„Supratome, jog tai, kad Lietuva iš tiesų taptų laisva ir nepriklausoma, priklauso nuo mūsų visų“, – prisimindamas Sausio 13-osios įvykius sako istorikas, politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Garbės daktaras, profesorius dr. Antanas Kulakauskas, rašoma VDU pranešime žiniasklaidai.
„Niekas negali atkurti tos nuotaikos, kokia buvo tuomet, 1991-aisiais. Po sausio įvykių, prie barikadomis apsuptų tuomet Lietuvos širdimi vadinamų Aukščiausiosios Tarybos rūmų Vilniuje dar ilgai buvo gausu žmonių, kūrenami laužai, solidarumo ir draugiškumo dvasia vienijo ten besirenkančiuosius. Prie laužo ir su pažįstamais, ir nepažįstamais buvo galima išgerti kavos iš termoso, aptarti politines naujienas, galinčias vienaip ar kitaip paveikti Lietuvos ateitį. Dabar įprasta manyti, kad valstybė – tai valdžia. O tuo metu daugumai žmonių buvo akivaizdu, kad valstybė – tai mes, kad mūsų išrinkta valdžia tik atstovauja daugumos mūsų siekiui būti nepriklausomos ir demokratinės valstybės piliečiais. Tai man padarė didžiausią įspūdį“, – teigia A. Kulakauskas.
[…]
„Apskritai po Sausio 13-osios kiekvienam mąstančiam žmogui turėjo būti aišku, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas nėra tik „landsbergininkų“ reikalas, kaip kad bandė aiškinti pusiaukelėje įstrigusio perversmo rengėjai. Šis reikalas buvo didžiosios dalies Lietuvos žmonių troškimas“, – sako profesorius.
[…]
Visavertės laisvės esmė – pagarba kitokiai minčiai
Paklaustas apie Sausio 13-osios svarbiausias pamokas ir reikšmę šiandien, istorikas pažymi, jog žmonės mokosi ne iš istorinės praeities, o iš savo patirties. Taigi dabar 1991 m. įvykiai vieniems yra emocijas kelianti atmintis ir prisiminimai, kitiems, jaunesniems, – tik pasakojimai apie praeitį, o neretai ir ideologinė konjunktūra. Viešojoje erdvėje pasakojimai apie praeitį neretai mitologizuojami. Mokslininkas tikina, jog praeis dar nemažai metų, kol aptariami įvykiai virs tikrąja istorija.
„Kiekvienas istorinis laikotarpis yra unikalus. Tai buvo tautinio atgimimo, prabudimo metas. Svarbu suprasti, kad ir valstybės nepriklausomybė, ir žmogaus laisvė visuomet reikalauja pastangų jas ginti. Kartu laisvė yra ir pagarba kitam, kitokiai minčiai, žmonės nėra ir neturi būti visi vienodai mąstantys. Būtent tai ir yra visavertės laisvės esmė. O grėsmės demokratijai ir žmogaus laisvei egzistuoja visada“, – sako prof. A. Kulakauskas.
Visas tekstas lrt.lt portale