarbiais vietos bendruomenes telkiančiais centrais, užtikrinti išrinktų Tarybos narių atstovavimą bendruomenėms ir atskaitomybę joms.

Kiti programiniai tikslai aprėpia pagrindines miesto gyvenimo sritis:
Švietime direktyvinį valdymą turi keisti pasitikėjimas mokytojais, mokiniais, mokyklomis, tarimasis ir bendradarbiavimas.
Mokyklų tobulinimui svarbu sutelkti visas esamas savivaldos galias, taip pat pasitelkti sostinės  kultūrinį bei mokslinį pontencialą – bendradarbiaujant gali būti kuriami papildomi, vilniečio tapatybę stiprinantys ugdymo moduliai. Problemų turinčios mokyklos turėtų laiku sulaukti savivaldybės pagalbos.
Miesto planavimas: jis turi būti išmintingas, saugantis unikalią Vilniaus kaip Lietuvos sostinės tapatybę. Svarbu, kad siekis kurti jaukų Vilnių atsispindėtų ir miesto bendrajame plane. Urbanistinius karus turi keisti bendradarbiavimas ir tarpusavio supratimas. Ne mažiau aktualus socialinės infrastruktūros, pritaikytos visoms bendruomenės grupėms, sukūrimas.
Miesto transportas: turėtų keistis ne viešojo transporto rūšys, o mūsų požiūris, mūsų pačių gyvenimo būdas – būtina atrasti alternatyvas kelionėms mieste asmeniniu transportu.
Jautri ir taikli socialinė politika: svarbu padėti pažeidžiamiausiems miesto gyventojams išsivaduoti iš uždaro skurdo rato. Šiam tikslui pasiekti svarbūs ne tik finansiniai sprendimai, bet ir savitarpio pagalba, socialinės ir kultūrinės paslaugos, kiekvienam suteikiančios galimybę gyventi visavertį gyvenimą.
Miesto pinigai ir turtas taip pat turi būti tvarkomi tariantis su vilniečiais. Skaidrinamas savivaldybių įmonių valdymas, į jų priežiūrą įtraukiant visuomenės atstovus.
Artėti prie sumanaus ir išmintingo miesto turėtų padėti ir inovatyvaus verslo sprendimai.

Aktorius ir pedagogas Gediminas Storpirštis pasidžiaugė, kad neabejingi savo miestui žmonės pasiryžo dalyvauti rinkimuose ir savo laisvalaikį skirti Vilniaus reikalams. „Bendruomeniško Vilniaus“ sambūris, jo manymu, yra puiki iniciatyva, kuri galėtų paskatinti burtis ir kitų miestų ir miestelių bendruomenes.

Antakalniečių bendruomenės lyderė, edukologė Edita Kavaliauskienė teigė, kad atėjo laikas keisti bendruomenių ir savivaldybės santykius. Ji 12 metų rašo bendruomenės projektus ir juos įgyvendina, todėl gali teigti, kad iki šiol savivaldybė negirdi bendruomenių balso – dialogo iš esmės nėra.

Rimantas Micka, Balsių bendruomenės kūrėjas, pasidalino savo bendruomenės patirtimi, kuri būtų naudinga visam Vilniui. Jo manymu, ilgalaikė, telkianti miesto vizija, kurios šiandien Vilniui trūksta, gali kilti iš bendruomenių.

Bendruomeniškumas – didelė vertybė, – sakė „Bendruomeniško Vilniaus“ sąraše  kandidatuojantis muzikas ir politologas Jurgis Didžiulis. „Nuoširdžiai tikiu bendruomeniškumu, žmonėmis ir jų galia išspręsti problemas, svarbu įtraukti į pagrindinių sprendimų priėmimą vilniečius. Bendruomeniškumas –  labai svarbus įgūdis. Esu pasibaisėjęs, kad esama valdžia jo neturi. Šiuo metu  neturime nei dialogo kultūros, nei tokių įgūdžių, todėl, kad įvyktų lūžis, turime prisidėti visi: juk tai mūsų miestas ir mūsų namai“, – kalbėjo Jurgis Didžiulis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *