Antanas Kulakauskas
[Veidaknygė]
O jei šią poetinę ištarmę, taip tinkančią dabartinei situacijai (nors ne tik), pakeisti viena iš platesnio istorinio laiko analitinių perspektyvų… Iš Immanuelio Wallersteino, – praėjusiais metais mirusio žymaus amerikiečių sociologo ir makroistoriko,- įžanginės kalbos 1997 m. Prahoje (Čekija) vykusioje konferencijoje (tuo metu Wallersteinas buvo Pasaulio sociologų asociacijos prezidentas):
“Man atrodo, kad XXI amžiaus pirmosios pusės sociumas (visuomenė) savo sudėtingumu, nestabilumu, o sykiu ir atvirumu smarkiai pranoks XX amžiuje gyvavusį (ią). <…>
Mes nežinome ir negalime žinoti, kokia sistema (visuomeninė ekonominė ir politinė tvarka – A.K.) pakeis dabar egzistuojančią, bet mes tikrai žinome, kad pereinamasis laikotarpis bus rūstus sukrėtimų metas, nes perėjimo kaina ypatingai aukšta, jo perspektyvos visiškai neaiškios, o nedidelių pokyčių poveikio potencialas galutiniams rezultatams labai didelis <…>
Progresas nėra neišvengiamas, tačiau jis yra galimas, jei visuomenės priešakyje bus tie, kurie vadovaujasi racionaliomis vertybėmis ir racionaliais tikslais, o to siekiama protingais kolektyviniais veiksmais. <….>
Socialinėse sistemose nuolat vyko ir vyksta kova už geresnės visuomenės sukūrimą. Beje, būtent, pereinamaisiais laikotarpiais tai, ką vadiname laisva valia, gali įveikti sistemos spaudimą (pasipriešinimą – A.K.). Taigi, fundamentalūs pokyčiai galimi, bet nenulemti iš anksto.
Kad būsima sistema būtų esmiškai racionali, ji turi būti iš principo egalitarinė ir demokratinė.
Tokia sistema gali būti sukurta tik tokiu atveju, jei visuomenėje pakaks žmonių, pasiryžusių aukoti savo moralinę energiją ir kovoti su tais, kurie dėl kokių nors priežasčių ir motyvų palaiko neegalitarinį (socialine nelygybe ir nelygiavertiškumu grindžiamą) ir nedemokratinį pasaulį.